Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas E. Š., G. Š., antstolė N. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei - iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog antstolės N. J. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 467,40 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. Š. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą nustatyta, kad skolininkas E. Š. dirba pagal individualią veiklą, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto nėra įgijęs, jo vardu piniginių lėšų banko sąskaitose nėra.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Antstolė, nustačiusi, jog skolininko sutuoktinė G. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei gauna nuolatines pajamas, 2020 m. sausio 28 d. surašė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo ½ skolininko E. Š. sutuoktinės G. Š. gaunamo darbo užmokesčio dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. sausio 29 d. raštu „Dėl turto dalies nustatymo“ antstolė pasiūlė skolininkui E. Š. ir jo sutuoktinei G. Š. per dvidešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėti procesiniai dokumentai galimai skolininkui ir ieškotojui buvo išsiųsti, kadangi 2020 m. sausio 29 d. rašte „Dėl turto dalies nustatymo“ prie išieškotojo ir skolininko adresatų yra nurodyti numeriai: S-311 ir S-312. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtas raštas buvo realiai išsiųstas adresatams, jiems įteiktas ar grąžintas kaip neįteiktas, byloje nepateikta. Taigi, byloje nepateikta duomenų apie tai, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu inicijuotą turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymą. Antstolė 2020 m. lapkričio 25 d. Patvarkyme dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad per jos nustatytą 20 dienų terminą skolininkas nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka, ir pasiūlė išieškotojui per trisdešimt dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog suinteresuotų asmenų E. Š. ir G. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 467,40 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. Š. priimtas 2019 m. lapkričio 13 d., tai yra suinteresuotų asmenų santuokos metu. Įvertinus VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registro išrašą, nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 24 d. skolininkas E. Š. ir jo sutuoktinė G. Š. sudarė Povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nustatė savo tarpusavio turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Povedybinė sutartis Vedybų sutarčių registre įregistruota 2020 m. gruodžio 4 d. Povedybinės sutarties 3.2. punktu skolininkas ir jo sutuoktinė susitarė, kad visi indėliai, sąskaitos bankuose, po šios sutarties sudarymo, bei visos sutuoktinių gaunamos piniginės lėšos ir paskolos, iš bet kokių fizinių ar juridinių asmenų, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Už savo prisiimtas prievoles kiekvienas sutuoktinis atsakys asmeniškai. Dėl šios priežasties, skolininko ir jo sutuoktinės turtui negali būti taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, t. y. negali būti taikoma prezumpcija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės.

Teismas pažymi, kad CK 3.102 straipsnio nuostatos leidžia sutuoktiniams teisę bet kuriuo metu sudaryti povedybinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktiniai bet kuriuo metu turi teisę pakeisti turto teisinį režimą, o povedybinę sutartį gali sudaryti vykdymo procese ar net po vieno iš sutuoktinių dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas, t. y. hipotetines, vieno iš sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo nustatyti skolininko E. Š. turto dalį jo sutuoktinės G. Š. gaunamame darbo užmokestyje, t. y. kad dalis G. Š. gaunamo darbo užmokesčio priklauso E. Š.. Teismas konstatuoja, kad išieškojimas, esant sudarytai vedybų sutarčiai, nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba vėliau gautinas G. Š. pajamas. Kiekvieno iš sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Povedybinė sutartis tarp skolininko E. Š. ir jo sutuoktinės G. Š. buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 24 d. bei 2020 m. gruodžio 4 d. įregistruota Vedybų sutarčių registre, į G. Š. gautinas pajamas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, negali būti nukreiptas išieškojimas dėl skolininko E. Š. prievolės nuo 2020 m. gruodžio 4 d., o santuokoje įgytam turtui iki vedybų sutarties įregistravimo (2020 m. gruodžio 4 d.) taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsnis).

Nors santuokoje įgytam turtui iki vedybų sutarties įregistravimo taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir skolininko turto dalis, esanti bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, gali būti nustatyta iki povedybinės sutarties įregistravimo, tačiau teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnyje nustatyti konkretūs terminai klausimui dėl galimybės išieškoti iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Jeigu per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą antstoliui nepateikiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis privalo nustatyti terminą išieškotojui inicijuoti teisminį procesą dėl turto dalies nustatymo. Per antstolio nustatytą terminą nepateikus prašymo teismui, išieškojimas nutraukiamas. Ši norma yra skirta siekiant apsaugoti skolininko sutuoktinį nuo nepagrįsto turtinių teisių suvaržymo. Nagrinėjamu atveju antstolė 2020 m. sausio 29 d. areštavusi skolininko sutuoktinės G. Š. ½ jos gaunamo darbo užmokesčio, ir po pasiūlymo skolininkui pateikti sutikimą išsiuntimo, beveik dešimt mėnesių nesiėmė jokių veiksmų dėl skolininko E. Š. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik vėliau, kai skolininkas su savo sutuoktine sudarė povedybinę sutartį, antstolė 2020 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į išieškotoją, siūlydama jam kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko E. Š. turto, kuris yra bendras su sutuoktine G. Š., dalies nustatymo. Taigi, antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo praėjus beveik dešimt mėnesių nuo suinteresuoto asmens G. Š. turto arešto ir po suinteresuotų asmenų povedybinės sutarties sudarymo. Tokiu būdu antstolė nepagrįstai ilgai tęsė skolininko sutuoktinės teisių suvaržymą, ignoruodama reikalavimą kreiptis į išieškotoją nustatant terminą inicijuoti teisminį procesą (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, kad asmens, kuris nėra skolininku, turtui apribojimai negali būti taikomi nepagrįstai ilgai, patvirtina CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, tinkamai neįgyvendinus CPK 667 straipsnyje nurodytos procedūros, išieškojimas iš areštuoto turto nutraukiamas ir į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus gali būti pakartotinai nukreipiamas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė N. J. netinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnio nuostatas, t.y. nepagrįstai ilgai tęsė skolininko E. Š. sutuoktinės G. Š. teisių suvaržymą, ignoruodama reikalavimą kreiptis į išieškotoją nustatant terminą inicijuoti teisminį procesą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su sutuoktine nuosavybėje, nustatymo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skolininkui E. Š. ir jo sutuoktinei G. Š. įregistravus Povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio nebegali būti išieškojimo objektu dėl sutuoktinio E. Š. asmeninių prievolių, todėl pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašymas nustatyti skolininko E. Š. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine G. Š., atmestinas (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutarė:

pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.