Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus O. R. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6297-839/2024 pagal kreditoriaus O. R. pareiškimą skolininkams M. P. ir G. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kreditoriaus (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta priteisti iš kreditoriaus valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, teismo įsakymą panaikinus ir kreditoriaus pareiškimą palikus nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8. Atskirajame skunde kreditorius akcentuoja, jog jis, skolininkams nevykdant įsipareigojimų, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, turėjo teisę rinktis savo pažeistų teisių gynimo būdą ir naudotis pagreitintu procesu, kurį suteikia teismo įsakymo institutas. Kreditorius tinkamai įgyvendino savo procesines teises ir sąžiningai jomis naudojosi. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kreditoriaus elgesį, paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

9. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 96 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

11. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

12. Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Dažniausiai tokiu atveju byla dėl teismo įsakymo išdavimo užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl kreditoriaus kaltės, o dėl to, kad nesant galimybės skolininkui įteikti procesinių dokumentų (nepaisant visų protingų kreditoriaus pastangų), tampa neįmanomas supaprastinto proceso taikymas.

13. Kreditorius pagrįstai nurodė, kad jam sąžiningai pasinaudojus supaprastinto bylos nagrinėjimo institutu, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos (bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų skolininkams siuntimu) negali būti laikomos atsiradusiomis dėl kreditoriaus kaltės. Kita vertus, bylinėjimosi išlaidos byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymą panaikinus ir pareiškimą palikus nenagrinėtą, iš skolininko kreditoriui negali būti priteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas ir jei taip, kokia apimtimi.

14. Nors įstatymas nenumato to, kaip turėtų būti sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) paskirstymas CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, vis tik teismų praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo įsakymo procesu, kreditoriui turėtų būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje, jeigu jo reikalavimas teismo yra patenkinamas. Šių išlaidų priteisimas ieškinio teisenos byloje yra vienintelė procesinė galimybė (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-642-881/2017, 2016 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1300-577/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-717-232/2016).

15. Kaip šiuo atveju pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, kreditorius, pasirinkęs bylos teiseną, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teikė būdamas profesionalus teisininkas, todėl galėjo įvertinti teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu skolininkams, ir tokių išlaidų atlyginimą valstybei, jei kreditoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas nebūtų efektyvus.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų (bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų skolininkams siuntimu) paskirstymas, teismo įsakymą panaikinus ir pareiškimą palikus nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju), pažeistų bendruosius teisingumo ir protingumo principus, CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš kreditoriaus priteistos byloje patirtos 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, teismo įsakymą panaikinus ir pareiškimą palikus nenagrinėtą, yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta tinkamai pritaikius proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.