Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovui I. A. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys O. Š., B. Š. ir atsakovo I. A. priešieškinį ieškovei V. A. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys O. Š., B. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintinas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos šios faktinės aplinkybės.

2014-04-18 I. A. ir UAB „SEB gyvybės draudimas“ sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 061627.

Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2024-01-14 iki 2024-01-15 matyti, kad sąskaitos likutis buvo 5 415,17 Eur.

Byloje yra pateikti I. A. banko sąskaitos, esančios AB „SEB“ bankas, ir „Revolut“ banke išrašai už laikotarpį nuo 2010-01-14 iki 2024-01-14.

Byloje yra pateiktas V. A. banko sąskaitos, esančios AB „SEB“ bankas išrašas už laikotarpį nuo 2010-01-14 iki 2024-01-14.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis atsakovo vardu yra registruota MB „Merkopay“. I. A. MB „Merkopay“ nario teisės perėjo 2022-03-31 Mažosios bendrijos nario teisių pirkimo-paravimo sutarties pagrindu, pagal kurią atsakovui bendrijos nario teisės parduotos už 30,00 Eur.

Byloje yra pateiktos I. A. atsakovui I. A. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros.

Iš 2008-01-03 B. Š. raštelio matyti, kad ji dovanojo sūnui – atsakovui 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) namo statyboms, laiptų įrengimui.

Iš 2019-03-07 skolos raštelio matyti, kad B. Š. paskolino atsakovu 4 000,00 Eur.

Iš 2024-08-24 skolos raštelio matyti, kad atsakovas pasiskolino iš O. Š. 5 000,00 Eur.

2010-01-14 Klaipėdos miesto 1-asis notaro biuras, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino B. Š. išduotą įgaliojimą I. A.

Iš asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2025-02-12 pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-03-23 iki 2018-03-22 I. A. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dėl ko I. A. negalėjo kelti krovinių rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens pasilenkimais ir kita.

Iš internetinių portalų nuotraukų matyti, kad I. A. yra trenerė, masažuotoja, kineziterapeutė.

Iš 2025-01-16 UAB „SEB“ banko pateiktos informacijos matyti, kad V. A. privačiame pensijų fonde pagal 2019-04-11 pensijų kaupimo sutartį Nr. VB10022219 turi 6 723,4561 fondo vienetus, kurių vertė 2025-01-14 datai yra 13 410,84 Eur.

Iš 2025-01-30 UAB „SEB“ banko pateiktos informacijos matyti, kad I. A. privačiame pensijų fonde pagal 2019-04-11 pensijų kaupimo sutartį Nr. VB10485360 turi 3 164,2467 fondo vienetus, kurių vertė 2025-01-29 datai yra 6 470,88 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2025-05-27 gauto rašto matyti, kad I. A. į UAB „SEB investicijų valdymas“ per laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2024-01-14 buvo pervesta 16,40 Eur papildomų valstybės biudžeto lėšomis už dalyvį mokamų įmokų už 2019 m. kovo mėn.

Iš „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvs filialo 2025-05-28 gauto rašto matyti, kad nuo sutarties sudarymo dienos iki 2024-01-14 I. A. sumokėjo 5 082,51 Eur draudimo įmokų. 2024-01-14 datai investicinių vienetų sukaupta suma buvo 5 037,98 Eur.

Iš „SEB“ banko 2025-05-28 gauto rašto matyti, kad pagal I. A. pensijų kaupimo sutartį Nr. VB10485360 2024-01-14 datai pensijų kaupimo fonde SODROS pervestų įmokų suma 3 325,54 Eur, sukauptų piniginių lėšų vertė 5 211,51 Eur.

VSDFV duomenis laikotarpiu nuo 2019-04-11 iki 2024-01-14 į ieškovės pensijų kaupimo fondą pervesti 2 692,00 Eur asmeninių lėšų ir 1 113,02 Eur valstybės biudžeto lėšų.

Iš 2007-03-30 Sutarties matyti, kad ieškovė ir atsakovas pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 68 929,56 Eur (238 000,00 Lt), kurį V. A. buvo įsigijusi 2003-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 13 293,55 Eur (45 900,00 Lt).

2007-04-24 ieškovės vardu sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. A. už 1 737,72 Eur (6 000,00 Lt) įsigijo 0,0465 ha žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Iš 2018-01-12 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys nusipirko už 3 000,00 Eur.

2021-04-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė ir atsakovas pardavė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (buvusį žemės sklypą sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini)) už 110 000,00 Eur. Gyvenamojo namo statybos užbaigimas įregistruotas 2017-02-10 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą pagrindu.

Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos Nr. 778031 duomenimis I. A. nuo 2018-02-12 vykdo individualią veiklą: Sportinis ir rekreacinis švietimas, Dienos SPA centrų ir įvairių tipų pirčių veikla.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis). CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių (CK 3.118-3.119 straipsniai). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis).

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl santuokos metų įgytų kilnojamųjų daiktų padalinimo

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl šių kilnojamųjų daiktų padalinimo ir jų vertės nustatymo: ieškovė po santuokos nutraukimo prašo jai priteisti 2 vienetus paspirtukų, kurių vertę nurodo 450,00 Eur – atsakovo teigimu, paspirtukų vertė yra 750,00 Eur. V. A. patikslintu ieškiniu atsakovui po santuokos nutraukimo prašo priteisti: 1) baltą kavos staliuką, kurio vertę nurodo 300,00 Eur – atsakovo teigimu, jo vertė 200,00 Eur; 2) skalbinių džiovyklę 350,00 Eur vertės – atsakovo teigimu – 50,00 Eur vertės; 3) žalios spalvos minkštasuolį – 40,00 Eur vertės – atsakovo teigimu, jo vertė 20,00 Eur; 4) Kercher aukšto slėgio plovimo įrenginį 200,00 Eur vertės – atsakovo teigimu, jo vertė 70,00 Eur; 5) Apple Macbook Air kompiuterį 400,00 Eur vertės – atsakovo teigimu, jo vertė 50,00 Eur; 6) du vienetus dviračių 1 800,00 Eur vertės – atsakovo teigimu, vienas dviratis nedalintinas, kadangi buvo gautas, kaip dovana, ir jį pardavus, nusipirktas kitas dviratis, todėl dalintinas tik vienas dviratis, kurio vertė 600,00 Eur; 7) lauko kepsninę 300,00 Eur vertės – atsakovo teigimu, jos vertė 100,00 Eur.

Atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą dėl aukščiau nurodytų kilnojamųjų daiktų padalinimo, teismas dėl jų pasisakys atskirai. Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti jai 2 vienetus paspirtukų 450,00 Eur vertės, atsakovo teigimu, jų vertė yra 750,00 Eur. Kadangi didelio skirtumo dėl aptariamų paspirtukų vertės, nurodytos abiejų šalių, iš esmės didelio skirtumo nėra, teismo vertinimu tikslinga paspirtukų vertę nustatyti pagal abiejų šalių nurodytų verčių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad 2 vienetų paspirtukų vertė yra 600,00 Eur. Tarp šalių nesant ginčo, kam po santuokos nutraukimo turi atitekti paspirtukai, nustatytina kad po santuokos nutraukimo 2 vienetai paspirtukų, kurių vertė 600,00 Eur, priteistini ieškovei.

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui skalbinių džiovyklę Electrolux 350,00 Eur vertės, atsakovas tam neprieštarauja, tačiau skalbinių džiovyklės vertę nurodo 50,00 Eur. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl skalbinių džiovyklės vertės, taip pat savo iniciatyva patikrinęs internetiniuose puslapiuose nurodomas Elektrolux skalbinių džiovyklių vertes, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytą vertę, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta vertė yra per didelė, todėl nustatytina, kad Elektrolux skalbinių džiovyklės vertė yra 200,00 Eur. Kadangi aptariama skalbinių džiovyklė yra atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, taip pat tarp šalių nesant ginčo dėl nurodyto turto padalinimo, nustatytina, kad skalbinių džiovyklė, kurios vertė 200,00 Eur, po santuokos nutraukimo priteistina atsakovui.

Žalios spalvos mikštasuolis taip pat yra atsakovui po santuokos nutraukimo priteistame gyvenamajame name, todėl nesant tarp šalių ginčo, kam aptariamas turtas turi būti priteistas, žalios spalvos minkštasuolis po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui, jo vertę nustatant pagal šalių nurodytų verčių vidurkį, t. y. 30,00 Eur ((40,00 Eur + 20,00 Eur) / 2).

Ieškovė po santuokos nutraukimo atsakovui prašo priteisti Kercher aukšto slėgio plovimo įrenginį 200,00 Eur vertės – atsakovo teigimu, jo vertė 70,00 Eur. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl Kercher aukšto slėgio plovimo įrenginio vertės, pateiktas įrenginio fotonuotraukas, taip pat savo iniciatyva patikrinęs internetiniuose puslapiuose nurodomas įrenginio vertes ir nustatęs, kad tokio modelio naujo įrenginio kaina yra apie 376,00 Eur, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytą vertę, daro išvadą, jog ieškovės nurodyta vertė yra per didelė, todėl nustatytina, kad Kercher aukšto slėgio plovimo įrenginio vertė yra 130,00 Eur. Nesant ginčo, kam šis turtas turi būti priteistas, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo Kercher aukšto slėgio plovimo įrenginys, kurio vertė 130,00 Eur, priteistinas atsakovui.

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui kompiuterį Apple Macbook Air 400,00 Eur vertės. Atsakovo teigimu, kompiuteris yra 2016 m. gamybos, todėl jo vertė yra kur kas mažesnė, nei nurodo ieškovė. Kompiuterio vertė yra 50,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė pati gali pasiimti kompiuterį už jos nurodytą vertę, arba palikti kompiuterį už jo nurodytą vertę. Ieškovė į šiuos atsakovo argumentus savo pozicijos iš esmės nepateikė ir liko prie savo reikalavimo. Teismas, įvertinęs, kad kompiuteris yra 2016 m. gamybos, į ieškovės pateiktus įrodymus dėl galimos kompiuterio vertės, taip pat savo iniciatyva patikrinęs aptariamo kompiuterio vertes sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovės nurodyta kompiuterio vertė yra per didelė, todėl nustatytina, jog kompiuterio Apple Macbook Air (2016 m. gamybos) vertė yra 170,00 Eur. Kadangi atsakovas patvirtino, jog aptariamą kompiuterį ieškovė gal pasiimti, nes jis atsakovui nereikalingas, įvertinus aplinkybę, kad dalintinas daiktas yra lengvai kilnojamas ir transportuojamas, į tai, jog ieškovė nurodė didesnę vertę, todėl po santuokos nutraukimo kompiuteris Apple Macbook Air, kurio vertė 170,00 Eur priteistinas ieškovei.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad žalios spalvos lauko kėdės vertė yra 20,00 Eur, vėliau patikslinusi dalintinų kilnojamųjų vertės teismui pateikė duomenis, jog nagrinėjamu atveju yra dalintinos 2 lauko kėdės, kurių bendra vertė – 40,00 Eur. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, jog dalintinos lauko kėdės yra prastos būklės – sulūžusios, todėl jų vertė nėra didesnė, nei 20,00 Eur. Ieškovė iš esmės prieštaravimų į šiuos atsakovo argumentus nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog yra pagrindas nustatyti, kad 2 vnt. žalios spalvos lauko kėdžių kaina yra 20,00 Eur. Kadangi ginčo, kam po santuokos nutraukimo atitenka aptariamos kėdės iš esmės nėra, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo 2 vnt. žalios spalvos lauko kėdės priteistinos atsakovui.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pažymėtina, jog ieškovė iš esmės pripažino, kad vienas dviratis atsakovui buvo pirktas iš bendrų lėšų ir buvo laikomas kaip dovana atsakovui. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pirmą dviratį nusipirko už 700,00 Eur iš M. K. (pardavus dovanotą dviratį), o antrą dviratį už 600,00 Eur nusipirko iš P. K. Iš byloje esančių atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2023-03-19 atsakovas M. K. pervedė 700,00 Eur, o 2023-03-20 atsakovas pervedė 600,00 Eur P. K. Ieškovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą nuginčyti šiuos atsakovo argumentus, tuo tarpu I. A. pozicija yra pagrįsta rašytine bylos medžiaga, kurios teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, bei vadovaujantis nurodytu reglamentavimu darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovui dovanotas dviratis yra jo asmeninė nuosavybė, o gautos lėšos, pardavus šį dviratį, bei nupirkus naują dviratį (už 700,00 Eur), taip pat yra asmeninė I. A. nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas. Tuo tarpu, kitas dviratis, pirktas santuokos metu, pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką, dalintinas. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų ir jo bei atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio jau nustatyta, kad 2023-03-20 I. A. iš už 600,00 Eur įsigijo dviratį (baltą). Kadangi ieškovė dviratį prašo priteisti atsakovui, atsakovas tam neprieštarauja, todėl vienas dviratis (baltas), kurio vertė 600,00 Eur po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui I. A.

Dėl kitų patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų po santuokos nutraukimo padalinimo ir jų verčių byloje nėra. Išsprendus klausimą dėl ginčytinų dalintinų kilnojamųjų daiktų vertės teismas sprendžia, jog ieškovei V. A. po santuokos nutraukimo atitenka šie kilnojamieji daiktai: 1) svečių kambario komoda 80,00 Eur vertės; 2) svetainės minkštas kampas – 800,00 Eur vertės; 3) 2 vnt. minkštų krėslų – 300,00 Eur vertės; 4) juodos spalvos mini staliukas 20,00 Eur vertės; 5) svetainės kilimas 60,00 Eur vertės; 6) televizorius „Samsung“ 65 colių 400,00 Eur vertės; 7) televizorius LG 150,00 Eur vertės; 8) baltos spalvos rėmu veidrodis 40,00 Eur vertės; 9) pilkos spalvos minkštasuolis iš vonios 60,00 Eur vertės; 10) rašomasis stalas 30,00 Eur vertės; 11) balta lentyna 15,00 Eur vertės; 12) 4 vnt. medinių kėdžių 40,00 Eur vertės; 13) lygintuvas 20,00 Eur vertės; 14) lyginimo lenta 10,00 Eur vertės; 15) bulvių tarkavimo mašina 40,00 Eur vertės; 16) tosteris 10,00 Eur vertės; 17) mikseris 20,00 Eur vertės; 18) elektrinė sumuštinių keptuvė 15,00 Eur vertės; 19) elektrinė blynų keptuvė 15,00 Eur vertės; 20) robotas- dulkių siurblys 120,00 Eur vertės; 21) nešiojama elektrinė kaitlentė 10,00 Eur vertės; 22) elektrinis virdulys 10,00 Eur vertės; 23) kavos aparatas 270,00 Eur vertės; 24) lauko baldų baltos spalvos komplektas 250,00 Eur vertės; 25) spausdintuvas 20,00 Eur vertės; 26) dviratis 200,00 Eur vertės; 27) 2 vnt. paspirtukų, kurių vertė 600,00 Eur, 28) Appel Macbook Air kompiuteris 170,00 Eur vertės, iš viso ieškovei atitenkančio kilnojamojo turto vertė – 3 775,00 Eur.

Atsakovui I. A. po santuokos nutraukimo priteistini šie kilnojamieji daiktai: 1) baltas kavos staliukas 250,00 Eur vertės; 2) skalbimo mašina 250,00 Eur vertės; 3) namų garso sistema 400,00 Eur vertės; 4) miegamojo kambario komoda 70,00 Eur vertės; 5) skalbinių džiovyklė AEG 200,00 Eur vertės; 6) žalios spalvos minkštasuolis 30,00 Eur vertės; 7) svetainės kambario komoda 200,00 Eur vertės; 8) lituoklis 15,00 Eur vertės; 9) šlifuoklis 15,00 Eur vertės; 10) dulkių siurblys 20,00 Eur vertės; 11) poliravimo mašina 20,00 Eur vertės; 12) drėlė 10,00 Eur vertės; 13) akumuliatorinis pjūklas 20,00 Eur vertės; 14) siaurapjūklis 20,00 Eur vertės; 15) žolės ajeratorius 30,00 Eur vertės; 16) benzininis trimeris 20,00 Eur vertės; 17) elektrinė vėjapjovė 20,00 Eur vertės; 18) Kercher aukšto slėgio plovimo įrenginys 130,00 Eur vertės; 19) akumuliatorinis trimeris 10,00 Eur vertės; 20) žolės pjovimo robotas 250,00 Eur vertės; 21) 1 dviratis 600,00 Eur vertės; 22) automobilinis dviračių laikiklis 10,00 Eur vertės; 23) lauko kepsninė 150,00 Eur vertės; 24) žalios spalvos lauko kėdės 2 vnt. 20,00 Eur vertės; 25) lauko baldų baltas komplektas 250,00 Eur vertės; 26) svečio kambario minkštas kampas 450,00 Eur vertės; 27) televizorius Samsung 200,00 Eur vertės; 28 ) miegamojo lova su čiužiniu 300,00 Eur vertės; 29) nešiojama elektrinė kaitlentė 10,00 Eur vertės; 30) lauko gultas 15,00 Eur vertės; 31) elektrinis virdulys 10,00 Eur vertės, iš viso atsakovui atitenkančio kilnojamojo turto vertė 3 995,00 Eur. Kadangi ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkančio turto vertė yra 3 775,00 Eur, o atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančio turto vertė yra 3 995,00 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 220,00 Eur kompensacija.

Dėl juvelyrinių dirbinių ir kompensacijos už pasisavintą turtą priteisimo

Pažymėtina, jog priešieškiniu atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės juvelyrinius dirbinius 4 000,00 Eur vertės, kurie buvo baltoje dėžutėje. Atsakovo teigimu, aptariami juvelyriniai dirbiniai buvo jam likęs kaip palikimas, ir ieškovė juos pasisavino, perdavė šalių sūnui, kuris iš jų pasidarė vestuvinius žiedus. Taip pat atsakovas kėlė reikalavimą dėl kompensacijos už pasisavintą turtą priteisimo, prašydamas priteisti iš ieškovės 5 000,00 Eur kompensaciją už ieškovės pasisavintą 5 000,00 Eur sumą, kurią, atsakovo teigimu, ieškovė, atsakovui nežinant, įėjusi į namus, savavališkai pasiėmė jau tada, kai šalys faktiškai nebevedė bendro ūkio ir nebegyveno santuokinio gyvenimo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog nebepalaiko šių reikalavimų (dėl 4 000,00 Eur vertės juvelyrinių dirbinių ir 5 000,00 Eur piniginės kompensacijos), kadangi aptariamiems reikalavimui pagrįsti neturi pakankamai įrodymų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog našta įrodyti faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas). Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovo, jo atstovo teismo posėdžio išsakytą poziciją dėl aukščiau nurodytų reikalavimų, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, sprendžia, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė aptariamų reikalavimų pagrįstumo, todėl atsakovo reikalavimai dėl 4 000,00 Eur vertės juvelyrinių dirbinių ir 5 000,00 Eur kompensacijos už pasisavintą turtą priteisimo iš ieškovės atmestini.

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už santuokinio turto sumažinimą

CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensaciją, kuri išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal šio straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 12 000,00 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą, teigdama, jog laikotarpiu nuo 2023-11-12 iki 2024-01-12 atsakovas atliko mokėjimus B. Š. 24 000,00 Eur dydžio sumai, nors jokių pinigų iš B. Š. nebuvo skolintasi. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, teigdamas, jog aptariamais pinigais buvo grąžinta skola mamai. Teigia, jog mama B. Š. skolino pinigus šalims namo statyboms, jo įrengimui, taip pat finansiškai prisidėjo piniginėmis lėšomis ieškovei studijuojant universitete ir apmokant už jas.

Iš byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023-11-12 B. Š. pervesti 2 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis „skola“), 2023-11-12 B. Š. pervesti 1 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis „skola 2“), 2023-11-17 B. Š. pervesti 2 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis „skola 3“), 2023-11-27 B. Š. pervesti 2 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis „skola 4“), 2023-11-27 B. Š. pervesti 4 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis „5“), 2023-12-07 B. Š. pervesti 9 000,00 Eur (mokėjimo paskirtis „dovana1“), 2024-01-12 B. Š. pervesti 2 000,00 Eur, 2024-01-13 B. Š. pervesti 2 000,00 Eur. Iš viso B. Š. buvo pervesti 24 000,00 Eur. Bylos rašytiniais įrodymais taip pat jau nustatyta, kad B. Š. paskolino atsakovui 3 000,00 Eur, 2008-01-03 dovanojo atsakovui 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) namo statyboms, laiptų įrengimui, o 2019-03-07 B. Š. paskolino atsakovu 4 000,00 Eur.

Teismo posėdžio metu apklausta B. Š., tiek atsakovas patvirtino, kad šalims nusprendus nutraukti santuoką, reikėjo išspręsti klausimą dėl skolos atsakovo mamai B. Š. grąžinimo, todėl visi trys (ieškovė, atsakovas ir B. Š.) susitarė, jog B. Š. bus grąžinta bent dalis skolos – 24 000,00 Eur. B. Š. patvirtino, jog visą laiką, kaip mama, ieškovės ir atsakovo šeimai padėjo, rėmė juos finansiškai, padėjo ieškovei baigti universitetą – įgyti bakalauro ir magistro laipsnius. Trečiasis asmuo O. Š. taip pat patvirtino, kad mama B. Š. visada buvo linkusi visiems padėti, žino, kad jos pagalba ieškovė baigė studijas universitete. B. Š. patvirtino, jog 24 000,00 Eur, kuriuos pervedė atsakovas, iš esmės yra tik dalis sumos, kurią ji šeimai buvo paskolinusi. Kiek tiksliai pinigų yra paskolinusi ieškovei ir atsakovui pasakyti negalėjo, kadangi tiesiog duodavo pinigų tada, kai reikėjo, ir neskaičiuodavo tikslių sumų.

Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų, trečiojo asmens, paaiškinimus, nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovo mama – B. Š. neskolino šeimai pinigų namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos, ir nepadėjo jiems finansiškai, o aptariamo namo statybai šalys turėjo savų pinigų, susitaupytų iš gaunamo atlyginimo, pardavus sodą 2018 m. nusipirktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir pradėtos namo statybas, o 2021 m. pardavus žemės sklypą su namu, adresu (duomenys neskelbtini) už 110 000,00 Eur buvo pabaigtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais jau nustatyta, kad 2007-03-30 šalys pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 68 929,56 Eur (238 000,00 Lt). Pardavus aptariamą butą 2007-04-24 buvo įsigytas 0,0465 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Kaip teismo posėdžio patvirtino ieškovė, įsigijus žemės sklypą buvo pabaigtas įrengti jame esantis gyvenamasis namas, t. y. gauti pinigai pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimui. Aptariamas žemės sklypas su gyvenamuoju namu parduoti 2021-04-20 už 110 000,00 Eur. Tuo tarpu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šalių įsigytas 2018-01-12 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Gyvenamojo namo aptariame žemės sklype statybos užbaigimas įregistruotas 2022-01-25. Iš byloje esančios gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, darytos 2021-03-03, matyti, kad joje matoma namo vidaus dalis – kambarys yra įrengtas – sienos dažytos, sudėta grindų danga, yra apšvietimas, matosi minkšti baldai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dar iki žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, ieškovės ir atsakovo buvęs gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas, ir bent jau iš dalies įrengtas (pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti detalesnio gyvenamojo namo įrengimo būklės). Kadangi šalys aptariamo gyvenamojo namo statyboms būsto paskolos neėmė, ir, ieškovės teigimu, naudojo savo sutapytas pinigines lėšas, teismo vertinimo, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus negalima daryti išvados, jog šalims būtų pakakę savo turimų piniginių lėšų gyvenamojo namo statyboms ir bent jau daliniam įrengimui, todėl labiau tikėtina, jog finansiškai prie gyvenamojo namo statybų prisidėjo ir atsakovo mama, paskolindama šalims atitinkamas pinigų sumas. Kadangi B. Š. yra atsakovo mama – itin artimas asmuo, tuo, teismo vertinimu, yra normali praktika, kai artimieji skolina pinigines lėšas, taip stengdamiesi padėti savo vaikams, jų šeimoms įsigyti, pasistatyti, įsirengti savo gyvenamuosius namus ir tokiu atveju ne kiekvienas pinigų perdavimas gali būti įformintas skolos rašteliu ar kitokio pobūdžio dokumentu. Teismas neturi pagrindo netikėti tiek B. Š., tiek atsakovo paaiškinimais, kad jo mama padėdavo jiems finansiškai, o paaiškėjus aplinkybėms, kad šalių santykiai pašlijo, buvo nuspręsta atsakovo mamai grąžinti bent dalį jos paskolintų piniginių lėšų.

Minėta, jog 2021-04-20 parduotas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), už 110 000,00 Eur, o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas įregistruotas 2022-01-25, todėl tikėtina, kad dalis gautų piniginių lėšų taip pat buvo panaudotos aptariamo gyvenamojo namo visiškam įrengimui. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-06-09 Pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), todėl manytina, jog 110 000,00 Eur suma galėjo būti panaudota ir aptariamų žemės sklypų įsigijimui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybės, kad B. Š. piniginėmis lėšomis, padėjo ieškovei baigti studijas universitete, jai įgyjant bakalauro ir magistro laipsnius.

Teismo nustatytų ir įvertinų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad B. Š. pervesti 24 000,00 Eur buvo panaudoti ne bendrų šeimos poreikių tenkinimui, todėl V. A. reikalavimas dėl 12 000,00 Eur piniginės kompensacijos priteisimą už santuokinio turto sumažinimą atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 150,00 Eur piniginė kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą. Teigia, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2022-10-06 iki 2023-12-05 I. A. pervedė viso 8 300,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas neturėjo tokių sveikatos sutrikimų ir bėdų, kad jam būtų reikėję naudotis masažo, kineziterapijos ar kitomis sveikatinimo paslaugomis. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, teigdamas, jog I. A. yra kineziterapeutė, kuri teikė jam įvairias sveikatinimo paslaugas – masažus, kineziterapijos užsiėmimus ir kitas sveikatinimo paslaugas, už kurias jis su I. A. atsiskaitydavo pagal jos išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. A. išrašydavo atsakovui PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui skirtingomis sumomis – 180,00 Eur, 360,00 Eur, 500,00 Eur, 50,00 Eur, 100,00 Eur, 200,00 Eur, 600,00 Eur, 180,00 Eur, 550,00 Eur, 900,00 Eur, 150,00 Eur. Aptariamose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, jog atsiskaitoma už asmeninės treniruotės paslaugas (kaip pavyzdžiui, 2023-07-14 PVM sąskaitoje-faktūroje serija IA Nr. 23043 nurodyta, jog suteikta 18 vienetų asmeninių treniruočių, kurios vertė 20,00 Eur, todėl iš viso mokėtina suma – 360,00 Eur ir pan.), paslaugas, visose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos jų išrašymo datos, numeriai. Iš byloje esančių atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad I. A. bankiniais pavedimais pervesdavo pinigines sumas, mokėjimo paskirtyje nurodant „skola“. Iš atsakovo pervedamų piniginių lėšų I. A. matyti, kad mokėjimai atlikti tokio dydžio sumoms, pagal kurias jam buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Kaip pavyzdžiui, 2023-01-03 I. A. išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūra serija IA Nr. 23001 900,00 Eur, kurią I. A. 2023-01-03 I. A. pervedė mokėjimo pavedimu; 2023-01-11 atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija IA Nr. 23004 100,00 Eur, ir šią sumą atsakovas 2023-01-11 pervedė I. A. ir kt. Iš asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2025-02-12 pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-03-23 iki 2018-03-22 I. A. buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dėl ko I. A. negalėjo kelti krovinių rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens pasilenkimais ir kita. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. Š. patvirtino, kad atsakovas turėjo nemažai sveikatos problemų dėl daug laiko praleisdavo ligoninėse. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie visas atsakovo sveikatos problemas, tačiau žino aplinkybę, jog po išvaržos operacijos atsakovas buvo reabilitacijoje. Liudytoja apklausta I. A. nurodė, jog atsakovas turėjo daug problemų dėl sąnarių, jam išoperuota stuburo išvarža, todėl teikė jam įvairias sveikatinimo paslaugas, ir kai atsakovas būdavo Lietuvoje, jis lankydavosi 5 kartus per savaitę. Iš byloje esančio internetinio puslapio aprašymo apie I. A. matyti, kad I. A. yra trenerė, masažuotoja, kineziterapeutė, turinti aukštąjį išsilavinimą. I. A. vizitinėje kortelėje nurodyta, kad ji siūlo šiuos įvairaus pobūdžio masažus – giliųjų audinių, sportinį ir kita. Iš 2025-08-12 pažymos apie gyventojo individualios veiklios vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. A. nuo 2018-02-12 vykdo šias individualias veiklas – sportinį ir rekreacinį švietimą bei dienos SPA centrų ir įvairių tipų pirčių veiklą.

Šios teismo nustatytos aplinkybės, kurios iš esmės yra pagrįstos rašytiniai įrodymais, nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas nepagrįstai išleido pinigines lėšas, mokėdamas I. A. ir tokiu būdu sumažino santuokinio turto vertę. Bylos duomenys neginčijai patvirtina, kad I. A. teikia įvairias sveikatinimo paslaugas, taip pat, teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas turėjo/turi sveikatos problemų, dėl kurių jam reikalingos atitinkamos sveikatinimo paslaugos, kaip masažai, kineziterapija ar kita. Atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės argumentai, jog aplinkybė, kad PVM sąskaitos-faktūros nepasirašytos ir neatitinka Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų sudaro pagrindą laikyti jas niekinėmis. Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad I. A. išrašydavo atsakovui PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodyta jų išrašymo data, numeriai, jų išrašymo pagrindas – už paslaugas/asmenines treniruotes. Atsakovas pagal jam pateiktas PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas su I. A. atsiskaitydavo atlikdamos mokėjimo pavedimus. I. A. pervedamos pinginės sumos atitiko PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas sumas. Teismas atkreipia dėmesį, nors atsakovo pervedamų pinigų I. A. už jos suteiktas sveikatinimo paslaugas tiesiogiai ir negalima priskirti kaip tenkinančių bendrus šeimos poreikius, tačiau nepaisant to, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsižvelgiant į I. A. turėtas/turimas sveikatos problemas, šios išlaidos jam buvo reikalingos, todėl aplinkybė, jog ieškovė galimai nežinojo apie savo sutuoktinio sveikatos problemas ir dėl to jam reikalingas atitinkamas procedūras, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas tokiu būdu sumažino santuokinio turto vertė, juolab, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kai buvo žinoma apie atsakovo turėtą išvaržą ir reabilitaciją. Teismo manymu, būtų neprotinga situacija, kad sutuoktiniai bendrų lėšų negali naudoti/skirti jų kiekvieno sveikatos gerinimui, stiprinimui, ypatingai esant aplinkybėms, jog asmuo turi tam tikrų sveikatos problemų. Be to, kaip patvirtina ieškovės sąskaitos išrašai ji taip pat lankėsi pas privačius dantistus bei pirko mokymo kursus. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl 4 150,00 Eur kompensacijos priteisimo už santuokinio turto sumažinimą atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl piniginių lėšų, esančių sutuoktinių banko sąskaitose, priteisimo

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovo banko sąskaitose piniginių lėšų likutis 2024-01-14 datai buvo 6 199,69 Eur, o ieškovės banko sąskaitoje buvo 2 157,00 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 3 099,84 Eur dydžio piniginė kompensacija už pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose Revolut banke ir AB „SEB“ bankas, taip pat priteisti iš jos atsakovui 1 078,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jos sąskaitose AB „SEB“ banke santuokos metu buvusių pinigų likutį ir atlikus tarpusavio įskaitymus iš atsakovo jos naudai priteisti 2 021,34 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, teigdamas, kad jo bankinėje sąskaitoje buvęs likutis yra panaudotas įvairių mokesčių, tame tarpe ir komunalinių, skirtų išlaikyti gyvenamąjį namą, todėl nėra pagrindo dalinti pinigines lėšas, kurios buvo skirtos sumokėti įvairiems mokesčiams mokėti už tą laikotarpį kai sutuoktiniai dar gyveno kartu. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas gaudamas pajamas iš MB „Merkopay“ Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo sumokėti mokesčius, kas buvo ir padaryta, todėl ieškovės reikalavimą dėl piniginių lėšų, buvusių banko sąskaitose padalinimo, prašo atmesti.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais jau nustatyta, kad I. A. yra MB „Merkopay“ vienintelis narys. Iš atsakovo pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m. matyti, kad I. A. gavo 36 000,00 Eur pajamų pagal paslaugų sutartį už ne individualios veiklos paslaugas gautas apmokestinamąsias pajamas už kurias iki 2024 m. gegužės 2 d. turėjo sumokėti 5 321,81 Eur pajamų mokestį. Iš byloje esančių atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023-05-26 iki 2024-12-29 MB „Merkopay“ I. A. pagal civilinę sutartį pervedė 36 000,00 Eur. Visos šios piniginės lėšos atsakovo buvo gautos šalims dar vedant bendrą ūkį. Byloje esantis 2024-03-07 atsakovo mokėjimo nurodymas patvirtina, kad per tarpininką UAB „Foxpay“ Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėtas 5 322,15 Eur gyventojų pajamų mokestis.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 7 straipsnio 4 dalis nustato, jog mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis. Bendra pagal mažosios bendrijos nario su mažąja bendrija sudarytas civilines sutartis suteiktų paslaugų ir darbų suma negali viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus. Viršijanti nustatytą dydį suma yra laikoma mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams. MBĮ 22 straipsnio 2 dalis nustato, su kad mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, jog už 2023 m. atsakovo gautas 36 000,00 Eur pajamos iš MB „Merkopay“ I. A. turėjo sumokėti 5 321,81 Eur pajamų mokestį, kuris turi būti išskaičiuotas iš 2024-01-14 datai atsakovo banko sąskaitose buvusio pinigų likučio. 2023 m. atsakovo gautos pajamos buvo naudojamos šalims būnant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl už jas gautas pajamų mokestis turi būti išskaičiuotas dar iki šalių turtinių santykių nutrūkimo momento. Atsižvelgiant į tai, iš 6 199,69 Eur atimtina 5 321,81 Eur pajamų mokesčio suma ir laikytina, jog 2024-01-14 atsakovo banko sąskaitose buvo 877,88 Eur.

Atsakovo teigimu, banko sąskaitose buvęs likutis (jo dalis) negali būti priteistas ieškovei, kadangi atsakovas mokėjo mokesčius už tą laikotarpį, kai sutuoktiniai dar gyveno. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esantys atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina apie atitinkamas pinigų sumas pervedamas mokesčių mokėjimui iki šalių turtinių santykių nutrūkimo momento 2024-01-14, todėl, teismo vertinimu, nustatytas likęs 877,88 Eur likutis 2024-01-14 atsakovo banko sąskaitose, kai mokesčiai buvo sumokėti, gali būti dalintinas tarp šalių. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad po šalių turtinių santykių pabaigos, jis būtų mokėjęs atitinkamus mokesčius už tą laikotarpį, kai šalys dar gyveno kartu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistini 438,94 Eur (877,88 Eur / 2) už atsakovo banko sąskaitose buvusį pinigų likutį.

Nustatyta, kad ieškovės banko sąskaitos likutis 2024-01-14 buvo 2 157,00 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina pusė šių piniginių lėšų – 1 078,50 Eur. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovui I. A. iš ieškovės V. A. priteistina 639,56 Eur kompensaciją už jos banko sąskaitoje buvusį piniginių lėšų likutį.

Dėl piniginių lėšų, esančių privačiuose pensijų fonduose ir pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, padalinimo

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti jai 1 654,57 Eur I. A. įneštų piniginių lėšų 2024-01-14 pagal Pensijų kaupimo sutartį į AB „SEB“ bankas ir 2 541,25 Eur įneštų piniginių lėšų į „SEB Life Pension Baltic SE“ Lietuvos filialą pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3 745,61 Eur (½ dalį) piniginių sumų, įneštų iki 2024-01-14 į AB „SEB“ bankas pagal Pensijų kaupimo sutartį. Ieškovė, prašydama padalinti pinigines lėšas, esančias privačiuose pensijų fonduose, į dalintiną sumą neįskaičiuoja valstybės biudžeto lėšas, pervestas už pensijų fondo dalyvį.

Atsakovo teigimu, nutraukiant santuoką turi būti dalinamos visos pensijų fonde esančios piniginės lėšos.

CK 3.88 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. CK nedetalizuojama, kas sudaro pusę pensijų fondo. Šiuo klausimu yra aktualus Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra pensijų fondo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis pensijų fondo bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijos sąskaitoje įrašytų pensijų fondo vienetų skaičių. Iš šios nuostatos galima spręsti, kad nuosavybė būtent yra pensijų fondo vienetai, todėl nustatant priteistinos kompensacijos dydį, reikalinga nustatyti, kiek privataus pensijų fondo vienetų įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų.

Minėta, jog pensijų fondo vienetai yra įgyjami iš bendrų sutuoktinių lėšų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Sistemiškai aiškinant CK 3.88 straipsnio 4 dalies ir Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas teismas sprendžia, jog ne visos asmens pensijų fonde esančios lėšos yra sukauptos iš sutuoktinių lėšų, tačiau ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį pervedama ir papildoma pensijų įmoka, todėl nutraukiant santuoką dalinant sutuoktinių privačiuose pensijų fonduose esančias pinigines lėšas, teismo vertinimu, į jas neturi būti įskaičiuojamos valstybės biudžeto lėšomis už pensijų dalyvį pervestos įmokos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. A. vardu sudarytos pensijų kaupimo sutarties Nr. VB10022219 likutis 2024-01-14 datai (sutuoktinių turtinių santykių pasibaigimo dienai) buvo: 5 983,399400 fondo vienetai, vieneto kaina – 1,64700000, vienetų vertė – 9 854,66 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie „Į pensijų fondus pervestos kaupiamosios pensijų įmokos nuo 2019-04-11 iki 2024-01-14“ matyti, kad pagal V. A. pensijų kaupimo sutartį Nr. VB10022219 valstybės biudžeto lėšomis buvo pervesti 1 113,02 Eur. Nustačius, kad valstybės biudžeto lėšomis į dalyvio pensijų fondą pervestos piniginės lėšos nutraukiant santuoką nedalintinos, todėl ši suma – 1 113,02 Eur išskaičiuotina iš bendros ieškovės privačiame pensijų fonde sukauptos sumos, t. y. 9 854,66 Eur – 1 113,02 Eur = 8 741,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad 2024-01-14 datai ieškovės privačiame pensijų fonde sukaupti 8 741,64 Eur, todėl nutraukus santuoką iš ieškovės atsakovui priteistina 4 370,82 Eur piniginė kompensacija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. A. vardu sudarytos pensijų kaupimo sutarties Nr. VB10485360 fondo vienetų vertė 2024-01-14 datai buvo 5 211,51 Eur. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos „Dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-548-867/2025“ matyti, kad I. A. vardu į UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomo pensijų fondo per laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2024-01-14 buvo pervesti 16,40 Eur papildomų valstybės biudžeto lėšomis už dalyvį mokamų įmokų. Nagrinėjamu atveju jau nustačius, kad valstybės biudžeto lėšomis į dalyvio pensijų fondą pervestos piniginės lėšos nutraukiant santuoką nedalintinos, todėl ši suma – 16,40 Eur išskaičiuotina iš bendros atsakovo privačiame pensijų fonde sukauptos sumos, t. y. 5 211,51 Eur – 16,40 Eur = 5 195,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad 2024-01-14 datai atsakovo privačiame pensijų fonde sukaupti 5 195,11 Eur, todėl nutraukus santuoką iš atsakovo ieškovei priteistina 2 597,55 Eur piniginė kompensacija.

Iš 2025-11-21 „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo rašto matyti, kad ieškovė su „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialu 2021-05-28 sudarė Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. DD114886 pagal kurią 2024-01-14 datai investicinių vienetų kainomis sukaupta suma buvo 1 507,23 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog ši informacija buvo nustatyta teismo iniciatyva, kai peržiūrėjus ieškovės banko sąskaitos išrašus pastebėta, kad ji periodiškai perveda fiksuotas pinigines sumas „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialui, todėl 2025-11-11 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės ir nutarta užklausti „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialą, kokiu pagrindu V. A. atlieka mokėjimus. Teismo vertinimu, nors ieškovė reikalavimo padalinti pinigines lėšas pagal jos Investicinio gyvybės draudimo sutartį nereiškė, tačiau atsižvelgiant į tai, jog V. A. nutraukiant santuoką prašo padalinti analogiškas pinigines lėšas, pagal atsakovo ir „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo sudarytą Investicinio gyvybės draudimo sutartį, todėl darytina išvada, jog siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumo principą yra pagrindas viršyti pareikšto ieškinio reikalavimus ir padalinti ieškovės pinigines lėšas, sukauptas pagal Investicinio gyvybės draudimo sutartį (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad 2024-01-14 datai ieškovės investicinių vienetų kainomis sukaupta 1 507,23 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 753,61 Eur piniginė kompensacija.

Iš 2025-05-28 „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo rašto „Dėl duomenų pateikimo pagal teismo nutartį“ matyti, kad atsakovas su „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialu 2014-04-19 sudarė Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. DD061627 pagal kurią 2024-01-14 datai investicinių vienetų kainomis sukaupta suma buvo 5 037,98 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 518,99 Eur piniginė kompensacija.

Dėl mažosios bendrijos „Merkopay“ nario įnašo priteisimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti mažosios bendrijos „Merkopay“ nario įnašą 30,00 Eur vertės, o ieškovei priteisti 15,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Atsakovas tiek savo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu šiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo.

Bylos duomenimis jau nustatyta, kad I. A. MB „Merkopay“ nario teisės perėjo 2022-03-31 Mažosios bendrijos nario teisių pirkimo-paravimo sutarties pagrindu, pagal kurią atsakovui bendrijos nario teisės parduotos už 30,00 Eur. Tarp šalių nesant ginčo dėl MB „Merkopay“ nario įnašo vertės nustatytina, kad po santuokos nutraukimo atsakovui priteistinas MB „Merkopay“ nario įnašas, kurio vertė yra 30,00 Eur, o ieškovei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur piniginė kompensacija.

Dėl prievolės pripažinimo asmenine

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, kad 5 000,00 Eur skola O. Š., kylanti iš 2024-08-24 paskolos raštelio yra asmeninė atsakovo skola. Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog 5 000,00 Eur atsakovas pasiskolino iš savo brolio, kai šalys kartu jau nebegyveno.

Pažymėtina, jog 2025-05-23 daliniu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2024-01-14. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. Š. patvirtino, jog 5 000,00 Eur sumą paskolino savo broliui – atsakovui. Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus, jog ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nėra, pripažintina, kad po santuokos nutraukimo pagal 2024-08-24 paskolos raštelį 5 000,00 Eur skola O. Š. yra I. A. asmeninė prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra sumokėjusi 300,00 Eur žyminį mokestį, o teismo 2024-06-12 nutartimi 1 969,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad už advokatės paslaugas V. A. sumokėjo 3 500,00 Eur.

Ieškovas sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, o 2025-02-27 nutartimi 2 315,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas už advokato paslaugas sumokėjo 3 500,00 Eur.

Įvertinus tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, į tai, kad 2025-05-23 daliniu teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgiant į ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų turinį, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo protingumo kriterijais yra pagrindas kiekvieno iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokti palikti šalims.

Nagrinėjamu atveju bylos šalis palikus prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat yra pagrindas iš kiekvienos iš šalių valstybės naudai priteisti žyminį mokestį, kurio mokėjimas/jo dalis buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovė įpareigotina sumokėti 2024-06-12 nutartimi atidėtą 1 969,00 Eur žyminio mokesčio dalį, o atsakovas įpareigotinas sumokėti 2025-02-27 nutartimi atidėtą 2 315,00 Eur žyminio mokesčio dalį, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokos metu įgytą turtą:

- kilnojamuosius daiktus: 1) svečių kambario komoda; 2) svetainės minkštas kampas; 3) 2 vnt. minkštų krėslų; 4) juodos spalvos mini staliukas; 5) svetainės kilimas; 6) televizorius „Samsung“ 65 colių; 7) televizorius LG; 8) baltos spalvos rėmu veidrodis; 9) pilkos spalvos minkštasuolis iš vonios; 10) rašomasis stalas; 11) balta lentyna; 12) 4 vnt. medinių kėdžių; 13) lygintuvas; 14) lyginimo lenta; 15) bulvių tarkavimo mašina; 16) tosteris; 17) mikseris; 18) elektrinė sumuštinių keptuvė; 19) elektrinė blynų keptuvė; 20) robotas-dulkių siurblys; 21) nešiojama elektrinė kaitlentė; 22) elektrinis virdulys; 23) kavos aparatas; 24) lauko baldų baltos spalvos komplektas; 25) spausdintuvas; 26) dviratis; 27) 2 vnt. paspirtukų, 28) Apple Macbook Air kompiuteris.

Po santuokos nutraukimo I. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokos metu įgytą turtą:

- kilnojamuosius daiktus: 1) baltas kavos staliukas; 2) skalbimo mašina; 3) namų garso sistema; 4) miegamojo kambario komoda; 5) skalbinių džiovyklė AEG; 6) žalios spalvos minkštasuolis; 7) svetainės kambario komoda; 8) lituoklis; 9) šlifuoklis; 10) dulkių siurblys; 11) poliravimo mašina; 12) drėlė; 13) akumuliatorinis pjūklas; 14) siaurapjūklis; 15) žolės ajeratorius; 16) benzininis trimeris; 17) elektrinė vėjapjovė; 18) Kercher aukšto slėgio plovimo įrenginys; 19) akumuliatorinis trimeris; 20) žolės pjovimo robotas; 21) 1 dviratis (baltas); 22) automobilinis dviračių laikiklis; 23) lauko kepsninė; 24) žalios spalvos lauko kėdės 2 vnt.; 25) lauko gultas; 26) lauko baldų baltas komplektas; 27) miegamojo lova su čiužiniu; 28) svečio kambario minkštas kampas; 29) televizorius Samsung; 30) nešiojama elektrinė kaitlentė; 31) elektrinis virdulys;

- mažosios bendrijos „Merkopay“ nario įnašą.

Ieškovei V. A. iš atsakovo I. A. priteisti 5 790,48 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt eurų ir 48 ct) piniginę kompensaciją, kurią sudaro:

- 220,00 Eur (du šimtai dvidešimt eurų 00 ct) už atsakovui I. A. atitenkančio santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų didesnę dalį;

- 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) už mažosios bendrijos „Merkopay“ nario įnašą;

- 438,94 Eur (keturi šimtai trisdešimt aštuoni eurai ir 94 Eur) už atsakovo banko sąskaitose uždarojoje akcinėje bendrovėje „Revolut“ ir akcinėje bendrovėje „Swedbank“ buvusių pinigų likutį;

- 2 518,99 Eur (du tūkstančiai penki šimtai aštuoniolika eurų ir 99 ct) pagal atsakovo I. A. ir „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo 2024-04-19 sudarytą Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. DD061627;

- 2 597,55 Eur (du tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt septyni eurai ir 55 ct) pagal atsakovo I. A. ir akcinės bendrovės „SEB“ bankas sudarytą Pensijų kaupimo sutartį Nr. VB10485360.

Atsakovui I. A. iš ieškovės V. A. priteisti 6 202,93 Eur (šeši tūkstančiai du šimtai du eurai ir 93 ct) piniginę kompensaciją, kurią sudaro:

- 1 078,50 Eur už ieškovės banko sąskaitoje akcinėje bendrovėje „SEB“ bankas buvusių pinigų likutį;

- 753,61 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai ir 61 ct) pagal ieškovės V. A. ir „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo 2021-05-28 sudarytą Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. DD114886;

- 4 370,82 Eur (keturi tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt eurų ir 82 ct) pagal ieškovės V. A. ir akcinės bendrovės „SEB“ bankas 2019-04-11 sudarytą Pensijų kaupimo sutartį Nr. VB10022219.

Atlikus iš ieškovės V. A. atsakovui I. A. priteistos kompensacijos ir iš atsakovo ieškovei priteistos kompensacijos įskaitymą iš ieškovės V. A. atsakovui I. A. priteistina 412,45 Eur (keturi šimtai dvylika eurų ir 745 ct) dydžio piniginė kompensacija.

Pripažinti, kad pagal 2024-08-24 paskolos raštelį atsakovo I. A. 5 000,00 Eur (penki tūkstančiai eurų 00 ct) skola trečiajam asmeniui O. Š. yra asmeninė atsakovo I. A. skola.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. A. 1 969,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminį mokestį, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, valstybės naudai. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo I. A. 2 315,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų 00 ct) žyminį mokestį, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, valstybės naudai. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.