Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui K. Č., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Linos J. Č. ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atsakovui K. Č., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai (e. b. l. 10, 53).

Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 39-41).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 3 dokumento ieškinys Nr.: CBP-9678). Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui J. Č. po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 3 dokumento ieškinys Nr.: CBP-9678).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui J. Č. dydį. (duomenys neskelbtini)sprendimo priėmimo metu šalių sūnui dar nebuvo nei vienerių metų, šiuo metu jam – aštuoneri metai. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymo sūnui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Pagal ieškovės teismo posėdžio metu pateiktą patikslintą sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, sūnui J. Č. per mėnesį reikia skirti apie 500 Eur, t. y. 150 Eur maistui (po 5 Eur dienai), 50 Eur rūbams, 30 Eur avalynei, 40 Eur laisvalaikiui ir kultūriniams poreikiams, 20 Eur higienos reikmėms, 30 Eur vaistams, 10 Eur telefono sąskaitos papildymui, 20 Eur mokymo priemonėms, 75 Eur būsto išlaikymui. Taip pat pažymi, kad už vaiko pratybas sumokėjo 40,40 Eur, 11 Eur už klasės nuotraukas, 10 Eur klasės fondui. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. J. Č. yra aštuoneri metai, jis mokosi (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, lanko pailgintos darbo dienos grupę, kurios mėnesinis mokestis yra 15 Eur (e. b. l. 3 dokumento ieškinys Nr.: CBP-9678).

Pažymėtina, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas J. Č. (350 Lt) praėjo septyneri metai, nepilnametis šalių sūnus paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo vaiko poreikiai, todėl padidėjo ir išlaidos jiems patenkinti. Tenka papildomai išleisti kanceliarinėms priemonėms, laisvalaikiui su draugais, gimtadieniams, maistui ir aprangai, sumokėti už pailgintą grupę mokykloje. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Tai, kad vaiko poreikiai per septynerių metų laikotarpį yra pasikeitę pripažino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri savo išvadoje nurodė, jog vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl suprantama, kad galėjo padidėti išlaidos vaiko mitybai, aprangai, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt., todėl šiuo metu iš atsakovo priteistas 101,37 Eur (350 Lt) išlaikymas neatitinka vaiko poreikių.

Išlaikymui teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas - tai reguliarios, būtinos, kasdieninės išlaidos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, o papildomos išlaidos, kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, yra neįtraukiamos į išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečio J. Č. patirtų papildomų išlaidų (atostogos, gydymo išlaidos, vienkartiniai būtini pirkiniai ir pan.), tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Ieškovė nurodė, kad šiais mokslo metais už pirmajai klasei skirtas pratybas sumokėjo 40,40 Eur, 11 Eur už klasės nuotraukas bei 10 Eur klasės fondui, iš viso 61 Eur. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriaus pateiktos pažymos apie pajamas nustatyta, kad 2020 m. liepos mėnesį ieškovei suteikta 156 Eur parama mokinio reikmėms įsigyti, todėl šias sumas ieškovė galėjo padengti iš valstybės suteiktos paramos. Atsižvelgiant, jog tai yra vienkartinės išlaidos, į tai, jog į vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą yra įtraukta ir 20 Eur suma skirta mokymo priemonėms, teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip nuolatinės vaiko išlaidos, didinančios vaiko išlaikymui skirtų mėnesinių įmokų sumą.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 500 Eur.

Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama 100 Eur išmoka vaikui (e. b. l. 38). Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiui vaikui J. Č. reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 500 Eur, mažintinas 100 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 400 Eur sumos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nuo (duomenys neskelbtini) yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gauna 285,43 Eur nedarbo draudimo išmoką, 100,23 Eur išmoką už nepilnametį vaiką, 67,34 Eur socialinę pašalpą (e. b. l. 21, 26-27, 31-33, 37, 38). Kitų pajamų neturi. Nekilnojamojo turto neturi (LITEKO duomenys). Turi automobilį TOYOTA COROLLA VERSO (LITEKO duomenys). Kitų išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi J. Č. gyvena ieškovės mamai nuosavybės teise priklausančiame dvejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas nuo 2020 m. liepos 18 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), gauna apie 682 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį (e. b. l. 28-30, LITEKO duomenys). Kitų pajamų neturi (e. b. l. 21, 38). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra (LITEKO duomenys). Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra (e. b. l. 49). Kitų išlaikytinių neturi (e. b. l. 47). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas gyvena pas jos mamą adresu (duomenys neskelbtini).

Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo.

Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniui būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas dirba, gauna darbo užmokestį, kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, atsakovas pats geranoriškai neteikia sūnui išlaikymo, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio J. Č. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 400 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 200 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2020 m. lapkričio 17 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėčiu tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi J. Č. tokiu būdu: atsakovas su sūnumi J. bendrauja kas trečią savaitgalį, paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nepilnamečio J. Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina Lina J. Č., minėtu sprendimu atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi J. Č. nustatyta nebuvo. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas su sūnumi J. Č. nebendrauja. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka su vaiku atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą ir negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į bendravimo su vaiku santykius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas, nustatant atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi J. Č. pagal ieškovės nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 102 Eur žyminis mokestis (27 Eur už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, 75 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo), 221,29 Eur ieškovės teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 5,70 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (e. b. l. 3 dokumento ieškinys Nr.: CBP-9678). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinas 102 Eur žyminis mokestis valstybei, kuris apskaičiuotas pagal byloje patenkintus ieškovės reikalavimus (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 67 procentus, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas 100 procentų, todėl darytina išvada, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 84 procentus (67 proc. + 100 proc. = 167 : 2). Iš atsakovo valstybei priteistinos 185,88 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti ieškovę Liną J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką sekančiai:

- atsakovas su sūnumi Jonu bendrauja kas trečią savaitgalį, paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 11.00 val. ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 17.00 val.

Priteisti iš atsakovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 102 Eur (vieną šimtą du eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 185,88 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 88 ct) valstybės garantuojamas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.