Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl atleidimo nuo bausmės vykdymo ir konfiskuotų daiktų grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 70 MGL dydžio (3 500 eurų) bauda. Baudą V. A. įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat šiuo nuosprendžiu, be kita ko, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankiai konfiskuoti mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 Lite mini“, IMEI Nr. 1 (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2 (duomenys neskelbtini), su dviem SIM kortelėmis.

Nuteistasis V. A. teismo nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės nėra atlikęs, tai yra visos baudos nėra sumokėjęs. Iš antstolių informacinės sistemos registro išrašo matyti, jog 2025 m. sausio 21 d. likusi išieškoma suma 2 616,47 Eur.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. gruodžio 30 d. gautas nuteistojo V. A. prašymas dėl atleidimo nuo tolesnio bausmės vykdymo ir konfiskuotų daiktų grąžinimo. Prašyme nurodyta, jog nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo naujas baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, dėl ko ši veika yra nenusikalstama, todėl V. A. turi būti atleistas nuo bausmės vykdymo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašoma grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite mini“, IMEI Nr. 1 (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2 (duomenys neskelbtini), su dviem SIM kortelėmis, kurie baudžiamojoje byloje buvo konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankiai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl prašymo argumentų apie teisėjos ir teismų šališkumą.

V. A. savo pareiškimo dėl nušalinimo teisėjai (ir visiems Šiaulių apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjams) nepagrindė ir jame nenurodė nei vieno iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 58 straipsnyje numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas teisėjų nušalinimo pareiškimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog asmuo reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais ir sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Teisėja pažymi, kad ji neturi išankstinės nuomonės ar nusistatymo nei vieno proceso dalyvio atžvilgiu ir nėra suinteresuota prašymo nagrinėjimo rezultatu. Pareikšti V. A. nušalinimo argumentai (jo rašytiniame pareiškime) dėl teisėjos šališkumo nelaikytini teisėjos šališkumu, yra deklaratyvūs, niekuo neparemti, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atmestinas, kaip išvestinis, V. A. prašymas nušalinti nuo prašymo nagrinėjimo visus Šiaulių apylinkės teismo ir Telšių apylinkės teismo teisėjus, pažymint, jog nušalinimas pagal BPK nuostatas (BPK 59 straipsnis) gali būti reiškiamas bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, o ne visam teismui.

Dėl atleidimo nuo bausmės vykdymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ar turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XIV-1749 redakcija, kuri pakeitė iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusią BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją, nustačiusią atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Naujoji šio įstatymo redakcija nustatė (ir nustato) atsakomybę tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi naujoji šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nustato papildomą (palyginti su anksčiau galiojusia redakcija) veikos kvalifikavimui būtiną požymį – tai, kad tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi būti paskleista per visuomenės informavimo priemonę.

Iš bylos duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą nukentėjusiuoju. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. A. veiksmai, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą nukentėjusiuoju, buvo atlikti ne per visuomenės informavimo priemonę, o šią informaciją tiesiogiai nusiunčiant skaitmeninio ryšio priemonėmis kitiems asmenims. Todėl pagal naująją BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją, nesant nustatyto nusikalstamos veikos būtinojo požymio – paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę, išnyksta teisinis pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nenustato baudžiamosios atsakomybės už veiką, dėl kurios nuteistas V. A., nes nėra visų šiai veikai kvalifikuoti būtinų jos sudėties požymių, šios redakcijos baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendžia, jog nuteistojo V. A. atžvilgiu taikytinos BPK 362¹ straipsnio nuostatos ir V. A. atleistinas nuo tolesnio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo, t. y. likusios baudos sumokėjimo.

Dėl konfiskuotų daiktų grąžinimo.

BPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas <...>. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendį buvo nuspręsta, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius, konfiskuoti mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Lite mini“, IMEI Nr. 1 (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. 2 (duomenys neskelbtini), su dviem SIM kortelėmis. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 29 d. ir dalyje dėl sprendimo konfiskuoti daiktus 2020 m. vasario 5 d. atiduotas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teismas pastebi, jog nuosprendžio priėmimo metu V. A. pagal tuo metu galiojusią BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką. Pastarojo prašomas grąžinti telefonas su dviem SIM kortelėmis teismo buvo pripažinti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, kurie teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis BPK ir BK nuostatomis, buvo konfiskuoti, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti V. A. prašymo dalies dėl konfiskuotų daiktų grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58, 59, 362, 362¹, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. A. prašymą tenkinti iš dalies.

Atleisti nuteistąjį V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-480-914/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-21842-2018-1) paskirtos ir neatliktos bausmės tolesnio vykdymo – likusios nesumokėtos baudos (2 616,47 Eur) sumokėjimo už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą.

Likusios prašymo dalies netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.