Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutarties, kuria nuteistojo V. A. prašymas dėl atleidimo nuo bausmės ir konfiksuotų daiktų grąžinimo tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 70 MGL dydžio (3 500 Eur) bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 Lite mini“, su dviem SIM kortelėmis IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. gruodžio 30 d. gautas nuteistojo V. A. prašymas dėl atleidimo nuo tolesnio bausmės vykdymo 2022 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus naujam baudžiamajam įstatymui, panaikinančiam veikos nusikalstamumą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Taip pat buvo prašoma grąžinti nuteistajam mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Life mini“ su dviem SIM kortelėmis, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris baudžiamojoje byloje buvo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi V. A. prašymas tenkintas iš dalies. Nuteistasis V. A. atleistas nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-480-914/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-21842-2018-1) paskirtos ir neatliktos bausmės tolesnio vykdymo – likusios nesumokėtos baudos (2 616,47 Eur) sumokėjimo už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą. Kitoje dalyje nuteistojo prašymas netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5. V. A. skundu apygardos teismui prašo skundžiamą nutartį pakeisti: nutarties rezoliucinėje dalyje pašalinti aplinkybę, nurodančią nuteistąjį V. A. atleisti nuo paskirtos ir neatliktos bausmės tolesnio vykdymo – likusios nesumokėtos baudos sumokėjimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-480-914/2019; tenkinti nuteistojo prašymą likusioje dalyje ir grąžinti V. A. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9 Life mini“ su dviem SIM kortelėmis, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Netenkinus šios prašymo dalies, pranešti specialiosioms tarnyboms apie kitų pareigūnų priimtus sprendimus baudžiamosiose bylose, kurių pagrindu nusikalstamos veikos įrankiai ir priemonės grąžinti jų savininkams.

5.1. Nurodo, kad pagal BPK 362¹ straipsnio 4 dalį, teismui nustačius, kad prašymas yra pagrįstas, priimama nutartis atleisti nuteistąjį nuo bausmės baudžiamojoje byloje, be jokių papildomų nurodymų apie paskirtos ir neatliktos bausmės tolesnį vykdymą, likusios nesumokėtos baudos sumokėjimą ir pan. Pažymi, kad BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje yra aiškiai numatyta, kokią nutartį teismas gali priimti nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, be jokių papildomų nurodymų.

5.2. Cituodamas BPK 94 straipsnio, reglamentuojančio priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį, BK 72 ir 72³ straipsnių, reglamentuojančių (išplėstinio) turto konfiskavimo sąlygas ir tvarką, nuostatas, V. A. nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje, kuria netenkintas jo prašymas grąžinti jam priklausančius daiktus. Remdamasis prokuroro ir teismo sprendimu kitoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime Nr. 1-777-914/2019 prokuroro Gintaro Vileikio 2017 m. vasario 7 d. nutarimu bei Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Nerijaus Masiulio 2017 m. vasario 8 d. nutartimi), kurių pagrindu daiktai buvo grąžinti jų savininkui, daro išvadą, kad ir šiuo atveju jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, konfliskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis baudžiamojoje byloje Nr. 1-480-914/2019, turi būti jam grąžintas.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmestinas

6. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs V. A. skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas atitinkamų baudžiamojo proceso nuostatų, nuteistojo prašymą dėl atleidimo nuo bausmės vykdymo ir konfiskuotų daiktų grąžinimo tenkino iš dalies. Naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą V. A. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

7. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Taigi, šioje nuostatoje įtvirtintos 4 alternatyvios teismo procesinio sprendimo galimybės: 1) atleisti asmenį nuo bausmės, 2) sušvelninti asmeniui bausmę, 3) perkvalifikuoti veiką ir 4) pripažinti, kad išnyko teistumas. Baudžiamosios bylos, kurios procesas jau yra pasibaigęs (yra įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas ir išnaudota galimybė įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą skųsti kasacine tvarka arba pasibaigęs kasacijos pateikimo terminas).

8. Kaip teisingai skundžiama nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo metu galiojanti BK 154 straipsnio 1 dalies redakcija nenustato baudžiamosios atsakomybės už veiką, dėl kurios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu V. A. buvo nuteistas, nes nėra visų šiai veikai kvalifikuoti būtinų sudėties požymių ir šios redakcijos baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl pagrįstai sprendė, jog nuteistojo V. A. atžvilgiu taikytinos BPK 362¹ straipsnio nuostatos ir jis atleistinas nuo tolesnio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo, t. y. likusios baudos sumokėjimo. V. A. neginčija teismo sprendimo šioje dalyje, tačiau nesutinka su nutarties rezoliucinės dalies formuluote, o būtent – atleisti jį nuo paskirtos ir neatliktos bausmės tolesnio vykdymo – likusios nesumokėtos baudos (2616,47 Eur) sumokėjimo, ir teigia, kad pagal BPK 362¹ straipsnio 4 dalį, teismo sprendimu jis tiesiog turėtų būti atleistas nuo bausmės baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-480-914/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-21842-2018-1). Tačiau aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu BPK normų interpretavimu. Kaip minėta, BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos 4 alternatyvios teismo procesinio sprendimo galimybės, iš kurių viena – atleisti asmenį nuo bausmės. Pažymėtina, kad atleidimas nuo visos bausmės galimas tuomet, kai asmuo nėra tlikęs jokios bausmės dalies. Tačiau šiuo atveju, įvertinus Aantstolių informacinės sistemos registro duomenis, jog skundžiamos nutarties priėmimo dienai – 2025 m. sausio 21 d. nuteistasis V. A. yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs dalį baudos, o likusi išieškotina suma yra 2 616,47 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį atleido ne nuo visos paskirtos bausmės, o nuo neatliktos bausmės tolesnio vykdymo – likusios nesumokėtos baudos. Todėl šioje dalyje V. A. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

9. Dėl V. A. prašomų grąžinti daiktų, kaip matyti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 Lite mini“, su dviem SIM kortelėmis IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis. 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, 2020 m. vasario 5 d. patvarkymu nuosprendis dalyje dėl daiktų konfiskavimo pateiktas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio priėmimo metu pagal tuo metu galiojusią BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) V. A. buvo pripažintas kaltu padaręs minėtą nusikalstamą veiką ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas jo atžvilgiu taikytas pagrįstai. Kadangi šioje dalyje nuosprendis yra įvykdytas – nuteistojo prašomas grąžinti daiktas konfiskuotas, todėl jo prašymas šioje dalyje atmestas pagrįstai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti V. A. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.