- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-546-957/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20277-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- Z. S.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. S. (Z. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo Z. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Z. S. paskirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 4 dalimi, Z. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 8 d., ir konfiskuotas UAB „I.“ vardu registruotas automobilis „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Z. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 6 d., apie 0.25 val., Vilniuje, Viršuliškių g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones terminą bei netaikyti turto konfiskavimo.
2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejus metus, kas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį. Nuteistasis skunde teigia, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas bei kitos bylos aplinkybės sudarė pagrindą nustatyti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas jos vidurkis. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, nors pats pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti UAB „I.“ vardu registruotą automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso minėtam juridiniam asmeniui, buvo įgytas už įmonės lėšas, o ne už asmeninius pinigus (dokumentai pridedami) ir yra įmonės balanse. Įmonė, kaip juridinis asmuo, už savo prievoles yra atsakingas valstybei ir galimiems kreditoriams, be to, joje dirba 16 darbuotojų, kurie atlieka apdailos darbus įvairiuose objektuose, todėl automobilis yra naudojamas įmonės reikmėms, darbinių funkcijų atlikimui. Automobiliu naudojasi ir kiti įmonės darbuotojai, kuriems suteikti įgaliojimai juo naudotis, o nuteistasis šiuo automobiliu naudojosi kaip ir kiti įmonės darbuotojai pagal panaudos sutartį. Konfiskavus automobilį būtų sutrikdyta įmonės veikla, nes skubiai reikėtų ieškoti naujos transporto priemonės. Dėl šių priežasčių apeliantas mano, kad automobilis turėtų būti grąžintas įmonei ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgus į pridedamuose dokumentuose nurodytą pirkimo kainą bei nusidėvėjimą, jo vertė turėtų būti išieškota iš nuteistojo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu prokurorė prašo nuteistojo Z. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
3.1. Prokurorė mano, kad uždraudimo naudotis specialia teise trejų metų terminas nuteistajam Z. S. nustatytas pagrįstai, nes trumpesnis terminas, atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, nebūtų proporcingas padarytam nusikaltimui. Pasak prokurorės, Z. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, prieš šios nusikalstamos veikos padarymą jis naudodamasis specialia teise buvo padaręs daugiau administracinių nusižengimų.
3.2. Kartu prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo UAB „I.“ priklausančią transporto priemonę, kuria Z. S. padarė nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „I.“ priklausantis automobilis BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas nusikalstamos veikos padarymui. Teismo posėdžio metu Z. S. parodė, kad jam priklauso 100 procentų UAB „I.“ akcijų, jis yra įmonės direktorius, be to įmonės vardu registruotas ne vienas automobilis, tarp kurių ir minimas automobilis BMW. Tai patvirtina ir VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 117). Prokurorė neabejoja, kad Z. S., kaip UAB „I.“ direktorius, turėjo teisę laisvai, savo nuožiūra šį automobilį valdyti, naudotis tiek pats, tiek ir duoti nurodymus kitiems asmenims, be to, šį automobilį jis naudojo ne tik darbo, bet ir asmeniniais tikslais, jį vairavo po darbo, neblaivus, todėl automobilis pagrįstai konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi. Apeliantas būdamas vienintelis UAB „I.“ akcininkas ir vadovas, vienintelis galėdamas atstovauti juridinį asmenį, kuriam priklausė automobilis ir kartu tą patį automobilį vairuodamas neblaivus, žinojo, kad transporto priemonė naudojama kaip nusikaltimo priemonė. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuota, neieškant galimybių iš kaltininko išieškoti jos piniginę vertę, juo labiau, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, išskyrus atvejus, kai nustatyta esminių šio kodekso pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, bylą tikrina apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys dviem esminiais nuteistojo apeliaciniame skunde keliamais klausimais ir įvertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 68 ir BK 72 straipsnių nuostatas.
5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam Z. S. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių rūšis bei nustatydamas jų dydžius, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
6. Nuteistojo Z. S. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą trejų metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminą, nurodydamas, kad byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei kitos bylos aplinkybės sudarė pagrindą nustatyti trumpesnį terminą, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, atmetami.
7. Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys išdėstytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Viena iš jų yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios baudžiamojo poveikio priemonės turinys ir sąlygos detalizuotos BK 68 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes (jei toks įvykis būtų), nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Be to, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), taisomai veikti nuteistąjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-7-144-628/2018).
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam Z. S. skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė KET 14 punkto reikalavimų ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo vidutinis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė bei nustatė šios priemonės taikymo terminą, lygų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui. Taigi, priešingai nei savo skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat vertino kitas pirmiau paminėtas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistasis apeliaciniame skunde tiesiogiai taip ir nenurodo, kokios kitos bylos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas, nuteistojo nuomone, neįvertino, sudarė pagrindą nustatyti trumpesnį jam skirtino uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Tokių aplinkybių baudžiamosios bylos medžiagoje nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Priešingai, be pirmiau paminėtų aplinkybių, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios nepalankios nuteistajam ir remiantis teismų praktika turi būti įvertintos priimant sprendimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bei jos termino parinkimo. Antai, iš bylos medžiagos matyti, kad Z. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, maksimalų apsvaigimo laipsnį, kai dar galima vairuoti transporto priemonę, viršijo 1,8 promile, jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų ir už KET pažeidimus, kuriuos naudodamasis specialia teise daro sistemingai, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 45-84). Remiantis šiomis aplinkybėmis Z. S. nelaikytinas drausmingu eismo dalyviu. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje Z. S. aiškino, kad dalį administracinių nusižengimų padarė ne jis, o kiti asmenys su jo vadovaujamos įmonės automobiliais, o jis, neprisimindamas, kas šių nusižengimų padarymo metu vairavo transporto priemones, neprieštaraudavo, kad administracinių nusižengimų protokolai būtų surašyti jam, tačiau tai šiuo atveju nevertintina kaip reikšmingas argumentas, leidžiantis daryti išvadą, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turėjo būti nustatytas trumpesnis. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo remtis tokiais nuteistojo teiginiais, kadangi nuobaudos registruotos Administracinių nusižengimų registre kaip padarytos nuteistojo Z. S., o byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl minėtų administracinių nusižengimų bylų atnaujinimo ir tikrųjų pažeidėjų nustatymo. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad rašytiniais įrodymais nustatytas teisinis faktas, jog būtent Z. S. padarė administracinius nusižengimus, yra paneigtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino, reikšmingas ir nuteistojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu. Antai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis Z. S. elgėsi įžūliai, pirmą kartą atvykus pareigūnams dar iki nusikalstamos veikos padarymo prie „S.“ arenos ir ten šalia automobilio „BMW X5“ radus neblaivų, tačiau tuo metu dar nevairuojantį Z. S., pareigūnai jį ir kartu buvusį asmenį perspėjo nevairuoti neblaiviems (b. l. 5, vaizdo įrašai). Nepaisant to, pareigūnams išvykus, nuteistasis Z. S. sėdo už vairo būdamas neblaivus ir išvažiavo bei vėliau buvo sustabdytas tų pačių policijos pareigūnų. Taigi, toks nuteistojo elgesys rodo sąmoningą ir įžūlų siekį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir leidžia spręsti, kad neprievartinio pobūdžio perspėjimai jam įtakos nedaro, o tai tik stiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas gana didelis, todėl uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, kaip to reikalauja BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatos.
9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam Z. S. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, pakankamai motyvuotas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei priimtas nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų ir teisingai įvertinus šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, t. y. toks sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti nuteistojo argumentai, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti UAB „I.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad toks teismo sprendimas sutrikdys įmonės veiklą, nes automobilį darbo reikmėms naudoja kiti įmonės darbuotojai, o jį konfiskavus skubiai reikės ieškoti naujos transporto priemonės.
11. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 4 dalį – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas esant bent vienai iš šio straipsnio dalies atitinkamuose punktuose nurodytai sąlygai. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad nuteistasis Z. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso įmonei UAB „I.“. Teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nusprendė taikyti šios transporto priemonės konfiskavimą, įvertinęs tai, kad Z. S. įvykio metu buvo vienintelis UAB „I.“ akcininkas ir vadovas, vienintelis galintis atstovauti juridinį asmenį, kuriam priklausė automobilis, asmuo. Atitinkamai teismas sprendė, kad pats vairuodamas automobilį Z. S. žinojo, kad transporto priemonė naudojama kaip nusikaltimo priemonė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso UAB „I.“. Šią aplinkybę patvirtina, tiek nuteistojo Z. S. parodymai, transporto priemonės 2021 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 105), ilgalaikio turto kortelės istorija (b. l. 148), taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad už automobilį 2021 m. gruodžio 9 d. sumokėta 19 990 Eur iš UAB „I.“ sąskaitos (b. l. 169). Pažymėtina, kad Z. S. dirba UAB „I.“ (b. l. 120) ir yra vienintelis šios akcinės bendrovės akcininkas, turintis 100 procentų akcijų, ir jos vadovas. Pastarąją aplinkybę Z. S. patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Kartu tai reiškia, kad nuteistasis neabejotinai žinojo (ir žino), kad jis turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus jo vadovaujamo ir jam priklausančio minėto juridinio asmens vardu, naudai bei interesais ir kad aptariama transporto priemonė „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne jo asmeninis turtas, bet svetimas ir priklausantis juridiniam asmeniui UAB „I.“. Nepaisant to, nuteistasis Z. S. skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, būdamas įstatymais įgaliotas veikti UAB „I.“ vardu, pats priėmė sprendimą šį jo vadovaujamai įmonei priklausantį turtą naudoti savo asmeninėms reikmėms ir panaudojo nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti. Atitinkamai konstatuotina, kad nuteistasis, kuriam priklauso 100 procentų jo vadovaujamo juridinio asmens akcijų, neabejotinai žinojo, kokiu tikslu bus naudojamas juridinio asmens automobilis, t. y. BK uždraustai veikai daryti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, konfiskuodamas UAB „I.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pažymėtina, kad analogiškoje situacijoje tokią teismų praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).
14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip neturinčius esminės teisinės reikšmės nuteistojo pateiktais įgaliojimais grindžiamus apeliacinio skundo argumentus, kad UAB „I.“ automobilio konfiskavimas sutrikdys įmonės veiklą, nes automobilį darbo reikmėms neva naudoja kiti įmonės darbuotojai, o jį konfiskavus skubiai reikės ieškoti naujos transporto priemonės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Šiuo atveju automobilio nekonfiskavus, nuteistasis Z. S., kaip vienintelis UAB „I.“ akcininkas bei vadovas, ir toliau turėtų galimybę šį automobilį naudoti teisei priešingoms veikoms. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, jo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, iš kurio matyti, kad dar iki vairavimo neblaiviam, nuteistasis buvo policijos pareigūnų perspėtas nevairuoti, tačiau sąmoningai elgėsi priešingai, o jį sustabdžius reiškė priekaištus ir moralizavo pareigūnus dėl to, kad šie vykdė savo pareigas. Be to, pažymėtina, kad pateikti įgaliojimai vairuoti šį automobilį kitiems asmenims iš esmės nesuteikia vienareikšmio pagrindo manyti, kad jis buvo naudojamas UAB „I.“ darbo funkcijoms atlikti. Pats Z. S. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad įmonėje yra ne vienas automobilis (iš Z. S. parodymų matyti, kad yra ne mažiau nei 4 automobiliai), todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad būtent šio automobilio konfiskavimas sutrikdys įmonės veiklą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog UAB „I.“ atlieka apdailos darbus įvairiuose objektuose, iš 2022 m. birželio 6 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo ir prie jo esančių nuotraukų (b. l. 14-21) bei vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis nėra specialiosios paskirties transporto priemonė, jame jokių apdailos darbams reikalingų medžiagų ar įrankių nebuvo, tačiau jame yra sportinė gertuvė bei vaikiškas paspirtukas, kas leidžia spręsti, jog automobilis naudojamas greičiau asmeniniais tikslais, be to, patį automobilį nuteistasis vairavo neblaivus ne darbo, o nakties metu.
15. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „I.“ automobilį „BMW X5“ įgijo už 19900 Eur. Nagrinėjamos situacijos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad tokios vertės transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju nebus neproporcinga poveikio priemonė. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro įvertinusi tiek paties Z. S. asmenybę, kurio elgesys įvykio metu, taip pat jį apibūdinantys duomenys aptarti nutarties 7, 13 punktuose, tiek jo vadovaujamo juridinio asmens, kuriam priklauso transporto priemonė, turtinę padėtį (įmonės apyvarta 2020 metais siekė 592 278 Eur, grynojo pelno gavo 24 296 Eur, tiek bylos duomenimis, tiek nuteistojo parodymais įmonė turi ne mažiau kaip 4 transporto priemones) (b. l. 121).
16. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms nuteistojo argumentai, kad gana prabangus automobilis naudojamas UAB „I.“ darbinėje veikloje, nelaikytini pagrįstais ir įtikinamais, todėl atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo Z. S. (Z. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.