Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-09-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-13241-475/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-15
Bylos Nr.
e2YT-13241-475/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07267-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
Rm
Suinteresuotas asmuo
R. V., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Advokatai
Eglė Rybelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13241-475/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07267-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms S. M., Danguolei Muravjovienei,pareiškėjo Rm. V. atstovei advokatei Eglei Rybelienei,suinteresuotajam asmeniui R. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Rm. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė ,,Turto bankas“ ir R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Rm. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo K. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą, priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas yra mirusiojo tėvo K. V. sūnus. Tėvas K. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Rm. V. ir suinteresuotas asmuo sesuo R. V. yra K. V. vaikai ir vieninteliai paveldėtojai pagal įstatymą. Po tėvo mirties nei vienas iš jų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Daugiau vaikų tėvas neturėjo, buvo vedęs V. V., tačiau ji mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties motinos palikimą paveldėjo sesuo R. V.. Tėvų K. V. ir V. V. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo įsigytas 1992 m. liepos 23 d. tėvų santuokos metu. Pareiškėjas, įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), negali, kadangi yra praėjęs įstatymo nustatytas terminas ir norint tinkamai įsiteisinti tėvo palikimą, būtina nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po tėvo mirties, dalį buto ir visus jo paliktus daiktus pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas juos valdyti. Kitokiu būdu nustatyti šį faktą neturi galimybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nurodo, kad gavo pranešimą apie per CK nustatytą 3 mėnesių terminą nepriimtą ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), kuri priklausė palikėjui K. V.. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1511-528/2021, pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinį atsakovei R. V. dėl palikėjo K. V. turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka tik nurodyti pareiškime, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi palikėjo turtu. Pareiškėjas savo pareiškimo teiginiams patvirtinti turi pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertinus galima būtų spręsti apie jo pareiškime nurodyto prašymo pagrįstumą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. V. atsiliepime nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį patenkinti. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ji taip pat yra įstatyminė įpėdinė po tėvo K. V. mirties, bei patvirtina teismui, jog dėl juridinę reikšmę nustatančio palikimo priėmimo fakto sutinka, bei prašo jį patvirtinti. Pareiškėjas tėvo palikimą priėmė faktiškai valdydamas, tėvo mirties momentu buvo jauno amžiaus, todėl nesusitvarkė dokumentų dėl įforminimo palikimo, tačiau liko gyventi bute, išmokėjo dalį skolų už butą, liko namų apyvokos daiktai, rūpinasi tėvų kapais, išlaiko paveldėtą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad K. V., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo Rm. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėjų motina V. V. mirė (duomenys neskelbtini). K. V. ir V. V. susituokė (duomenys neskelbtini). K. V. ir V. V. būdami santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirus V. V., jos palikimą paveldėjo suinteresuotas asmuo R. V.. Iš Kauno miesto 24-ojo notaro biuro rašto skirto valstybės įmonei „Turto bankas“ matyti, kad po K. V. mirties palikimą priėmė pagal testamentą A. P., kuriai 2016 m. balandžio 20 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-1511-528/2021). Dėl K. V. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė. Minėtam butui nuo 2009 m. birželio 3 d. yra įregistruota hipoteka. Sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra 30 000 Lt. Be to, antstolio informacinės sistemos duomenimis, K. V. atžvilgiu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0070/16/03371 ir Nr. 0123/11/01125 atitinkamai dėl 2 926,84 Eur skolos išieškojimo uždarajai akcinei bendrovei „Kauno saulėtekis“ ir dėl 2 728,40 Eur išieškojimo uždarajai akcinei bendrovei „Inter Credit“.

Pareiškėjas pareiškime, suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad suinteresuotas asmuo priėmė motinos dalį palikimo, o pareiškėjas tėvo palikimą – faktiškai pardėdamas jį valdyti, nes ir toliau liko gyventi kartu bute, rūpinosi butu, išmokėjo kai kurias skolas, mokėjo mokesčius, susijusius su šiuo nekilnojamojo turto išlaikymu.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų išdėstytų pareiškime, suinteresuoto asmens paaiškinimų nurodytų atsiliepime ir teismo posėdyje, nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjo vaikas ir įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas po tėvo mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo tėvui priklausiusią nekilnojamąjį turto – buto dalį, naudojosi jame esančiais daiktais, bei elgėsi kaip šio turto savininkas – mokėjo mokesčius, remontavo butą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.51 straipsnis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po K. V. mirties (duomenys neskelbtini). likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Rm. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė