- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-828-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04015-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-742-985/2021 pagal pareiškėjo R. B. skundą suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ŽEMKASTA“ antstolei S. Ž. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. B. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2020 m. lapkričio 24 d. turto arešto aktą Nr. S-20-76-36651, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0076/20/00201.
2. Skunde nurodė, kad pareiškėjo turto arešto aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Antstolė, vykdydama Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-7078-802/2019, apribojo pareiškėjo disponavimo teises turtu, kurio arešto mastas – 13 393,56 Eur. Antstolė, vykdydama pareiškėjo turto paiešką ir areštą 13 393,56 Eur sumai, pažeidė pareiškėjo teises, nes areštavo kelis kartus vertingesnį pareiškėjo turtą nei nustatyta arešto apimtis, kadangi areštuoti pareiškėjui priklausantys žemės sklypai yra verti 15 000–20 000 Eur kiekvienas, todėl būtų pakakę areštuoti tik vieną žemės sklypą. Taigi antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 678 straipsnio reikalavimus. Turto arešto akto grafoje, kur turi būti nurodytos areštuotų daiktų vertės (pinigais), antstolė nenurodė jokių verčių ir tokiu būdu veikdama aplaidžiai ir neatsakingai, areštavo daugiau turto nei yra nustatyta turto arešto apimtis.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė S. Ž. 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu Nr. 0076/20/00201/S-00516 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Marijampolės apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. ieškinio užtikrinimui areštuoti su skolininko R. B. vardu registruoti žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Siekiant, kad vertinamo turto rinkos vertė būtų reali, objektyvi bei teisinga, areštuodama skolininko turtą (du žemės sklypus) antstolė buvo įsitikinusi, kad šiuo atveju skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti yra būtina. Apie tai antstolė nurodė ir turto arešto akte. Skolininkas nepateikė jokių duomenų ir jokių įrodymų, kad areštuotas turtas yra vertingesnis nei nustatytas arešto mastas. Vadovaujantis CPK 704 straipsniu, skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją ir kainą, už kurią minėtas pirkėjas sutinka turtą įsigyti. Jeigu areštuotų žemės sklypų kaina tokia, kokią skolininkas nurodo (nors niekuo nepagrindžia) skunde, galbūt pakaks realizuoti ir vieną žemės sklypą. Visiškai padengus skolą ir vykdymo išlaidas, areštas antrajam žemės sklypui būtų panaikintas. Kadangi skolininkas skolos gera valia nedengia, areštuoto turto vertė neaiški ir yra užsakyta ekspertizė areštuoto turto vertei nustatyti, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skolininko skundą ir naikinti areštą skolininko turtui.
4. Suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ŽEMKASTA“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi skundą atmetė, įpareigojo antstolę nustatyti pareiškėjo areštuoto turto nuosavybės rūšį ir nustatytų duomenų pagrindu imtis įstatymo nustatytų veiksmų.
6. Teismas skundo pateikimą vertino kaip prieštaravimą dėl patvarkyme nurodytos areštuoto turto vertės, ir konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių motyvuotų argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo skunde nurodytą žemės sklypų vertę.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė reikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės nebuvo suvaržyta.
8. Teismo sprendė, kad antstolė nagrinėjamu atveju akte nenurodžiusi kiekvieno areštuojamo daikto vertės ir viso areštuojamo turto vertės, ką pasak pareiškėjo privalėjo padaryti, nurodydama, kad turto vertei bus kviečiamas ekspertas, laikėsi įstatymo nuostatų.
9. Teismas sutiko su antstolės nurodytu, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir jokių įrodymų, jog areštuotas turtas yra vertingesnis nei nustatytas arešto mastas, dėl ko šį pareiškėjo argumentą laikė nepagrįstu.
10. Teismas nurodė, kad siekdamas įvykdyti gautą vykdomąjį raštą, antstolis tiek aprašydamas turtą, tiek jį areštuodamas turi vertinti ne tik kiek ir kokio turto turi skolininkas, bet ir turimo turto teisinį statusą, nuosavybės rūšį, jo paklausą rinkoje, taip pat nustatyti tikrąją, o ne Registrų centre pagal masinio vertinimo duomenis nurodytą šio turto vertę.
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustačius pareiškėjo (skolininko) turto dalį bendrojoje nuosavybėje, būtų aktuali tik dalis (tikėtina 1/2) nustatyto areštuoto turto vertės, kas iš esmės paneigia pareiškėjo argumentą, jog antstolis areštavo skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
12. Teismas pažymėjo, kad neturint tikslių duomenų apie tai, kokia turto dalis priklauso skolininkui, nėra objekto, kurio vertė turi būti nustatyta.
13. Teismas sutiko su antstolės nurodytu, jog pareiškėjas skolos gera valia nedengia, areštuoto turto vertei nustatyti užsakyta ekspertizė, pareiškėjas jokių duomenų pagrindžiančių konkrečią žemės sklypų vertę nepateikė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą ir naikinti areštą skolininko turtui.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) R. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2020 m. lapkričio 24 d. turto arešto aktą Nr. S-20-76-36651. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nesutinka su teismo išvada, jog antstolė pagrįstai areštavo du pareiškėjui priklausančius žemės sklypus. Antstolė, areštuodama pareiškėjo turtą ir neturėdama specialių žinių turto vertei nustatyti, privalėjo pasitelkti turto vertintoją. Turto vertintojui nustačius vieno sklypo vertę, antstolė privalėjo konstatuoti, kad vieno sklypo vertės pakanka išieškojimui įvykdyti, ir areštuoti vieną sklypą. To nepadariusi, antstolė pažeidė pareiškėjo teises.
14.2. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra dėl turto vertės ir kad pareiškėjas privalėjo pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Su tokia teismo išvada pareiškėjas nesutinka, kadangi antstolė turto arešto akte nenurodė jokių turto verčių, todėl ir pareiškėjas dėl tokio antstolės savo pareigų netinkamo vykdymo negalėjo pateikti prieštaravimų.
Atsiliepimas
15. Suinteresuoti asmenys BUAB „ŽEMKASTA“ ir antstolė S. Ž. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
17. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame buvo prašoma panaikinti antstolės S. Ž. 2020 m. lapkričio 24 d. turto arešto aktą Nr. S-20-76-36651.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė S. Ž. vykdo išieškojimą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-7078-802/2019 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojos BUAB „ŽEMKASTA“ naudai. 2020 m. lapkričio 24 d. turto arešto aktu Nr. S-20-76-36651 areštuotas R. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 0,0853 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)e, ir 0,0832 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas arešto mastas – 13 393,56 Eur. Akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Turto savininką antstolė skyrė aktu areštuoto turto saugotoju.
19. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
20. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog turto arešto akte turi būti nurodyta kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas.
21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog antstolė nepagrįstai areštavo du pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, nes areštuodama pareiškėjo turtą ir neturėdama specialių žinių turto vertei nustatyti, privalėjo pasitelkti turto vertintoją, o pastarajam nustačius vieno sklypo vertę, antstolė privalėjo konstatuoti, kad vieno sklypo pakanka išieškojimui įvykdyti ir areštuoti vieną sklypą.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. lapkričio 24 d. išrašuose, esančiuose vykdomojoje byloje, apie apeliantui priklausančius areštuotus sklypus nurodyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 10 033 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10 275 Eur, tačiau šios sklypų vidutinės rinkos vertės nustatytos 2007 m. gegužės 22 d., t. y. beveik prieš 14 metų, todėl tokiais viešojo registro duomenimis vadovautis nebuvo pagrindo, nes tokie duomenys nelaikytini patikimais nustatant minėtų sklypų vertę ir neatitinka šiuo metu realios vidutinės šio turto rinkos vertės. Antstolė, neturėdama specialių žinių turto vertei nustatyti, tam pasitelkė ekspertą ir tai nurodė 2020 m. lapkričio 24 d. turto arešto akte. Atsižvelgiant į tai sutiktina su apeliantu, kad antstolė privalėjo pasitelkti turto vertintoją, kas ir buvo padaryta, tačiau nėra pagrindo sutikti su tuo, jog tik po turto vertinimo turėjo būti priimtas turto arešto aktas.
23. Skolininkas nei antstolei vykdomojoje byloje iki skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo, nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nėra pateikęs duomenų, kurie įrodytų jo paties nurodomą areštuotų sklypų vertę, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, kad jis negalėjo antstolei pateikti prieštaravimų dėl turto arešto aktu areštuoto nekilnojamojo turto verčių, nes jos nebuvo nurodytos, taip pat laikytini nepagrįstais, nes jau turto arešto akto priėmimo metu skolininkui buvo žinoma, kokio dydžio įsiskolinimas iš jo yra išieškomas antstolės kontoroje, ir kokia, anot skolininko, yra šių žemės sklypų vertė, todėl turėjo galimybę pateikti įrodymus, susijusius su areštuoto turto verte, antstolei.
24. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.