Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) 25 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį – 26 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. įvykdė slaptą nedidelės vertės svetimo turto vagystę, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 25 d., Vilniuje, Jonažolių g. 1, UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „IKI Pavasaris“, apie 11.13 val., parduotuvės prekybos salėje iš prekių lentynų paėmė alkoholinius gėrimus: vieną 0,7 l talpos butelį romo „Bumbu The Original Rum“, prekės pardavimo kaina 38,95 Eur, vieną 0,7 l talpos butelį romo „Plantation Barbados Grande Reserve Rum“, prekės pardavimo kaina 36,95 Eur, kuriuos susidėjo į prekėms skirtą parduotuvės krepšelį, po ko, apie 11.14 val., alkoholinių gėrimų skyriuje du butelius išemė iš krepšelio ir paslepė po dėvimais rūbais, ir, priėjęs prie kasos, nuo lentynų paemė devynias pakuotes neribotiems GB mėnesiui „Labas“, prekės pardavimo kaina 9,99 Eur, visų prekių pardavimo kaina 89,91 Eur, ir, nesusimokėjęs už prekes parduotuvės kasoje, išėjo iš prekybos salės, tuo padarydamas UAB „IKI Lietuva“ turtinę žalą – 165,81 Eur.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. V., 2024 m. gegužės 26 d., Vilniuje, Jonažolių g. 1, UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „IKI Pavasaris“, apie 12.24 val. parduotuvės prekybos salėje paėmė: dvidešimt avižinių batonėlių su lazdynų riešutais „Ma Baker Giant Bar Hazelnut“, prekės pardavimo kaina 1,59 Eur, visų prekių pardavimo kaina 31,80 Eur, devyniolika po 85 g svorio pieniškų šokoladų su griliažo gabaliukais „Pergalė“, prekės pardavimo kaina 1,99 Eur, visų prekių pardavimo kaina 37,81 Eur, aštuoniolika po 85 g svorio pieniškų šokoladų su traškia karamele ir druska „Pergalė“, prekės pardavimo kaina 1,99 Eur, visų prekių pardavimo kaina 35,82 Eur, keturias po 1 kg svorio saldainių „Šokoladinės figūrėlės su įdaru“, prekės pardavimo kaina 11,99 Eur, visų prekių pardavimo kaina 47,96 Eur, sudėjo į pirkiniams skirtą parduotuvės krepšelį, o po to, apie 12.30 val., vaisių ir daržovių skyriuje krepšelyje turimas prekes perdėjo į maišelį ir, nemokėdamas parduotuvės kasoje, apie 12.34 val. išėjo iš prekybos salės pro jos įėjimą, tuo padarydamas UAB „IKI Lietuva“ turtinę žalą – 153,39 Eur.

Tokiais tęstiniais veiksmais R. V. pagrobė prekės, kurių bendra vertė yra 319,20 Eur, tuo padarydamas UAB „IKI Lietuva“ turtinę žalą – 319,20 Eur, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „D07_20240526122309“, viršuje kairėje pusėje matosi data 05-26-2024, savaitės diena Sun ir laikas 12:23:08 val., dešinėje pusėje, apačioje kameros pavadinimas: „38 įėjimas“. Vaizdo kamera filsuoja pagrindines įėjimo/išėjimo duris, kurios yra vaizdo įrašo viršuje, įėjimo į parduotuvę duris, kurios yra kairėje vaizdo įrašo pusėje, apačioje ir išėjimo duris, kurios yra dešinėje vaizdo įrašo pusėje, apačioje. Visos durys yra automatinės, slankiojančios. 12:24:38 val. iš dešinės vaizdo įrašo pusės prie parduotuvės vitrininio lango iš lauko pusės prieina minėtas vyras, pasilenkia prie jo ir žiūri į parduotuvės vidų. 12:24:46 val. jis įeina į parduotuvės patalpas pro automatines, slankiojančias duris, pasiima pirkinių krepšį ir įeina į parduotuvės vidų. 12:34:50 val. vyras išeina iš parduotuvės, rankose laiko pirkinių maišą, ant maišo viršaus uždėtas megztinis.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „D09_20240526122302“, viršuje, kairėje pusėje matosi data 2024-05-26 ir laikas 12:23:01 val., dešinėje pusėje, apačioje kameros pavadinimas: „39 Vaisiai/Darzoves“. Vaizdo kamera fiksuoja parduotuvės teritoriją nuo įėjimo, kurioje yra daržovių ir vaisių lentynos. 12:24:46 val. minėtas vyras įeina į parduotuvę, pro įėjimą, esantį vaizdo įrašo apačioje, dešinėje pusėje. Rankose laiko megztinį ir krepšį. Nueina tiesiai į parduotuvės galą. 12:29:11 val. matosi kaip vyras savo pirkinių krepšį padeda prie kameros viršuje esančios lentynos. 12:29:31 val. matosi kaip vyras prekes krauna į pirkinių maišą. 12:34:45 val. vyras padeda pirkinių krepšį į lentyną, esančią vaizdo įrašo dešinėje pusėje ir išeina iš parduotuvės, rankose laikydamas pirkinių maišą.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „D12_20240526122301“, viršuje, kairėje pusėje matosi data 2024-05-26 ir laikas 12:23:01 val., dešinėje pusėje, apačioje kameros pavadinimas: „06 Apsaugos postas“. 12:24:50 val. pro išėjimo duris matosi, kaip minėtas vyras pasiima pirkinių krepšį ir įeina į parduotuvę pro įėjimo duris.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018).

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Kaltinamasis R. V., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų vagysčių padarymo pripažino, nurodė, kad vykdė vagystes parduotuvėse, tai darė, nes ilgą laiko tarpą vartojo narkotikus. Kaltinime nurodytoje Jonažolių g. esančioje parduotuvėje vogė, nes ta parduotuvė yra netoli jo namų. Pavogtomis „Labas“ kortelėmis naudojosi pats ir jas parduodavo, alkoholinius gėrimus parduodavo kur nors turguje, dalį saldumynų irgi parduodavo, kažkiek suvalgydavo pats. Už gautus pinigus nusipirkdavo maisto, narkotikų. Galėjo būti, kad pavogė prekes už tokias sumas, kurios nurodytos kaltinime, šių aplinkybių neginčija.

Kaltinamajame akte R. V. veiksmai dėl 2024 m. gegužės 25 d. ir 26 d. įvykdytų vagysčių buvo kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau teismas su tokiu R. V. veiksmų kvalifikavimu nesutinka.

Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008).

Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Teismas pažymi, kad sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog jis ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. V. teigė, jog byloje aptariamu metu ilgą laiko tarpą vartojo narkotikus, todėl vykdė vagystes parduotuvėse, taip pat ir kaltinime nurodytoje, nes ji buvo arti namų, pagrobtas prekes parduodavo, už gautus pinigus nusipirkdavo maisto ir narkotikų. Byloje nustatytos aplinkybės, kad tiek 2024 m. gegužės 25 d., tiek 2025 m. gegužės 26 d. R. V. atėjo į tą pačią UAB „IKI Lietuva“ parduotuvę „IKI Pavasaris“, esančią Vilniuje, Jonažolių g. 1, pagrobė kaltinime nurodytas prekes ir pasišalino iš minėtos parduotuvės. R. V. tuo metu niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, kas rodo, jog vagystės buvo nuolatinė kaltinamojo veikla tenkinant savo poreikius, tai pripažino ir pats kaltinamasis, jo sistemingai vykdomų vagysčių faktas matosi ir iš administracinių nusižengimų registro išrašo. Akivaizdu, kad kaltinamsis turtą grobė reguliariai, šiuo atveju kaltinime padarytas vagystes skyrė nedidelis laiko tarpas, jos įgyvenditos analogišku būdu, toje pačioje parduotuvėje. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie kaltinamojo R. V. turėtą ketinimą sistemingai grobti turtą iš minėtos parduotuvės. Teismo vertinimu, remiantis aukščiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo R. V. veiksmai pagrobiant svetimą turtą nepagrįstai kvalifikuoti kaip dvi atskiros pavienės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo R. V. veiksmai dėl abiejų kaltinime nurodytų vagysčių turi būti vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, kurio metu buvo pagrobtos prekės, kurių bendra vertė yra 319,20 Eur. Kadangi bendra pagrobto turto vertė neviršija 10 MGL, todėl R. V. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipnio 5 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad toks veikų perkvalifikavimas nekeičia nusikalstamos veikos straipsnio, darytina išvada, kad jis nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veiką padarytą žalą.

Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skirdamas bausmes kaltinamajam R. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis R. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos, kaltinamasis nurodė, kad vagystes, taip pat ir šią, vykdydavo, siekdamas gautus pinigus panaudoti pragyvenimui ir narkotikams. Taip pat įvertintina tai, kad pavogti daiktai nebuvo grąžinti parduotuvei, todėl buvo padaryta reali turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. V. – jis yra brandaus, darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, nedirba ir šiuo metu. Kaltinamojo teigimu, jis šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, pagal jų siuntimą mokosi. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu planuoja dirbti, nori keisti gyvenimo būdą, tačiau kol kas teismas neturi jokių šiuos kaltinamojo teiginius patvirtinančių duomenų. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. V. teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) net 25 kartus, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, šias nusikalstamas veikas jis darė sistemingai (1 t., b. l. 131-146), taip pat jis daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes bei kitus administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 92-129). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose valstybinis kaltintojas nesurinko.

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis R. V. pageidavo neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės ir išreiškė norą, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė. Tačiau, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra daug kartų trauktas baudžiamojon atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas (smulkias vagystes), kas akivaizdžiai rodo, kad ir šiame nuosprendyje aptariama R. V. padaryta nusikalstama veika – vagystė, buvo ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, siekiant neteisėtais būdais gauti piniginių lėšų, ir tik jam paskyrus bausmę, susijusią su laisvės suvaržymu, pavykdavo pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų tokių nusikalstamų veikų, teismas daro išvadą, kad ir šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti R. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė atitiks padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis yra jau ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau, atlikęs paskirtas bausmes, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis savo elgesio nekoregavo, vagystės buvo tapusios jo pragyvenimo šaltiniu, legalaus pragyvenimo šaltinio jis neturėjo, ir tik realiai suvaržius kaltinamojo laisvę pavyko pasiekti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nors pats kaltinamasis teigė norintis keisti gyvenimo būdą ir pragyvenimui užsidirbti legaliai, tačiau šiuo metu teismas dar neturi pagrindo tikėti šiais teiginiais, atitinkamai, teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, taigi, bausmės tikslai jo atžvilgiu nebūtų įgyvendinti atidedant jam arešto bausmės vykdymą. Dėl šios priežasties arešto bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu netaikytinas.

Kaltinamajam R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemoė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „IKI Lietuva“ pareiškė 319,20 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos, kurią sudaro R. V. 2024 m. gegužės 25 d. ir 2024 m. gegužės 26 d. iš UAB „IKI Lietuva“ parduotuvės „IKI Pavasaris“, Jonažolių g. 1, Vilnius, pagrobtų prekių vertė. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. V. anksčiau aptartos tęstinės vagystės, įvykdytos 2025 m. gegužės 25-26 d., UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje „IKI Pavasaris“, esančioje Jonažolių g. 1, Vilnius, metu pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 319,20 Eur, minėtas turtas nebuvo grąžintas, tokiu būdu dėl šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos UAB „IKI Lietuva“ realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Darytina išvada, kad šis civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jį teisme pripažino ir kaltinamasis, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo R. V. 319,20 Eur UAB „IKI Lietuva“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Kaltinamajam R. V. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. V. 319,20 Eur UAB „IKI Lietuva“ naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adresu Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. Nr. +370 34656216). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.