- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-633-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01168-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- N. R.
- Trečiasis asmuo
- S. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1748-374/2014 pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui N. R., trečiajam asmeniui S. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 33 586,86 Lt žalai atlyginti, 2 420 Lt bylinėjimosi išlaidas už Aplinkos tyrimo pažeidimo ataskaitą.
Nurodė, kad atsakovas, 2012 m. gruodžio–2013 m. sausio mėn. vykdydamas žemės kasimo ir statybos darbus atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), pažeidė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostoje dirbo žemę ir ardė velėną, dėl to pakeitė ir sužalojo 517 m³ reljefo, 1 853 m² plote sunaikino žolinę augmeniją. Atsakovas savo veiksmais pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 126.4 punkto reikalavimus. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė, 2013 m. rugpjūčio 1 d. išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 49, priėmė nutarimą paskirti atsakovui administracinę nuobaudą – 1 500 Lt baudą. Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą, 2013 m. spalio 24 d. nutartimi paliko galioti minėtą nutarimą. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį. Atsakovas neturėjo įgaliotos institucijos leidimo, vykdant ūkinę veiklą daryti neigiamą poveikį aplinkos elementams, o žemės dirbimą, velėnos ardymą ir žolinės augmenijos naikinimą vykdė toje teritorijoje (vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje), kur bet kokia ūkinė veikla (su nedidelėmis išimtimis) yra draudžiama. Vadovaujantis Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45, ir remiantis 2012 m. IV ketvirčio nuostolių, padarytų gamtai, bazinių tarifų indeksavimo koeficientu, apskaičiuota, kad aplinkai padaryta 33 586,86 Lt žala. Žalai apskaičiuoti būtinų parametrų – pažeisto ploto, iškasto tūrio, reljefo formos pažeidimo koeficiento – nustatymui, atlikusi viešųjų pirkimų procedūras, ieškovė pasamdė leidimą tirti žemės gelmes turinčią B. Pinkevičiaus individualią įmonę, kuriai už paslaugas ieškovė sumokėjo 2 420 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė ieškovei iš atsakovo 33 586,86 Lt (9 727,42 Eur) žalai atlyginti, 2 420 Lt (700,88 Eur) bylinėjimosi išlaidas už Aplinkos tyrimo pažeidimo ataskaitą. Konstatavo, kad atsakovas neginčija kaltės, žalos padarymo fakto, nesutinka tik su žalos dydžiu, teigdamas, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai. Nustatė, kad ieškovė pateikė žalos dydį patvirtinančius apskaičiavimus, grindžiamus Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įtikinamų duomenų, kad ieškovės pateiktoje B. Pinkevičiaus individualios įmonės atliktoje aplinkos pažeidimo tyrimo ataskaitoje pateikta kaina yra nepagrįsta ar netinkamai paskaičiuota, tik deklaratyviai teigė priešingai, kas laikytina siekiu išvengti atsakomybės. Padarė išvadą, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės skaičiavimais, turėjo pateikti ne tokio paties lygio specialistų išvadas, o eksperto, turinčio teisę užsiimti tokia veikla, išvadas. Sprendė, kad B. Pinkevičiaus individualios įmonės ir UAB „Narma“ specialistai vadovavosi tais pačiais galiojančiais norminiais aktais, tačiau nevienodai atliko polinkio kampo apskaičiavimą. Konstatavo, kad atsakovo pateiktas dokumentas nepaneigia ieškovės pateiktų skaičiavimų teisingumo, todėl nesudaro pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, vienodos visų įrodymų teisinės galios principas, įtvirtintas CPK 185 straipsnio 2 dalyje. Vertinant du vienodos įrodomosios galios dokumentus – ieškovės pateiktą B. Pinkevičiaus individualios įmonės parengtą Aplinkos pažeidimo tyrimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ataskaitą ir atsakovo pateiktą UAB „Narma“ parengtą Polinkio kampo ir paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymą su aiškinamaisiais raštais – prioritetas suteiktas vienam iš jų, t. y. ataskaitai, nemotyvuojant tokio prioriteto suteikimo. Ataskaita ir nustatymas yra parengti tokio parties lygio specialistų, privačiai juos pasamdžius, t. y. objektyvumo kriterijus nagrinėjamu atveju yra vienodas. Procesinės teisės normos nereglamentuoja atsakovo pareigos ieškovės pateiktą rašytinį įrodymą (ataskaitą) paneigti ekspertizės išvada ar kitokiu konkrečiu įrodymu. CPK normos suteikia teisę į ataskaitoje išdėstytą nuomonę atsikirsti ne tik kitu rašytiniu įrodymu, tačiau ir liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais ir pan. Atsakovas, pateikęs nustatymą, tvirtino, kad savo veiksmais nepadarė tokio dydžio žalos, kokią reikalauja priteisti ieškovė. Šią poziciją patvirtina nustatyme nurodyti paskaičiavimai.
Paneigtas rungimosi principas byloje, neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta tarp šalių, taip pažeidžiant CPK 12 ir 178 straipsnius. Atsakovas buvo pažymėjęs, kad ataskaita parengta neišsamiai, suvaržant atsakovo procesinę teisę argumentuotai atsikirsti į ataskaitoje ir ieškinyje nurodytus teiginius, t. y. ataskaitoje nėra išskirtas žalos dydis pagal kiekvieną žemės sklypą, nenurodyti ir atskiri konkretūs duomenys kiekvienam žemės sklypui. Atsakovas 2014 m. rugsėjo 1 d. atsiliepime į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, remdamasis nustatymo ir ataskaitos prieštaravimais, paneigė ieškovės pateikto žalos paskaičiavimo teisingumą. Pareiga įrodyti žalos (nuostolių) dydį yra priskiriama žalą atlyginti prašančiam asmeniui. Atsakovas neprivalėjo atlikti ieškovės pareigų, t. y. padėti suskaičiuoti sumą, kuri būtų iš jo priteista. Aplinkybė, kad ieškovė nepageidavo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (visų pirma – teise prašyti skirti byloje ekspertizę), turėjo būti pagrindu atmesti ieškinį, nes neįrodytas žalos dydis.
Nepasisakyta dėl dalies reikalavimų, taip pažeidžiant CPK 140 straipsnio 1 dalį. Pradinio ieškovės 2014 m. kovo 28 d. pareikšto ieškinio suma buvo 106 021,28 Lt, tačiau sprendime nebuvo pasisakyta dėl ieškovei priteistos sumos ir pradinės ieškovės reikalautos priteisti sumos skirtumo.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovės pateikta ataskaita ir atsakovo pateiktas nustatymas nėra vienodą teisinę galią turintys dokumentai, nes Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostos plotis ataskaitoje paskaičiuotas teisingai, o nustatyme – neteisingai. Nustatyme pavaizduota, kad pakrantės polinkio kampas, nuo kuriuo priklauso pakrantės apsaugos juostos dydis, skaičiuotas nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, tačiau pakrantės polinkio kampas turėjo būti skaičiuotas nuo kranto linijos, nes šioje vietoje pakrantės šlaito nėra. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (redakcija galiojusi nuo 2012 m. liepos 14 d. iki 2013 m. kovo 23 d.), 8 punkte nurodyta, kad pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nustatomas prilyginant jį polinkio kampui tiesios linijos, kurios dviejų taškų, tarp kurių atstumas projekcijoje yra 10 m, aukščių skirtumas lygus didžiausiam aukščių skirtumui žemės paviršiaus 10 m pločio ruože, matuojant statmenai kranto linijai nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos, o kai pakrantės šlaito nėra – nuo kranto linijos. Aprašo 4 punkte išaiškinta, kad pakrantės šlaitas – arčiausiai kranto linijos esantis ryškus pakrantės paviršiaus peraukštėjimas: stovinčio vandens telkinio (ežero, tvenkinio ar dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio) pakrantės šlaitas – ne toliau kaip 5 metrai nuo kranto linijos prasidedantis 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio (skirtumas tarp kranto linijos altitudės ir šlaito viršutinės briaunos altitudės) žemės paviršiaus peraukštėjimas. Iš ataskaitoje (7 lapas) pateikto prie kranto linijos atlikto žemės paviršiaus statumo laipsnio paskaičiavimo matyti, kad atkarpoje A-A žemės paviršiaus peraukštėjimas yra 3°, atkarpoje B-B – 18°, atkarpoje C-C – 20°, atkarpoje D-D – 15°. Kadangi didžiojoje tirtos teritorijos dalyje žemės paviršiaus peraukštėjimas prasidedantis prie kranto linijos yra mažiau nei 20° statumo, laikytina, kad šioje teritorijoje nėra pakrantės šlaito, o pakrantės polinkio kampas skaičiuojamas ir pakrantės apsaugos juosta nustatoma nuo kranto linijos, ką ir padarė B. Pinkevičiaus individuali įmonė savo ataskaitoje. Ieškovei teisės aktais nenustatyta pareiga žalą skaičiuoti kiekviename žemės sklype. Žala aplinkai atsirado dėl apelianto neteisėtų veiksmų Reketijos ežero pakrantės apsaugos juostoje, o aplinkybė, ar toje teritorijoje suformuotas žemės sklypas, neturi reikšmės žalos atsiradimui ar jos dydžiui. Ieškovė pasamdė B. Pinkevičiaus individualią įmonę, kad ši įvertintų pakrantės apsaugos juostos pažeidimo mastą. B. Pinkevičiaus individuali įmonė savo tyrimo duomenis pateikė ataskaitoje, o ataskaita kaip ieškinio priedas buvo įteikta apeliantui. Apeliantas nepateikė faktinių duomenų apie tai, kad skaičiavimai ataskaitoje atlikti netiksliai ar neteisingai, kad žalai apskaičiuoti buvo naudojama ne ta formulė.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas nenuginčijo žalos dydžio, nes su tuo susijusius atsikirtimus į ieškinį grindė tokio paties lygio įrodymu, kokiu žalos dydį įrodinėjo ieškovas.
Patikslinęs ieškinio dalyką, rengimosi bylos nagrinėjimui metu ieškovas sumažino savo reikalavimus nuo 106021,28 Lt iki 33586,86 Lt, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo pasisakyta dėl ieškovei priteistos sumos ir pradinės ieškovės reikalautos priteisti sumos skirtumo (CPK 141 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas žalos dydį įrodinėjo B. Pinkevičiaus individualios įmonės parengta aplinkos pažeidimo tyrimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ataskaita, pagal kurią šio ežero 5-25 metrų pločio apsaugos zonoje yra sunaikinta 1853 kvadratiniai metrai augmenijos. Ieškovas žalos gamtai, padarytos sunaikinus žolinę augmeniją, dydžio apskaičiavimą grindė LR Aplinkos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (2013 metų redakcija). Atsikirtimus į ieškinį atsakovas grindė tuo, kad ieškovas rėmėsi netiksliais (padidintais) ploto, tūrio ir reljefo pažeidimo skaičiavimais. Atsakovo pateiktoje UAB „Narma“ polinkio kampo ir paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų nustatymo išvadoje nurodoma, kad šio ežero pakrantės zonos, kuri ribojasi su žemės sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (su ežeru ribojasi pastarasis sklypas) plotis yra 10 metų, pakrantės plotas – 280 kvadratinių metų, todėl apskaičiuojant žalos, padarytos sunaikinus žolinę augmeniją, pakrantės apsaugos juostoje dydį pagal ieškovo nurodytą formulę, vietoje 1852 kvadratinių metrų turi būti imamas 280 kvadratinių metrų pakrantės plotas, o žalos suma galėtų sudaryti 252,72 Lt. UAB „Narma“ skaičiavimas atliktas vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. DI-98 „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, pakeitusiu 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 540 redakciją.
Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad gamtai padarytos žalos dydžio nustatymas priklauso nuo LR aplinkos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.45 patvirtintoje Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje numatytų parametrų – pažeisto ploto, iškasto tūrio, reljefo formos pažeidimo koeficiento. Šalims nurodžius skirtingus šių parametrų duomenis, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, pirmosios instancijos teismas jų pateiktus įrodymus turėjo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei šio straipsnio antroje dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G.v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P.ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž.v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).
Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo pateiktą ieškovo apskaičiavimus paneigiantį įrodymą tik dėl to, kad šis įrodymas yra tokio paties lygio specialistų išvada, kokia remiasi ir ieškovas, o ne ekspertizės išvada, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vienodos visų įrodymų teisinės galios principą, nemotyvuotai prioritetą suteikė ieškovo ataskaitai. Apeliantas pagrįstai teigia, kad civilinio proceso teisės normos nereglamentuoja jo pareigos ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą paneigti ekspertizės išvada ar kitokiu konkrečiu įrodymu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei Aplinkos apsaugos įstatyme, nei Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikoje, nei Taisyklėse dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų pakrančių apsaugos juostų nustatymo nėra suteiktas didesnės įrodomosios galios statusas ekspertizės išvadai kaip gamtai padarytos žalos dydį patvirtinančiam įrodymui. CPK 218 straipsnyje įtvirtinta, kad ekspertizės išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Taigi, jei ekspertizės išvada ir būtų pateikta, ji privalėtų būti įvertinta, kaip ir kiti įrodymai, ko nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko.
Atsakovas buvo nurodęs, kad ieškovo pateikta ataskaita parengta neišsamiai, joje neišskirtas žalos dydis pagal kiekvieną žemės sklypą, nenurodyti ir atskiri konkretūs duomenys kiekvienam žemės sklypui, išmatavimai yra kitokie, tačiau teismas nepasisakė nei dėl šių atsikirtimų, nei dėl juos grindžiančių duomenų UAB „Narma“ išvadoje, konstatavo, kad abu specialistai vadovavosi tais pačiais galiojančiais norminiais aktais, tačiau nevienodai atliko polinkio kampo apskaičiavimą, „...toks atsakovo pateiktas dokumentas nepaneigia ieškovo pateiktų skaičiavimų teisingumo, todėl nesudaro pagrindo nesivadovauti ieškovo pateiktais rašytinių įrodymų.“ Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, neatlikęs šalių pateiktose specialistų išvadose nurodytų žalos dydžio nustatymui aktualių parametrų skirtumų bei apskaičiavimų vertinimo, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kokią reikšmę žalos dydžio nustatymui turi sprendime paminėtas polinkio kampo apskaičiavimas ir neteisingai nusprendė, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog B. Pinkevičiaus individualios įmonės atliktoje aplinkos pažeidimo tyrimo ataskaitoje nurodyta kaina yra nepagrįsta ar netinkamai paskaičiuota. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis specialistas kainos nenustatinėjo. Neteisingas ieškinį grindžiančio įrodymo turinio įvardijimas rodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas apie žalos dydį, netyrė ne tik atsakovo, bet ir ieškovo pateiktos ataskaitos. Toks sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu CPK 263 straipsnyje įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl panaikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.