- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-1300-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36271-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- I. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. D. 129,40 Eur skolą už ieškovo suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2014 metų lapkričio mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (už ieškinio parengimą – 48,40 Eur bei už advokato pagalbą ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – 36,30 Eur). Atsakovė, kuriai ieškinys bei teismo pranešimas buvo įteikti, per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės I. D. ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“ 129,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), naudoja pagal 2001-08-08 sudarytą nuomos sutartį Nr. 90; jame deklaravusi savo gyvenamąją vietą, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuotų mokesčių už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nemokėjo, todėl įsiskolino ieškovui 129,40 Eur. Teismas pažymėjo, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti gali būti priteisiamos tik toje pačioje byloje, kurioje šalies buvo patirtos. Nustatė, kad 2015-07-23 tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-32830-807/2015, kreditoriui UAB „Senamiesčio ūkis“ nepašalinus pareiškimo trūkumų, buvo panaikintas, o pareiškimas paliktas nenagrinėtas. Kadangi pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-32830-807/2015 ir vėlesnis kreipimasis į teismą ieškinio teisenos tvarka jau kitoje civilinėje byloje nėra tolimesnis ginčo sprendimo būdas nepavykus ginčo išspręsti CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka, teismas sprendė, jog ieškovui iš atsakovės gali būti priteistinos tik šioje byloje ieškovo patirtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą – 48,40 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato pagalbą ir priteisti ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Apelianto manymu, teismo argumentai, kad 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidos yra patirtos kitoje byloje, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo mažinti ieškovo išlaidų už advokato pagalbą. Pabrėžė, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo patirtos siekiant prisiteisti tą pačią skolą, iš tos pačios skolininkės kaip ir kreipiantis ieškiniu, tačiau skolininkei procesinių dokumentų neįteikus, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju LR CPK nėra numatyta draudimo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo perkelti į ieškiniu pradėtą bylą. Pasak apelianto, negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo neatitiktų kreditoriaus kaip nukentėjusios šalies teisėtų interesų, teisingumo principo bei teisėtų lūkesčių atgauti iš skolininkės patirtas išlaidas dėl mėginimo supaprastinta ir įstatymo nustatyta tvarka prisiteisti skolą. Be to, pirmosios instancijos teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai šioje byloje, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pažymi, kad reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.
Atsakovė I. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kvestionuojama tik pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos iš I. D. už komunalines bei administravimo paslaugas priteisimo, tačiau 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi 2015 m. liepos 23 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2-32830-807/2015 buvo panaikintas, pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kadangi skolininkės I. D. gyvenamosios vietos bei darbo vietos adresais procesinių dokumentų įteikti nepavyko, o kreditorius per teismo nustatytą terminą skolininkės gyvenamosios vietos nepatikslino ir neatliko veiksmų, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu. Vėliau dėl atsakovės nesumokėtos skolos ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidas, patirtas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu šių išlaidų nepriteisė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
Apelianto teigimu, negalimumas priteisti bylinėjimosi išlaidų už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl to, kad procesiniai dokumentai neįteikti atsakovei visais žinomais adresais, neatitiktų kreditoriaus, kaip nukentėjusios šalies teisėtų interesų, teisingumo principo bei teisėtų lūkesčių atgauti iš skolininkės patirtas išlaidas dėl mėginimo supaprastinta ir įstatymo nustatyta tvarka priteisti skolą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti šiam apelianto argumentui.
Pažymėtina, kad priimdamas bet kokį procesinį sprendimą teismas privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų, iš jų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskirstymo klausimą. CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Apeliantas išlaidas patyrė už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas skatina teisinių santykių dalyvius esant galimybei naudotis supaprastinta savo reikalavimų tenkinimo tvarka užuot iškart kreipusis į teismą su ieškiniu (CPK 434 str.). Tačiau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas turi savo specifiką. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 str. 2 d. 1 p. nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1, 3 p., 438 str.). Pagal CPK 431 str. 3 d., tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina, kad šiuo pagrindu panaikinus teismo įsakymą, kreditoriaus patirtos išlaidos iš skolininko nepriteisiamos, kadangi dar nėra aišku, ar kreditoriaus pareikštas materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, be to, procesas paprastai užbaigiamas ne dėl kreditoriaus kaltės. Tačiau minėtos nutarties priėmimas neatima iš kreditoriaus teisės pateikti teismui ieškinį, t.y. kreiptis ginčo teisena.
Kaip minėta, šiuo atveju, teismo įsakymas buvo panaikintas būtent dėl to, kad skolininkei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Taigi, darytina išvada, kad apeliantui nepavyko pabaigti bylos supaprastinto proceso tvarka ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl kreipiantis kita teisena dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, laikytinas pagrįstu. Aplinkybė, kad ieškovas į skolos laikotarpį įtraukė ir skolą, susidariusią po pareiškimo dėl teismo įsakymo iki ieškinio parengimo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškiniu ketinama spręsti kitą ginčą. Nesant duomenų dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų, nepagrįstai pareikšto pareiškimo (ieškinio) ar kitų įstatymo nustatytų aplinkybių, kuomet bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog apribojus galimybę atgauti patirtas išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, būtų pažeistas teisingumo bei teisėtų lūkesčių principas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisdamas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje (CPK 93 str. 1 d.), todėl įvertinus tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, ieškovo turėtos išlaidos yra pagrįstos (CPK 98 str. 1 d.), ir neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina, padidinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas 36,30 Eur suma, t.y. iki 99,70 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių iš I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“, į.k. 121452134, priteistą 63,40 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 99,70 Eur.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.