Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ERVIN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria pripažinta bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Oil Trade“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto civilinėje byloje pagal pareiškėjų ,,Transit Finland LTD“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nolteris“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Oil Trade“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų nepriėmimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus jo padavimo terminui. Taigi bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Apeliantė UAB „ERVIN“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog iki šiol kreditoriams nėra pateikta administratoriaus ataskaita, vengiama informuoti apie bankroto bylos eigą, administratorius nevykdo savo pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą; administratorius neturi kreditorių įgaliojimo, t. y. negali veikti kreditorių vardu; administratorė turėjo pakankamai daug laiko išreikalauti iš UAB „Oil Trade“ dokumentaciją; administratorė nesuteikė jokios informacijos apie įmonės veiklą ir finansinę padėtį, taip pat apie kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, todėl kreditoriai negalėjo kreiptis į administratorių dėl taikos sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „ERVIN“ pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 75 str. 1 d.).

Dėl BUAB „Oil Trade“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pagrįstumo

Bankrutuojančios įmonės bankroto procesas vyksta ĮBĮ nustatytu eiliškumu; pasibaigus vienai bankroto bylos proceso stadijai (procedūrai), užbaigiami ir ĮBĮ numatyti veiksmai, kurie turėjo būti atliekami toje bankroto bylos proceso stadijoje, bei pradedama kita bankroto proceso stadija. Nagrinėjamu atveju atsakovei 2016 m. birželio 23 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2016 m. spalio 11 d. nutartimi patikslintas. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, turi viešą interesą, kas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 141/2007). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po pirmosios teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos (2016 m. rugsėjo 23 d.) praėjo trys mėnesiai, teismo nebuvo prašoma patvirtinti taikos sutartį ir teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti. Apeliantė teigia, kad bankroto administratorė nebuvo sušaukusi nei vieno kreditorių susirinkimo, todėl kreditoriai negalėjo spręsti klausimo nei dėl taikos sutarties sudarymo, nei dėl termino pratęsimo (ĮBĮ 30 str. 2 d.). Vykdant bankroto procedūras taikos sutartis sudaroma ĮBĮ 28 straipsnio nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai). Taigi, kreditorių taikos sutarties inicijavimo ir jos sudarymo teisę turėjo ir kreditorė (apeliantė) UAB „ERVIN“. Apeliantė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pateikusi pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (CPK 178 str.). Iš teismų informacinės sistemos nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog civilinėje byloje eB2-1596-866/2017 atsakovės BUAB „Oil Trade“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizacijos centras“ nebuvo pateikusi prašymo dėl BUAB „Oil Trade“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ginčijamojoje nutartyje nurodyta teismų praktika, kurioje yra išaiškinta kokiu atveju teismas ex officio (lot. pagal įstatymą; savo iniciatyva) privalo spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, t. y. tuo atveju, kai po pirmosios teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai ir teismo nebuvo prašoma ar teismas nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti, tai pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014, 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Kadangi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl BUAB „Oil Trade“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto išsprendė savo iniciatyva, atskirojo skundo argumentai, susiję su administratoriaus savavališku kreipimusi į teismą dėl BUAB „Oil Trade“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat yra nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, susiję su negalėjimu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kadangi nėra perduotas visas turtas, nėra patenkinti kreditorių reikalavimai, vyksta teisminiai procesai ir pan. Pažymėtina, kad teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduotina, prasideda galutinė bankroto bylos proceso stadija – bankrutavusios įmonės likvidavimas, kurios metu bankrutavusios įmonės likvidatorius (administratorius) atlieka veiksmus, susijusius su įmonės likvidavimu, pavyzdžiui: organizuoja turto pardavimą ir / ar jo perdavimą kreditoriams, tenkina kreditorių reikalavimus, iškelia ir / ar užbaigia bylas teismuose, gauna Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, perduoda saugotinus įmonės dokumentus archyvui, pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir kt. (ĮBĮ 31 str.). Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su BUAB „Oil Trade“ kreditorių susirinkimo nesušaukimo aplinkybėmis, pažymėtina, jog ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 17 punkte įtvirtinta administratoriaus pareiga šaukti kreditorių susirinkimus. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius, o kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas; reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 str. 3 d.). Taigi, apeliantei (kreditorei) UAB „ERVIN“ nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu sušaukti BUAB „Oil Trade“ kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos.Įmonės likvidavimo procedūros turėtų būti baigiamos per 24 mėnesių terminą nuo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo, tačiau pažymėtina, kad atveju jei per šį terminą neperduodamas, neparduodamas įmonei priklausantis turtas bei iš esmės neužbaigiamos įmonės likvidavimo procedūros (pvz., neužbaigus bylinėjimosi kitose bylose ir pan.), dar nesuėjus minėtam 24 mėnesių terminui, administratorius turi sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą (komitetą), kuriame būtų svarstomas klausimas dėl įmonės likvidavimo procedūros užbaigimo ar tolimesnio vykdymo bei kreipimosi į teismą dėl įmonės likvidavimo procedūros termino pratęsimo (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Galiausiai ir apeliantės teiginys, kad skundžiamoji teismo nutartis nepakankamai motyvuota, atmestinas kaip nepagrįstas. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamosios teismo nutarties motyvuojamąją dalį, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė proceso teisės normų reikalavimus, keliamus teismo nutarties turiniui: teismas nurodė esminius bylos faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog yra ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, sudarančios teismui teisėtą pagrindą ex officio (lot. k. pagal įstatymą) išspręsti klausimą dėl BUAB „Oil Trade“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Išdėstytų motyvų pagrindu bei atsižvelgus į tai, jog vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (337 str. 1 d. 1 p.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą nutartį nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.