Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-15226-955/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
2YT-15226-955/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08851-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Pareiškėjas
M. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-15226-955/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08851-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.1.; 3.2.7.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Z. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Sonatai Vaicekauskienei, J. S. dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0014/15/01126.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų prašo panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės patvarkymo dalį, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, o jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tas lėšas arba panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad antstolės patvarkymas apriboja pareiškėjo teisę pagal įstatymą įsigyti maisto produktų ir reikmenų laisvojoje rinkoje. Nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumas, neviršijančias MMA, o antstolės patvarkymu iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms (3-5 b. l.).

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2017 m. balandžio 20 d. patvarkymu M. Z. skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių būtiniausių poreikių patenkinimas ir antstolis, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Atkreipė teismo dėmesį, kad antstolė iš esmės neriboja skolininko teisės bendradarbiauti ir mokėti skolą pagal vykdomąjį dokumentą nors ir dalimis ir taip įvykdyti sprendimą. Iš pareiškėjo yra priteista žala, taigi kiekvienas sąžiningas, rūpestingas, aktyviai besidomintis savo teisėmis ir pareigomis vykdymo procese asmuo turėtų siekti kuo greičiau įvykdyti pareigą atlyginti žalą ir taip greičiau pasiekti tikslą – įgyvendinti savo teisę apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėse. M. Z. nuo 2015 m. iki šios dienos į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedė nei cento, nors išieškoma suma tikrai yra didelė ir išieškotoja yra garbaus amžiaus. Iš įkalinimo įstaigos iki šios dienos taip pat nėra pervesta jokių piniginių lėšų, priklausančių M. Z. (6-9 b. l.).

Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina CPK XXV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/15/01126 medžiagos nustatyta, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. vykdo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš pareiškėjo išieškotina solidariai su J. T. 5100 Lt (1477,06 Eur) turtinės žalos atlyginimo, asmeniškai iš pareiškėjo išieškotina 19600 Lt (5676,55 Eur) turtinės žalos atlyginimo bei 4000 Lt (1158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimo išieškotojos J. S. naudai (v. b. 2 b. l.). 2016 m. gruodžio 20 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. 16 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 str.).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.

CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje reglamentuotas išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, jog, nesant jokių duomenų apie pareiškėjo darbą ir gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, turi būti taikytos taisyklės, kurios numato išieškojimo iš skolininko turto tvarką (CPK XLVII skyrius, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1972-661/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

Pažymėtina, kad nei civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iki šiol iš pareiškėjo būtų išieškota kokia nors pinigų suma.

Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 22 punktas).

Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, vykdymo proceso metu antstolės padarytų esminių CPK pažeidimų nenustatyta, antstolė pagrįstai skundžiamu 2017 m. vasario 2 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios nėra darbo užmokestis, todėl pagrįstai šioms lėšoms netaikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyto vienos MMA apribojimo, minėtas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo M. Z. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė