- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-717-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33637-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos už administravimo ir komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.GINČO ESMĖ
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės R. K. 74,47 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jis tiekia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa gyvenamajame name adresu Filaretų g. 9-7, Vilnius. Kadangi namo, kuriam yra ir atsakovei priklausant negyvenamoji patalpa, patalpų savininkų, tarp jų ir atsakovės bendrajai dalinei nuosavybei ieškovas teikė administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas, atsakovė kaip ir kiti administruojamo namo bendrasavininkiai turėjo ir turi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė už ieškovo teikiamas paslaugas mokėjo nereguliariai, jos skola nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. yra 74,47 EUR.
Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovė teismo nurodytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.
Priteisti ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai iš atsakovės R. K. 74,47 EUR skolą, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,30 EUR bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovė nemokėjo už suteiktas komunalines paslaugas, namo priežiūrą bei administravimą dėl to susidarė 74,47 EUR skola. Ieškinyje nurodytas aplinkybes bei įsiskolinimo už suteiktas paslaugas dydį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra, todėl ieškovo prašomą priteisti 74,47 Eur sumą priteisė ieškovui iš atsakovės. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 36,30 EUR už ieškinio parengimą ir 32,67 EUR už pagalbą ruošiant pareiškimą dėl teismo sakymo išdavimo, t.y., iš viso 68,97 EUR. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, t.y., 2015-09-29 ataskaitą iš mokėjimo nurodymą, kad ieškovas sumokėjo advokatui 36,30 EUR atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas. Todėl teismas ieškovui iš atsakovės jas priteisė. Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 32,67 EUR už advokato pagalbą ruošiant pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi šios bylinėjimosi išlaidos yra patirtos kitoje civilinėje byloje.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI
Apeliantas (ieškovas) UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti žyminį mokestį bei ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą.
Nurodė, kad pateiktus Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos buvo patirtos siekiant prisiteisti tą pačią skolą iš to paties skolininko kaip ir kreipiantis ieškiniu. Tačiau skolininkui procesinių dokumentų neįteikus, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju LR CPK nėra numatyta draudimo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo perkelti į ieškiniu pradėtą bylą, nes tai savo esme ir turiniu yra tapačios bylos, tik pradėtos kita procesine forma, einančia chronologiškai viena po kitos. Negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo vien dėl to, kad procesiniai dokumentai neįteikti atsakovui visose žinomose atsakovo buvimo vietose, neatitiktų kreditoriaus kaip nukentėjusios šalies interesų, teisingumo principo bei teisėtų lūkesčių. Vilniaus miesto apylinkės teismas mažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 36,30 Eur, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 32,67 Eur. Taigi nei vienu, nei kitu atveju nebuvo viršyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Be to teismas nepriteisė ieškovui žyminio mokesčio t.y. 15 Eur, tačiau argumentų dėl žyminio mokesčio nepriteisimo sprendime neišdėstė.
Motyvuojamoji dalis
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pritiesimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės R. K., civilinė byla Nr.eL2-36706-868/2015. Minėtoje civilinėje byloje teismo įsakymas priimtas 2015-08-26, kuriuo kreditoriaus reikalavimai buvo visiškai patenkinti. Kadangi adresatas (skolininkė) nebuvo surasta t.y. gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, skolininkė niekur nedirba, o kreditorius pateikė jam visus žinomus skolininkės adresus ir nepageidavo atlikti veiksmų, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-15 nutartimi panaikino 2015-08-26 įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-36706-868/2015. Vėliau ieškovas dėl atsakovės nesumokėtos skolos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ir 32,67 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu šių išlaidų nepriteisė, motyvuodamas tuo, jog šias išlaidas ieškovas patyrė kitoje byloje. Apeliantas skundžia sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl bylinėjimos išlaidų priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog 32,67 Eur išlaidos buvo patirtos siekiant prisiteisti tą pačią skolą iš to paties skolininko, kaip ir kreipiantis su ieškiniu. CPK nėra numatyta draudimo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo perkelti į ieškiniu pradėtą bylą, nes tai savo esme ir turiniu yra tapačios bylos, tik pradėtos kita procesine forma. Taip pat nurodė, jog teismas nepriteisė ieškovui žyminio mokesčio t.y. 15 Eur, argumentų dėl žyminio mokesčio nepriteisimo sprendime neišdėstė.
Teismas priimdamas bet kokį procesinį sprendimą privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Nagrinėjamu atveju apeliantas išlaidas patyrė už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu (CPK 434 str.). Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1, 3 p., 438 str.). Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 str. 3 d.). Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Byla dėl teismo įsakymo išdavimo užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl kreditoriaus kaltės, o dėl to, kad nesant galimybės skolininkui įteikti procesinių dokumentų (nepaisant visų protingų kreditoriaus pastangų) tampa neįmanomas supaprastinto proceso taikymas. Kita vertus šiuo pagrindu panaikinus teismo įsakymą, kreditoriaus patirtos išlaidos iš skolininko nepriteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas. Tačiau minėtos nutarties priėmimas neatima iš kreditoriaus teisės pateikti teismui ieškinį, t.y. kreiptis ginčo teisena.
Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas buvo panaikintas dėl to, kad skolininkei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Taigi apeliantas patyrė išlaidų dėl to, kad neįteikus teismo įsakymo skolininkei ir nepavykus pabaigti bylos supaprastinto proceso tvarka, procesas iš esmės buvo tęsiamas kitoje byloje ginčo teisena dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu ne dėl nuo apelianto priklausančių aplinkybių. Todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kad dėl išlaidų atsiradimo nėra kreditoriaus kaltės bei nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo byloje (nepagrįstai pareikšto ieškinio), proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, laikytinas pagrįstu, pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje (CPK 93 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 15 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, primosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu turėjo išspręsti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įskaitant ir dėl 15 Eur žyminio mokesčio priteisimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo už akių dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina, padidinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas 47,67 Eur (32,67 +15) suma, t.y. iki 83,97 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių iš R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“, į.k. 121452134, priteistą 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 83,97 Eur.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.