Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri yra atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą. Butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – nuotekų latakų netinkamo veikimo (užsikimšimo). Nurodytą aplinkybę patvirtina atsakovei teiktas raštas apie draudžiamojo įvykio priežastis.

Kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. lapkričio 8 d. atsakovės raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad įvykis įvyko ir apdraustas turtas buvo apgadintas užsikimšus lietaus nuotekų latakams. Rašte nurodyta, kad reaguojant į gautą pranešimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, buvo organizuojami ir atlikti lietaus nuotekų valymo darbai. Atsakovė nurodydama, kad jog apdrausto turto užliejimo priežastis yra užsikimšę lietaus nuotekų latakai, patvirtina, kad įvykis yra įvykęs bendrosios inžinerinės sistemos, už kurios priežiūrą yra atsakinga bendrojo naudojimo administratorius ribose. Atsakovė teikdama, jog yra atlikusi visas savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji atliko privalomus lietaus nuotekų sistemos priežiūros darbus – tikrino lietaus nuotekų latakų pralaidumą, sandarumą, atliko profilaktinį latakų valymą. Atsakovei neginčijant žalos dydžio ir draudžiamojo įvykio priežasties, byloje pakanka įrodymų spręsti dėl atsakovės atsakomybės – atsakovė nevykdė jai teisės aktų paskirtų pareigų, susijusių su daugiabučio namo inžinerinės įrangos priežiūra ir būtent dėl netinkamai veikiančio lietaus nuotekų vamzdžio buvo padaryta žala jos apdraustam turtui.

Teismo posėdžio metu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. V. nurodė, jog reiškia ieškinį kaip už atsiradusią žalą atsakingam asmeniui, tai daugiabučio namo administratoriui. Paaiškino, kad butas, kuris buvo užlietas, yra viršutiniame daugiabučio namo aukšte. Aiškinantis aplinkybes, nustatyta, kad turtas buvo apgadintas užsikimšus lietaus latakams. Teisės aktai numato, kad atsakovė, kaip administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka yra įpareigota valyti bendrojo naudojimo inžinerinį tinklą – lietaus latakus. Atsakovė pateikė duomenis, kad buvo šaukiami namo gyventojai dėl daugiabučio namo remonto darbų, bet vien ta aplinkybė, jog administratorius siūlo atlikti tam tikrus darbus, nešalina jo pareigų priskirtų teisės aktuose valyti lietaus nuotekų sistemų. Atkreipia dėmesį, kad buto užliejimas buvo vienkartinis, nėra duomenų, jog tai yra pakartotinis užliejimas, ši aplinkybė, patvirtina, kad įvykis įvyko ne dėl kažkokių konstrukcinių trūkumų, kurių administratorius negali pašalinti, neturėdamas gyventojų pritarimo, bet būtent dėl administratoriaus neteisėto neveikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad administratorius valė lietaus nuotekų tinklą iki šio įvykio, šis įvykis įvyko dėl lietaus latakų užsikimšimo. Mano, kad tarp žalos ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys – jei atsakovė būtų valiusi ir prižiūrėjusi nuotekų valymo sistemą, šis įvykis nebūtų įvykęs.

Ieškovė ieškinyje nepateikė įrodymų, kuo grindžia, kad ji netinkamai, neapdairiai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdė savo pareigas, nėra suprantama kokiomis aplinkybėmis nustatė, kad dėl nurodyto įvykio būtent atsakinga ji. Ji, įvykio metu, administravimo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Teisės aktų tvarka atliko gyvenamojo namo apžiūras, buvo nustatyta, jog lietvamzdžių būklė prasta. Ji ėmėsi visų priemonių šiai būklei pagerinti, t. y., buvo uždėti tinklai, teikti pasiūlymai namo bendraturčiams, organizuoti balsavimai tikslu išsiaiškinti ar namo gyventojai, t. y., bendrasavininkai pritaria, kad būtų parengtas namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų (fasado, balkonų), techninio darbo projektas, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas (po pritarimo projekto rengimui). Pažymi, kad bendraturčiai liko pasyvūs ir pritarimas nebuvo gautas. Taip pat buvo parengtas namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas, 2021-2026 metų ilgalaikio darbu plano projektas, tačiau balsavimo metu gyventojai taip pat liko pasyvūs ir sprendimo dėl ko nepriėmė. Atkreipė dėmesį, kad tarp nereiškiančių savo nuomonės bendrasavininkų yra ir 89 buto savininkas.

Pažymi, kad taikant jai, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę, susidarytų situacija, kurioje administratorė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojimo technines įrangas ir jų sugedimo pasėkoje atsiradusias žalas. Tai reiškia, kad administratorei atsakomybė būtų taikoma, neatsižvelgiant į žalos atlyginimui keliamų sąlygų buvimą, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama, ar gedimas buvo matomas, nuspėjamas, ar gedimas atsirado netikėtai dėl natūralaus nusidėvėjimo, o atsakomybė jai atsirastų nepaisant administravimo sutarties sąlygų ir kito teisinio reglamentavimo, taigi iš esmės, atsakomybė būtų taikoma be kaltės.

Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuriuo pagrįstu faktą, jog ji vykdydama savo kaip namo (duomenys neskelbtini), administratorės funkcijas, jas atliko netinkamai. Priešingai, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad jos iniciatyva buvo organizuoti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimai, tikslu išsiaiškinti ar namo bendrasavininkai pritaria, kad būtų parengtas namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų techninis darbo projektas. Pažymi, kad viena iš administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiūrą. Bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja.

Teismo posėdžio metu UAB „Mano būstas Kaunas“ atstovė A. D. paaiškino, kad daugiabučio namo techninis prižiūrėtojas, siekdamas įvertinti daugiabučio namo būklę, turi atlikti nuolatinius daugiabučio namo stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Atliekant stebėjimus, vizualiai apžiūrimi bendro naudojimo objektai, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos, tai patvirtina į bylą pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalas. Patys bendraturčiai atsakingi už bendro naudojimo sistemas, pastebėję tam tikrus gedimus, ar galimas žalos atsiradimo priežastis, privalo informuoti namo administratorių, kuris reaguotų į situaciją. Nei po įvykio, nei prieš jį nėra gauta daugiau pranešimų apie lietaus nuotekų sistema, tai patvirtina aplinkybę, kad jie prižiūri lietaus nuotekų sistemą. Jei įvykiai kartotųsi, tai galima būtų teikti, kad ji neatlieka savo pareigų. Atliekant periodines apžiūras buvo nustatyta, kad lietaus nuotekų sistemų būklė yra bloga, ėmėsi priemonių tam pakeisti – organizavo susirinkimus, kad atlikti pilną remontą, bet nebuvo gautas pritarimas iš gyventojų, todėl jie negali nieko be gyventojų pritarimo. Jie gali šalinti tik avarines situacijas, prižiūrėti kiek yra įmanoma, o remonto atlikti negali. Tai buvo vienkartinis užsikimšimas, todėl negalima to laikyti administratoriaus funkcijų neatlikimu. Neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Atliekant administratoriaus pareigas nebuvo nustatyta, kad reikėjo valyti lietvamzdžius, tačiau negali pasakyti kada paskutinį kartą jie buvo valyti. Buto gyventojas, pas kurį įvyko buto užliejimas, jau buvo kreipęsis ankščiau dėl byrančio tinko, plytų, buvo uždėtas tinklelis ir atlikti darbai siekiant apsaugoti žmonės, kartu apžiūrėti lietvamzdžiai. Periodinė apžiūra buvo 2022 m. rugpjūčio 12 d., sekanti turėjo būti spalio 12 d., įvykis vienkartinis – 2022 m. spalio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo kai žala padaroma vieno iš bendraturčių asmeniniam turtui dėl kitų priežasčių nei pastato dalies, valdomos bendrąja daline nuosavybės teise, sugriuvimo ar trūkumų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. spalio 8 d. dėl užsikišusių lietaus nuotekų latakų buvo užlietas ir apgadintas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 2200254047, Apžiūros aktas, prie ieškinio pridėtos nuotraukos). Ieškovė Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 2200254047 pagrindu apskaičiavo, atsiradusios žalos dydį – 303,00 Eur ir išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (nuostolių apskaičiavimo sąmata, 2022-10-14 pridėtas mokėjimo nurodymas). Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui – užlieto buto savininkui, pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei, kuri yra atsakinga už bendro naudojimo objektų priežiūrą.

UAB „Mano būstas Kaunas“ patvirtino, kad bendrovė administruoja daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu t. y. pagal vykdomosios institucijos paskyrimą (CK 4.84 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad yra įsteigta daugiabučio namo bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (žalos priteisimo) subrogacijos pagrindu grindžia atsakovės neveikimu, t. y. nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, neįvykdė pareigos užtikrinti bendro naudojimo lietaus nuotekų sistemos priežiūrą taip, kad nebūtų padaryta žalos. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nurodo, kad nėra atsakinga dėl užsikimšusio lietaus nuotekų, kadangi tai buvo vienkartinis užsikimšimas bei nėra sąlygų taikyti civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Iš byloje esančių duomenų bei ieškovės ir atsakovės atstovių paaiškinimų, nustatyta, kad tarp šalių ginčo dėl žalos padarymo fakto butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuri atsirado dėl lietaus nuotekų latako užsikimšimo, tarp šalių nėra. Taip pat tarp šalių ginčo nėra dėl žalos dydžio bei aplinkybės, kad lietaus nuotekų latakai yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Todėl teismas vertindamas žalos priteisimo klausimą iš atsakovės, turi išspręsti klausimą ar egzistuoja kitos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę, t. y., neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neįvykdyta pareiga užtikrinti bendro naudojimo nuotekų lietaus sistemą – lietaus nuotekų latakų priežiūrą.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakyme Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas) 87 punkte, susijusiame su daugiabučio gyvenamojo namo būklės vertinimu ir jos atkūrimo darbų nustatymu, numatyta, kad namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ir ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (statybos techninio reglamento 87.1., 87.1.2. punktai). Statybos techninio reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų aplinkos ir sanitarinė būklė.

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad valė lietaus nuotekų latakus, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad teisės aktuose nėra numatyta administratoriaus pareiga valyti lietaus nuotekų latakus periodiškai, o administratoriui numatyti namo stebėjimai, kurių pagrindu vėliau organizuojami namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbai, t. y., atliekant namo stebėjimus, esant avarijai – organizuojamos priemonės avarijoms pašalinti. Tiek atsakovės, tiek ieškovės atstovės teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad tai galėjo būti vienkartinis užsikimšimas. Pastebėtina, kad atsakovė, reaguodama į gautus pranešimus, pašalino lietaus nuotekų sistemoje buvusius užsikimšimus, tai patvirtina 2022 m. lapkričio 8 d. pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. MBK-RG-22-44204, kuriame nurodyta, jog dėl užlietų buto patalpų nurodytu terminu kiti daugiabučio namo gyventojai nesikreipė, buvo pašalintas užsikimšimas lietaus nuotekų latakuose (Statybos techninio reglamento 94 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė atliko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras laikantis statybos reglamente numatytų terminų, tai patvirtina į bylą pateiktas Statinio techninės priežiūros žurnalas, iš kurio matyti, kad daugiabučiame name atliekamos apžiūros, tačiau ankščiau nepastebėta užsikimšusių latakų, kurių atkimšimui reiktų imtis priemonių (statybos techninio reglamento 101 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas namo administratoriaus įgaliojimų apimtį, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės priežiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkimuose ir planuojamiems atlikti darbams atlikti turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Iš pateiktų duomenų, nustatyta, kad atsakovė organizavo daugiabučio namo gyventojų balsavimą, tikslu dėl bendro naudojimo objektų - namo stogo, lietaus nuvedimo sistemos, visų sienų (fasado, balkonų), techninio darbo projekto, kurio apmokėjimui būtų pradėtas tikslinių lėšų rinkimas (po pritarimo projekto rengimui), tai patvirtina pridėtas 2021 m. gruodžio 3 d. protokolas. Organizuotas balsavimas dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo 2021- 2026 metų ir ilgalaikiam darbų planui, iš 2021 m. rugsėjo 24 d. pridėto protokolo nustatyta, kad sprendimas buvo nepriimtas.

Spręstina, kad atsakovė veikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti – vykdė prevencinius tikrinimus – stebėjo ir tikrino lietaus nuotekų latakų būklę, informavo savininkus apie lietaus nuotekų sistemos būklę, organizuodama balsavimą dėl techninio darbo projekto, todėl konstatuotina, jog avariją lietaus nuotekų sistemoje nulėmė ne atsakovės veiksmai, kadangi akivaizdu, kad tai buvo vienkartinis užsikimšimas, kurį galėjo lemti kiti veiksniai. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės netinkamai atliktų pareigų (neveikimo) įvyko lietaus nuotekų sistemoje užsikimšimas ir dėl to buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). (CK 6.246 straipsnis, 4.242 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ištyrus šalių pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, todėl tarp atsakovės veiksmų, įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2022 m. spalio 8 d. įvykusios avarijos, kurios metu buvo užlietas butas, draudėjo turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra. Byloje neįrodyta, kad atsakovė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.