- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 1-1945-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20277-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- Z. S.
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas (buvo teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 10 MGL bauda – kuri sumokėta 2011-08-22), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. S. 2022 m. birželio 6 d., apie 00.25 val., Vilniuje, Viršuliškių g., ties pastatu Nr. 42, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Bmw X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Z. S. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą buvo su pusbroliu aikštelėje prie „SEB“ arenos, išgėrė, nepavyko išsikviesti taksi, nes telefonus buvo palikę. Nusprendė važiuoti. Policijos pareigūnai sustabdė. Antru pūtimu įpūtė 2,2 promiles. Tą vakarą vartojo alkoholio. Neblaivus prišnekėjo, kad kelias dienas gėrė, bet iš tikrųjų gėrė tik tą vakarą aikštelėje prie mašinos. Su pusbroliu dviese išgėrė brendžio butelį. Sutinka su alkoholio matuoklio nustatytu alkoholio kiekiu. Automobilis registruotas jo įmonės vardu. Įmonėje jis turi 100 procentų akcijų. Jis yra vienintelis vadovas. Įmonėje yra registruotas ne vienas automobilis, todėl būna, kad jam ateina pranešimas už parkavimą, prašo pateikti duomenis, kurių jis savaime neprisimena. Tuomet rašo baudas ant savęs. Jam yra baudos už keturias mašinas, kurių visų jis tikrai nevairuoja. Automobilio priekinis valstybinis numeris buvo bagažinėje, nes kažkur užkliuvo. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) ir gyvena su (duomenys neskelbtini), su kuria augina dukrą.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2022 m. birželio 6 d., apie 23.15 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Geležinio Vilko g., Vilniuje, važiuoja automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykę nurodytu adresu iš budėtojo gavo papildomą informaciją, kad automobilis nuvažiavo Ozo g., link „Akropolio“. Važinėdami pastebėjo nurodytą automobilį „Sportima“ aikštelėje. Automobilio variklis buvo įjungtas, durys atidarytos, tačiau viduje nieko nebuvo. Šalia automobilio stovėjo du asmenys, kaip vėliau paaiškėjo Z. S. ir V. F.. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Asmenys teigė, kad nei vienas iš jų nevairavo automobilio, kad automobilis priklauso kažkokiai firmai, kas vairuotojas nežino. Asmenys pūsti atsisakė. Buvo užfiksuoti duomenys ir asmenys įspėti dėl vairavimo esant neblaiviam. netrukus pastebėjo, kaip tas pats automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoja iš „Sportima“ aikštelės ir važiuoja Ąžuolyno g. link prekybos centro „Mada“. Nurodytą automobilį pasiviję sustabdė. Automobilį vairavo Z. S., o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. F.. Z. S. patikrinus girtumą buvo nustatytas 2,33 promilės girtumas, antrojo patikrinimo metu – 2,20 promilės girtumas. Paklaustas prieš kiek laiko vartojo alkoholį, šis atsakė, kad geria antrą dieną ir, kad alkoholį vartoja visą gyvenimą. Paklausus dėl kokių priežasčių neblaivus vairavo, jis nurodė, kad važiavo į namus. Paaiškėjus, kad automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius Z. S., kuris yra šios įmonės savininkas, automobilis buvo priverstinai nutemptas į policijos saugomą automobilių aikštelę (b. l. 12-13).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Geležinio Vilko g., miesto link, važiuoja automobilis „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, užkirtinėja kelią automobiliams (b. l. 9).
Iš tarnybinio pranešimo matyti liudytojo A. K. nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 10).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis valstybinio numerio rėmelis (b. l. 14-21).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš Z. S. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0439 (patikros sertifikatas Nr. 1659535, galioja iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.) pirmu pūtimu 2022 m. birželio 6 d. 00.25 val. Z. S. buvo nustatytas 2,33 promilės girtumas, o antru pūtimu 00.47 val. nustatytas 2,20 promilės girtumas (b. l. 25, 90-92).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti kaip policijos pareigūnai bendrauja su Z. S., tikrina jo blaivumą alkotesteriu (b. l. 28-31).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 117).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Bmw“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 21 960 eurų (b. l. 119).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad Z. S. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties Z. S. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo, automobilio vairavimo ir jam nustatyto neblaivumo laipsnio, liudytojo A. K. nurodytos aplinkybės ir tarnybinis pranešimas apie neblaivų vairuotoją, policijos registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, kitų objektų apžiūros protokolas ir byloje esantys vaizdo įrašai apie sustabdutą automobilį, prie kurio vairo sėdėjo Z. S., jo neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad Z. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,20 promilių neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog Z. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Z. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Įstatymo pagrindų, leidžiančių Z. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, Z. S. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Z. S. tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje buvo teistas, tačiau veikjos padarymo metu teistumas jo atžvilgiu yra išnykęs (b. l. 41-43), asmuo dažnai baustas administracine tvarka, paskirtas pinigines nuobaudas yra sumokėjęs (b. l. 45-84). Z. S. yra (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu teigė, kad turi du mažamečius vaikus, gyvena su (duomenys neskelbtini), oficialiai dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, nurodė besirūpinantis (duomenys neskelbtini) turinčiais broliu G. S. ir mama R. S.. Teismas nustatė vieną kaltinamojo Z. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nesurinko.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus Z. S. sankcijoje numatytą švelniausio pobūdžio baudos bausmę, jos dydį nustatant atsižvelgiant į kaltininko neteisėtos veikos turinį, materialinę padėtį ir BK 61 straipsnio nuostatas. Kartu su bausme tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui kaltininkui būtina skirti baudžiamojo poveikio priemones.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, Z. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad Z. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jo neblaivumo laipsnis buvo vidutinis, todėl jam nustatytinas vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 8 d.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Z. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį ,,Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, nekyla. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neabejotina, kad Z. S. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
Kaip minėta, nusikalstamos veikos darymui buvo naudojamas automobilis ,,Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu Z. S. nurodė, kad jam priklauso 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, t. y. jis yra vienintelis įmonės direktorius. Įmonės vardu yra registruotas ne vienas automobilis, tarp kurių ir minėtasis „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokius nuteistojo parodymus patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys, kurie liudija, jog kaltinime nurodytas automobilis yra įregistruotas trečiojo asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 117). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad Z. S. būdamas vieninteliu įmonės savininku ir žinodamas, kad vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu panaudojo įmonei priklausantį ir paties valdomą automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę, tai darė tyčia žinodamas ir suprasdamas savo neblaivumą, kaip įmonės vienintelis savininkas ir direktorius būdamas atsakingas dėl teisėto transporto priemonės naudojimo.
Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; arba įgydamas šį turtą juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Z. S. įvykio metu buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas, vienintelis galintis atstovauti juridinį asmenį, kuriam priklausė automobilis, asmuo. Pats vairuodamas automobilį Z. S. žinojo, kad transporto priemonė naudojama kaip nusikaltimo priemonė ar įrankis. Dėl to pagal BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri priklauso juridiniam asmeniui, pagal įstatymo nuostatas turi būti konfiskuota priverstinai, šiuo atveju neieškant galimybių iš kaltininko konfiskuoti automobilio piniginės vertės.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).
Baudžiamoji byla baigta išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam Z. S. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 106-108). Šios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorė Jūratė Semėnienė 2022 m. birželio 8 d. nutarimu iki 2022 m. gruodžio 8 d. siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Bmw X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 123-125). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas: Z. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinga perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Z. S. (Z. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę Z. S. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Z. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalimi konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį „Bmw X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Bmw X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.
Nuosprendžiui įsakymui įsiteisėjus Z. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.