Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinama suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairius renginius.

Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Langai pritaikyti vėdinimui. Pabrėžia, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir jas tvarko, neturi problemų dėl drėgmės ar pelėsio kamerose.

Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu pasivaikščiojimo kiemelių stogų dangose nebuvo asbesto, nes stogo dangos (asbestcemenčio) pakeistos 2010 m.

Lukiškių TI-K Resocializacijos skyrius (iki 2019 m. vasario 1 d. - Socialinės reabilitacijos skyrius) vykdo įvairias programas ir priemones: naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programą; ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones; pozityvaus užimtumo priemones; kompiuterinio raštingumo programą; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programą. Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisą, krepšinį bei tinklinį. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis išvedami į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Vyksta užsiėmimai „Biblijos valanda”. Šv. Mišios, koncertai, renginiai. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.

Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo.

Dėl ieškinio senaties termino EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismą (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, ir jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78); EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94)). Prie tokių nustatytų ribojimų gali būti priskirta ir ieškinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93)).

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2000 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K teismui pateikė 2019 m. vasario 28 d. (spaudas ant voko, 1 t., b. l. 12), todėl praleido terminą reikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2000 m. sausio 2 d. iki 2016 m. vasario 27 d.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, nes kamerose buvo laikomi 2–8 asmenys, o didžiąją dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, negalėjo ramiai pailsėti.

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas.

Iš byloje esančios Lukiškių TI-K 2016 m. rugsėjo 29 d. pažymos Nr. 96-3327 „Apie kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą“ matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. rugpjūčio 26 d. (1 t., b. l. 31). Taigi, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. rugpjūčio 26 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m), kurioje buvo laikomas su dar kitu asmeniu, t. y. dviese (1 t., b. l. 20). Šioje kameroje pareiškėjas taip pat buvo laikomas 2016 m. rugpjūčio 27–29 d. su kitu asmeniu. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 30–rugsėjo 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 278 (plotas 7,92 kv. m) su dar kitu asmeniu. 2016 m. rugsėjo 13–21 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 338 (plotas 7,72 kv. m) su dar kitu asmeniu. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 22–lapkričio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 342 (plotas 8,10 kv. m) su dar kitu asmeniu, 2016 m. lapkričio 3 d. vienas, 2016 m. lapkričio 4–7 d. su dar kitu asmeniu. 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo paleistas į laisvę. Pareiškėjas 2017 m. kovo 30 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas 7,38 kv. m) ir joje buvo laikomas vienas, vėliau tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 391 (plotas 34,27 kv. m) ir joje buvo laikomi 8 asmenys, kaip ir 2017 m. kovo 31 d.–balandžio 4 d. 2017 m. balandžio 5–7 d. šioje kameroje buvo laikomi 7 asmenys, 2017 m. balandžio 8–10 d. 8 asmenys, 2017 m. balandžio 11–14 d. 7 asmenys, 2017 m. balandžio 15 d. 4 asmenys, 2017 m. balandžio 16–18 d. 5 asmenys, o 2017 m. balandžio 19–25 d. vėl 8 asmenys. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 26 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus (areštinę). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 25 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m) ir joje buvo laikomas vienas, vėliau tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 372 (plotas 7,23 kv. m) ir joje buvo laikomas taip pat vienas, kaip ir 2017 m. gegužės 26 d. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 27–30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 258 (plotas 34,71 kv. m) ir joje buvo laikomi 8 asmenys. 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus (1 t., b. l. 10).

Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešime „Dėl V. Č. skundo“ nurodoma, kad kameroje Nr. 391, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpos kabina su durimis, kitose kamerose įrengti atskiras sanitarinio mazgo patalptas nėra techninių galimybių, todėl asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (1 t., b. l. 172–173).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d.) 16.5 papunktyje buvo nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – HN 76:2010) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti.

Atsakovės atstovas su šiais pareiškėjo nusiskundimais nesutinka ir nurodo, kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.

TIĮET 14.4 papunktyje ir PĮĮET 13.10 bei 16.11 papunkčiuose nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema (aliarminis iškvietimas).

Akcentuotina, kad iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju buvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareigūno iškvietimo sistemos neįrengimas kamerose nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, dėl kurių galėjo kilti neturtinė žala. Vien abstraktaus pobūdžio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis turi šeimą, žmoną, tačiau Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus.

Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais suteikimo, nesikreipė.

Pažymėtina, jog Lietuvoje iki 2017 m. sausio 1 d. (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo) suimtieji neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus. Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), kad suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu. BVK 73 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą.

Pagal BVK 94 straipsnio 3 dalį, ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų pataisos įstaigų parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas BVK 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba keturiais telefoniniais pokalbiais.

LVAT nuteistųjų teisės į pasimatymą realizavimą kaip ir suimtųjų atveju sieja su asmens, kurio laisvė suvaržyta, valios išraiška tokį pasimatymą gauti. Nenustatęs, kad kalinamas asmuo savo valią dėl pasimatymo išreiškė prašymu kalinimo įstaigos administracijai, teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių kalinamasis nebandė realizuoti prieš kreipdamasis teisminės gynybos į teismą, taigi ir neteisėtų kalinimo įstaigos veiksmų ar neveikimo (žr., pvz., 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-87-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-27-415/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2074-261/2018).

Taigi, pats pareiškėjas visais atvejais turi kreiptis į kalinimo įstaigos administraciją, prašydamas suteikti pasimatymą, o įstaigos administracija, vertindama, ar buvo priežasčių, dėl kurių pareiškėjui objektyviai negalėjo būti suteikti pasimatymai, t. y. ar prokuroras arba teismas buvo apribojęs pareiškėjo teisę į pasimatymus, taip pat kitas svarbias aplinkybes (pvz., patvirtinančias pareiškėjo ryšius su sutuoktiniu ar kitais giminaičiais (pvz., ar pareiškėjas naudojosi teise gauti trumpalaikius pasimatymus su sutuoktiniu)), priima galutinį sprendimą. Taigi laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (savo iniciatyva).

Kaip minėta, atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo skundų ar prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K nebuvo gauta. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde ir pats nenurodo, kad ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikių pasimatymų jam suteikimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija neprivalėjo pareiškėjui suteikti ilgalaikių pasimatymų ginčo laikotarpiu, nes jis neteikė prašymų suteikti minėtus pasimatymus. Taigi pareiškėjas neįrodė skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ilgalaikių pasimatymų jam nesuteikimu.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nes maistas buvo neskanus ir nekaloringas, dienos maisto energetinė vertė buvo 1300–1500 kcal, dienos normoje nuolat trūko 798 kcal, be to, tekdavo valgyti atšalusį maistą.

Atsakovės atstovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinasi pagal patvirtintas mitybos normas. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Atkreipia dėmesį, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Termosai, kuriuose yra laikomas paruoštas maistas, yra atidaromi tik tada, kai yra dalinamas maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl maistas visada yra paduodamas šiltas.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtino: valgiaraštį dirbantiems vyrams; valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštį dirbančioms moterims; valgiaraštį nedirbančioms moterims; valgiaraštį nepilnamečiams; valgiaraštį nėščioms moterims; valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštį.

Vertinant fiziologines mitybos normas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatyta, kad dirbantiems vyrams energetinė maisto vertė vienam asmeniui per parą yra 3 301 kcal, nedirbantiems vyrams – 2 298 kcal. Pagal Kalėjimų departamento 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščio dirbantiems vyrams maisto produktų kiekius matyti, kad dirbantiems vyrams maisto kaloringumas pagal valgiaraštį skirtingomis dienomis svyruoja nuo 3 167 kcal iki 3 761 kcal per parą, o vidutinis maisto kaloringumas yra 3 380 kcal. Tuo tarpu nedirbančių vyrų maisto kaloringumas per parą svyruoja nuo 2 017 kcal iki 2 894 kcal (vidutiniškai 2 421 kcal).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Minėti asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas skunde nenurodo kokiai grupei vyrų, t. y. dirbantiems ar nedirbantiems jis priskiriamas, be to, teigdamas, kad maisto kaloringumas buvo 1 300–1 500 kcal ir dienos normoje nuolat trūko 798 kcal, nenurodo, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamai pagrįstu. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kada konkrečiai buvo patiektas nepakankamos energetinės vertės maistas ar atšalęs, kokias konkrečias pasekmes dėl tokio maisto jis patyrė. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinama suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairius renginius.

BVK 136 straipsnyje buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. BVK 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinama suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, negalėjo lankyti įvairius renginius, tačiau kokių konkrečiai renginių jis negalėjo lankyti, kokiuose ir kada renginiuose ar socialiniuose užsiėmimuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, dėl kokių priežasčių jis negalėjo sportuoti lauke ir patalpose, pareiškėjas nenurodo. Todėl teismas minėtus pareiškėjo teiginius dėl jų nekonkretumo vertina kaip abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinančius jo teisių pažeidimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, sanitariniame mazge taip pat nebuvo įrengta atskira oro šalinimo sistema, o ant langų buvo grotos.

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešime nurodoma, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, visų gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos pagal teisės aktų reikalavimus (1 t., b. l. 172). Taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui.

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

TIĮET 13 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. TIĮET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad langų angoje gali būti įstatytos metalinės grotos.

Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) 2016 m. gegužės 16 d., 2016 m. kovo 18 d., 2016 m. liepos 28 d, 2017 m. sausio 9 d. ir 2017 m. sausio 18 d. patikrinimų aktų matyti, kad patikrinimų metu buvo tikrintos kameros Nr. 104, 118, 124, 338 ir nustatyta, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai atsidaro (1 t., b. l. 80–85, 103–105, 120–122, 147–148).

Iš byloje esančių Lukiškių TI-K kamerų nuotraukos (1 t., b. l. 168) matyti, kad kamerose langai įrengti su grotomis, tačiau tai visiškai netrukdo vėdinti kameras, nes langai pilnai atidaromi.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildina iš to, kad kamerose oro judėjimo greitis ir temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo drėgna ir tamsu, kamerose buvo pelėsio. Pareiškėjo teigimu, žiema temperatūra buvo nuo 10 °C iki 14 °C, o vasara net iki 35 °C, dėl to jam nuolat skaudėdavo galvą ir gerklę. Kamerose taip pat nebuvo tinkamai užtikrintas apšvietimas, jose buvo įrengtos dvi 36 vatų lemputės, jų skleidžiama šviesa buvo labai stipri ir nuo jos skaudėjo galvą ir akis, be to, kameros buvo nesuremontuotos. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių ir blakių.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Kaip jau nustatyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 104, 118, 124, 258, 278, 338, 342, 372, 391.

Iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi aktai susiję su pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualūs nagrinėjamam ginčui. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo akto matyti, kad jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 124 (1 t., b. l. 87–89). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kamera Nr. 124 vizualiai tvarkinga, ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 56 proc., higienos normų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto matyti, kad jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 124 (1 t., b. l. 93–95). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 124 buvo 21,4 °C, santykinė oro drėgmė siekė 48 proc., bendra dirbtinė apšvieta buvo 241 lx, ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, jokių higienos normų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2016 m. gegužės 11 d. patikrinimo akto matyti, kad jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 278 (1 t., b. l. 101–102). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra kameroje Nr. 278 buvo 18,9 °C, santykinė oro drėgmė siekė 53,5 proc., ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, jokių higienos normų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo akto matyti, kad jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 338 (1 t., b. l. 103–105). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra kameroje buvo 22,9 °C, santykinė oro drėgmė siekė 62,7 proc., bendra dirbtinė apšvieta buvo 215 lx, ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kaip ir graužikų bei kitų kenkėjų. Higienos normų pažeidimų kameroje Nr. 338 nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2016 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo akto matyti, kad jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 338 (1 t., b. l. 110–113). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra kameroje buvo 24 °C, santykinė oro drėgmė siekė 61 proc., bendra dirbtinė apšvieta buvo 334 lx, ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kaip ir graužikų bei kitų kenkėjų. Higienos normų pažeidimų kameroje Nr. 338 ir vėl nenustatyta. Iš byloje esančių NVSC Vilniaus departamento 2017 m. sausio 9 d. patikrinimų aktų matyti, kad jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 104 (1 t., b. l. 120–122, 133–138). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra kameroje buvo 19,2 °C, santykinė oro drėgmė siekė 57,3 proc., bendra dirbtinė apšvieta buvo 240 lx, higienos normų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. kovo 23 d. patikrinimo akto matyti, kad jog be kitų, buvo tikrinta kamera Nr. 118 (1 t., b. l. 153–154). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra kameroje buvo 20 °C, o bendra dirbtinė apšvieta - 238 lx, higienos normų pažeidimų kameroje nenustatyta.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, užvalkalais, Lukiškių TI-K neišduodavo rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką, nedezinfekavo čiužinių, neplaudavo apatinio trikotažo. Taip pat dėl to, kad pareiškėjui buvo išduodamas tik vienas rulonėlis tualetinio popieriaus mėnesiui, tačiau jo jam neužtekdavo.

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešime „Dėl V. Č. skundo“ nurodoma, kad pareiškėjas higienos priemonėmis, patalyne bei rankšluosčiais buvo aprūpinamas pagal teisės aktų reikalavimus (1 t., b. l. 174–175). Taip pat pažymima, kad visi suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Nagrinėjamu atveju detalias taisykles, susijusias su kalinamų asmenų buitiniu aprūpinimu, nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – ir Higienos priemonių normos; redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Higienos priemonių normose buvo numatyta, kad nuteistajam vyrui turėjo būti išduodama 1 antklodė, 1 pagalvė, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Taip pat buvo numatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo; suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.); kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai) 1 metams išduodamos medvilninės puskojinės (4 poros); kiekvienam nuteistajam ar suimtajam buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Aprašo 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Aprašo 13 punkte nustatyta, jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur). Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Apraše suimtiesiems nustatomas toks patalynės naudojimo laikas: antklodė – 2 metai, čiužinys – 3 metai, pagalvė – 1 metai. Suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas 1 metams tik vienas patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti, taip pat 1 metams išduodami 2 vnt. rankšluosčių. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas teisės aktas nereglamentuoja, koks turi būti rankšluostis, t. y. jo dydžio ir pan.

Dėl aprūpinimo higienos reikmenimis LVAT yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Suteikia tik tiek, kiek numatyta minėtoje aprūpinimo normoje, o jų pritrūkus, kalinamam asmeniui sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jo sąskaitoje esančias lėšas (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018).

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalo matyti, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu ir po jo, buvo ir yra dezinfekuojami čiužiniai (1 t., b. l. 51–73). Tai patvirtina ne tik minėto žurnalo kopija, bet ir į bylą pateikti ginčui aktualūs NVSC Vilniaus departamento 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. sausio 9 d. patikrinimų aktai (1 t., b. l. 110–113, 133–137), kuriuose nurodoma, kad patikrinimų metu nustatyta, jog Lukiškių TI-K I-jame, II-jame ir III-jame korpuse naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamas dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; Lukiškių TI-K išvykstančių asmenų minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, o naujai atvykusiems yra išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius.

HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

TIVTT 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. PĮVTT 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad galiojantys teisės aktai įpareigoja kalinimo įstaigas sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, tačiau neįpareigoja įrengti skalbyklas, kuriose suimtieji ir nuteistieji galėtų kada nori skalbti savo visus asmeninius drabužius. Iš atsakovės atstovo pateikto NVSC Vilniaus departamento 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 136) matyti, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K skalbyklos nėra, skalbimo paslaugas teikia UAB „Vilniaus skalbykla“, kurioje skalbiami ir džiovinami visi Lukiškių TI-K susidarantys skalbiniai, HN 134:2015 40 punkto reikalavimo pažeidimas nenustatytas. Pažymėtina, jog pareiškėjas labai abstrakčiai nurodo, kad Lukiškių TI-K neskalbdavo apatinio trikotažo, konkrečiai nenurodo, kada galimai Lukiškių TI-K neišskalbė jo apatinio trikotažo ir kokią dėl to jis patyrė neturtinę žalą, ar dėl galimai neskalbiamo apatinio trikotažo pareiškėjas raštu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K neplaudavo apatinio trikotažo, o vėliau jį plaudavo, jeigu suimtasis buvo mokus. Net ir esant suimtajam nemokiam, drabužius išplaudavo nemokamai, o vėliau, kai sąskaitoje atsirasdavo pinigų, reikėdavo grąžinti skolą. Taip pat akcentuotina, jog pareiškėjas nurodo, kad pats skalbėsi drabužius.

Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėnesio pranešime „Dėl V. Č. skundo“ nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengto pagal teisės aktų reikalavimus, visose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos.

TIĮET 14.7 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 papunktis); viršutinių drabužių pakaba (14.9 papunktis).

Akcentuotina, jog šiuo metu galiojantys teisės aktai ir higienos normos tokių reikalavimų, t. y. kamerose įrengti veidrodį ir tualeto reikmenų spintelę, nenustato, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Nepaisant to, atsakovės atstovas į bylą pateikė nuotraukas (1 t., b. l. 169–170), iš kurių matyti, kad tiek Lukiškių TI-K kamerose, kuriose įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpos kabina, tiek kamerose, kuriose minėtos patalpos nėra, jose virš praustuvo įrengtas veidrodis bei lentynėlė higienos ar valymo priemonėms susidėti. Į bylą pateiktuose minėtuose patikrinimo aktuose sanitarinio mazgo inventoriaus trūkumų taip pat nenustatyta. Be to, ir pats pareiškėjas, nors ir teigia, kad kamerose veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelių nebuvo, niekaip nedetalizavo, kokiu būdu dėl šio inventoriaus sanitariniuose mazguose nebuvimo jam pasireiškė prašoma atlyginti žala, net nedetalizavo, kokiose konkrečiai kamerose galimai nebuvo minėtų daiktų.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto vandens, todėl jis ne kartą neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu.

HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Akcentuotina, jog atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo (1 t., b. l. 175). Tai patvirtinta į bylą pateikti ginčo laikotarpiui aktualūs NVSV Vilniaus departamento 2016 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. sausio 9 d. patikrinimų aktai (1 t., b. l. 110–113, 133–137), kuriuose nurodoma, kad patikrinimų metu nustatyta, kad karštas vanduo yra tiekiamas į dušą.