- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- 2-239/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vitrada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5788-178/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vitrada“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2010 gegužės 12 d. kreipėsi į teismą dėl išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškinyje nurodoma, kad išperkamosios nuomos sutartis yra pripažintina negaliojančia, nes ši sutartis iš tikrųjų esanti lizingo sutartis, o žemė negali būti lizingo sutarties dalyku. Tai daro minėtą sutartį niekine. Ieškovui atsakovo atsiliepimas įteiktas 2010 m. liepos 8 d. Ieškovas nustatytu terminu (iki 2010 m. liepos 22 d.) dubliko nepateikė, nepranešė teismui jokių pateisinamų priežasčių, kliudžiusių tai padaryti, dubliko pateikimo termino pratęsti neprašė. Atsakovas buvo nurodęs tokiu atveju priimti sprendimą už akių.
2010 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė sprendimą už akių. Ieškinį atmetė. Nurodė, kad dalis ginčo sutarties nuostatų gali būti vertinamos panašiomis ar sutampančiomis su lizingo sutarčiai būdingomis nuostatomis, tačiau pačios šalys sutartį įvardijo kaip išperkamosios nuomos sutartį bei iš ieškovo žemės išperkamosios nuomos paraiškos matyti, kad numatomas sklypo naudojimas – „statyboms“, o tai leidžia manyti, kad į sklypą buvo siekiama įgyti nuosavybės teisę, kas yra esminis išperkamosios nuomos tikslas. Be to, pažymėjo, jog verslu užsiimantis apdairus ir kompetentingas juridinis asmuo, neabejotinai turėjo žinoti, kad sudaryta sutartis gali būti niekinio pobūdžio, tačiau jokių pretenzijų dėl sutarties niekinio pobūdžio ieškovas nepareiškė, o tai lemia, jog ieškovas turėtų prisiimti sau dėl to atsiradusias pasekmes.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė pareiškimą dėl 2010 m. liepos 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad dubliko nepateikė dėl ieškovo atstovo nerūpestingumo, ši aplinkybė negali sukelti neigiamų padarinių atstovaujamajam. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios keliami ginčai apskritai ir šiuo konkrečiu atveju yra susiję su viešuoju interesu. Pareikšto ieškinio suma yra didelė, priimto sprendimo pasekmės nėra proporcingos pažeidimui, procesinio dokumento nepateikimas nepakenkė proceso koncentruotumui. Taip pat mano, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Nutartyje nurodė, kad ieškovo atstovo advokato, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai negu kitiems proceso dalyviams, nerūpestingumas per se nėra procesinio dokumento nepateikimą pateisinanti svarbi priežastis ir, juo labiau, sudaranti teisinį pagrindą peržiūrėti sprendimą už akių. Taip pat nurodė, kad teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas yra lemiama aplinkybė sprendžiant sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškime nenurodė naujų esminių argumentų, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, jog sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas bei dėl to peržiūrėtinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-5788-178/2010 nagrinėjimą iš esmės. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, suabsoliutino formalią aplinkybę, kad terminas procesiniam dokumentui pateikti buvo praleistas be svarbių priežasčių, todėl nepagrįstai nepanaikino nagrinėjamoje byloje priimto sprendimo už akių, kuris neįgyvendino nei paties sprendimo už akių tikslo užtikrinti civilinio proceso koncentruotumo, nei paties civilinio proceso tikslo teisingai išnagrinėti bylą. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis yra neteisėta dėl to naikintina.
2. Remiantis teismų praktika, ieškovui nebuvo būtina pateikti jokių naujų įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o pakanka argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pareiškime nurodytų argumentų, atliko formalų įrodymų tyrimą, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei dėl to naikintina.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Ieškovas ir jo atstovas elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo teisminio proceso eiga ir dėl to praleido terminą dublikui paduoti. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai ir siekdamas proceso koncentruotumo priėmė sprendimą už akių. Taigi skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijama sutartis nepasižymi lizingo sutarties požymiais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas 2010 m liepos 30 d. sprendime už akių pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Kartu tai lemia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas už akių yra teisėtas bei pagrįstas. Be to, net pripažinus, kad ginčijama sutartis turi lizingo sutarties požymių, tai nelemtų šio sandorio pripažinimą negaliojančiu ir restitucijos taikymo (t. y. ieškinio reikalavimų patenkinimo), nes, remiantis teismų praktika, susiklosčiusius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai įrodyta, jog tie santykiai susiklostė pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kas sąlygojo viešo ar privataus intereso pažeidimą, o tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai nustatyta minėtų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. (CPK 142 str. 4 d.) Teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).
Šių proceso teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimas už akių naikinamas esant šioms sąlygoms: jeigu teismas konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo nuostatą, teismas gali peržiūrėti už akių priimtą sprendimą ir tais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/2010, 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953/2010, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1189/2010, 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431/2010 ir kt.).
Dėl aplinkybių, liudijančių dubliko nepateikimo teismui priežasčių svarbumą (CPK 287 str. 2 d. 3 p.)
Siekdama įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, kadangi sprendimas už akių yra tam tikra sankcija šaliai, kuri be svarbios priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui. Minėtos aplinkybės privalo būti įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis bei ar teismo sprendimas už akių nėra akivaizdžiai neteisingas ir nepažeidžia tokios šalies teisių.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo atstovo dubliko nepateikimas dėl ieškovo atstovo nerūpestingumo savaime nėra laikytina svarbia priežastimi nepateikti dubliko, tačiau, apelianto nuomone, dubliko nepateikimo priežastis turėtų būti vertinama kaip svarbi visų bylos aplinkybių t. y. ieškovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dubliko nepateikė dėl ieškovo atstovo nerūpestingumo, kuris pasitaiko visiems, byloje vyrauja viešasis interesas, dėl dubliko nepateikimo nenukentėjo nei atsakovas, nei proceso koncentruotumo principas, kontekste. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Iš byloje esančio ieškinio (b. l. 2-8) matyti, kad pats apeliantas inicijavo ginčo nagrinėjimą teismine tvarka. Tai reiškia, kad apeliantas žinojo apie pradėtą teisminį procesą ir įgijo pareigą rūpintis vykstančiu teismo procesu. Iš ieškovo pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių (b. l. 123-128) ir atskirojo skundo (b. l. 145-150) matyti, kad ieškovas ne tik nebando įrodyti, kad procesinio dokumento nepateikė laiku dėl svarbių priežasčių, o priešingai, nurodo, jog terminą praleido nesant svarbių priežasčių t. y. dėl ieškovo atstovo nerūpestingumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovo atstovo nerūpestingumas yra nepateisinamas, nes ieškovą atstovauja kvalifikuotas advokatas, kuriam taikomi ženkliai didesni rūpestingumo ir atidumo standartai nei kitiems byloje dalyvaujančių asmenų atstovams bei kuriam yra žinomos neigiamos nerūpestingumo procesinės pasekmės. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas pažeidė savo pareigą rūpintis vykstančiu teismo procesu, pažeidė proceso koncentruotumo principą ir dubliko nepateikė nesant svarbių priežasčių. Toks apelianto elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris įpareigoja tiek šalis, tiek teismą būti aktyviu. Apeliantas byloje buvo pasyvus ir savo elgesiu pažeidė viešąjį interesą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko savo pareigą būti aktyviu ir siekdamas nevilkinti bylos, kurioje egzistuoja viešasis interesas, pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl to, kad ieškovas nepateikė dubliko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, nes byloje nenustatyta kad minėtos priežastys yra svarbios.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai dėl dubliko nepateikimo priežasčių neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pareiškime nurodytų argumentų, atliko formalų įrodymų tyrimą, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių bei dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Konkrečiai apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į išperkamosios nuomos ir lizingo sutarties skirtumus nei sprendime už akių, nei skundžiamoje nutartyje.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-136/2010) yra suformuluoti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kokio pobūdžio sutartis t. y. išperkamosios nuomos ar lizingo, yra sudaryta tarp šalių. Šie kriterijai yra: 1) išperkamosios nuomos sutarties atveju nuomotojas turi būti nuomojamo turto savininkas. Tuo tarpu lizingo sutarties atveju viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą (t. y. atsiranda „lydintis“ pirkimo-pardavimo sandoris) ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita; 2) išperkamosios nuomos sutarties ir lizingo sutarties tikslas. Lizingo sutarties atveju lizingo gavėjo tikslas yra turėti teisę valdyti ir naudoti daiktą už atlyginimą (nuosavybės teisės perėjimas nėra esminis finansinio lizingo požymis), o išperkamosios nuomos sutarties atveju dominuoja nuomininko interesas įgyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą, kuris būna žinomas jau sutarties sudarymo pradžioje. Sutarties tikslas yra esminis išperkamosios nuomos ir lizingo sutarties atribojimo kriterijus.
Iš šalių sutarties (b. l. 10-14) sąlygų matyti, kad AB „SEB lizingas“ nėra sutarties objekto – žemės sklypo - savininkas. Sutartyje numatyta, kad atsakovas turi sudaryti „lydintį“ pirkimo – pardavimo sandorį ir įgyti žemės sklypą, kurį vėliau perduotų ieškovui valdyti ir naudoti už užmokestį. Šiuo požiūriu, tarp šalių sudaryta sutartis turi panašumų su lizingo sutartimi. Visgi nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar tarp šalių sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos ar lizingo sutartis, esminis kriterijus yra šalių sudarytos sutarties tikslas. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti, kokiu tikslu buvo sudaryta bylos šalių sutartis. Pirmosios instancijos teismas nei sprendime už akių, nei peržiūrėdamas sprendimą už akių nenustatinėjo tarp bylos šalių sudarytos sutarties tikslo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vertina, kad apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir kad dėl to byloje egzistuoja viešasis interesas, bei į tai, kad ieškinio suma yra didelė, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimas už akių naikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimą už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.