Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų Z. V. ir advokatės K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems asmenims R. V., V. Š., A. V., dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją.

3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose 2025 m. rugpjūčio 12 d. gautas ieškovų Z. V. ir advokatės K. Ž. atskirasis skundas dėl 2025 m. gegužės 30 d. nutarties panaikinimo, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti 2025 m. gegužės 30 d. nutartį. Teigė, kad nepagrįstai nuspręsta pradėti nagrinėti bylą iš esmės ir ieškovams buvo užkirsta galimybė galutinai suformuluoti ieškininius reikalavimus, pateikti naujus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas, be kita ko, nutarė skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nustatė teismo posėdžių datas ir laiką.

12. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad pažeistos jo teisės, yra garantuota teisė į teisminę gynybą. Tačiau ši konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti – ji negali būti suprantama kaip neribota galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ar forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir kitos, turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą yra susijusi su pareiga tai daryti laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Šių reikalavimų nesilaikymas gali lemti asmeniui nepalankias pasekmes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo, siekiantis teisme apginti galbūt pažeistą teisę, privalo laikytis įstatymuose nustatytos procesinės tvarkos.

13. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

14. Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

15. Galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo, turi būti tiesiogiai įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).

16. CPK 232 straipsnyje įtvirtinta, kad manydamas, jog byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kita ko, nurodoma teismo posėdžio laikas ir vieta (4 punktas). Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas būtent teismui, o ne proceso šalims, suteikė teisę nuspręsti dėl bylos parengimo nagrinėti teismo posėdyje, ir priimdamas nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, teismas išsprendžia tik procesinio pobūdžio klausimą dėl bylos eigos.

17. Pažymėtina, kad CPK straipsniuose nėra nustatyta, kad teismo nutartis, kuria nutarta skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nustatytos teismo posėdžių datos bei laikas gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Teismo vertinimu, ginčo nutartimi ieškovams neužkertamas kelias dalyvauti tolesnėje bylos eigoje, bylos procesas dėl šios nutarties priėmimo nesibaigia ar nėra sustabdomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje negali būti apeliacijos objektu.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme negali tęstis neribotą laiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad pasirengimo procesas byloje užtruko virš metų ir ieškovams buvo sudaryta galimybė tikslinti savo ieškinio turinį, bei šia teise ieškovai pasinaudojo teikdami teismui patikslintus ieškinius.

19. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kiti apeliantų skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami, o apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.