Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Excargo“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Konteka“, antstolė Brigita Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (b. l. 9-13).

Suinteresuotas asmuo UAB „Konteka“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0005/16/00880 duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį Nr. eL2-7977-889/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Excargo“ turto atžvilgiu išieškotojo UAB „Konteka“ naudai (vykd. b. l. 4). Antstolė 2016-05-23 priėmė patvarkymą Nr. S-16013141 dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie jai priklausantį turtą (vykd. b. l. 10). Antstolė 2015-05-23 patikrinusi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis nustatė, kad pareiškėja yra transporto priemonių: „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, savininkas - UAB „Swedbank lizingas“, „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, savininkas - UAB „Nordea finance Lithuania“, bei 2016-05-23 patvarkymais Nr. S-16013145 ir Nr. S-16013148 įpareigojo UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Nordea finance Lithuania“ nurodyti pareiškėjos mokėtino kredito likutį su palūkanomis pagal kreditavimo sutartis (vykd. b. l. 6-8). 2016-05-23 antstolė sudarė turto aprašą Nr. S-16013135 (vykd. b. l. 17). 2016-05-23 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-16013142 antstolė įpareigojo „Swedbank“, AB, informuoti antstolę apie pareiškėjos piniginių lėšų likučius sąskaitose (vykd. b. l. 19-18). 2016-05-23 pareiškėja pateikė antstolei informaciją apie turimą ilgalaikį turtą (vykd. b. l. 19-20). 2016-05-25 antstolė sudarė turto aprašą Nr. S-16013401 (vykd. b. l. 24).

Dėl termino nutarčiai įvykdyti

Pareiškėja prašo pripažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-7977-889/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negaliojančia praleidus nutarties įvykdymo terminą, panaikinti antstolės 2016-05-23 patvarkymą Nr. S-16-5-8815 priimti vykdomąjį dokumentą, panaikinti antstolės 2016-05-23 patvarkymą Nr. S-16012141 dėl informacijos pateikimo. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 650 straipsnio 1 dalis, 651 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (CPK 653 straipsnis). Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Konteka“ antstolei 2016-05-23 pateikė vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-7977-889/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolė 2016-05-23 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-5-8815, patikrino duomenis apie pareiškėjos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir banko sąskaitas ir priėmė turto aprašą Nr. S-16013135, kuriame nurodė areštuojamo turto duomenis (vykd b. l. 1, 4, 17). Taigi atsižvelgus į tai, jog UAB „Excargo“ teismo 2016-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-7977-889/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių antstolei pateikė 2015-05-23, o antstolė tą pačią dieną priėmė nutartį vykdyti bei atlikto pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą, darytina išvada, jog teismo nutartyje numatytas terminas nutarčiai įvykdyti nebuvo praleistas, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

Dėl piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, arešto

Pareiškėja prašo pripažinti neteisėtu apribojimą disponuoti lėšomis, esančiomis pareiškėjos UAB „Excargo“ atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, ir panaikinti visa apimtimi apribojimą disponuoti lėšomis, esančiomis minėtose banko sąskaitose. Nurodo, kad teismas 2016-05-10 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant, pareiškėjai priklausančių piniginių lėšų ar turtinių teisių, areštą, neviršijant 6265,00 Eur sumos. Antstolė nesikreipė į ją dėl turto paieškos, o pirmiausia 2016-05-23 areštavo pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, taip sutrikdydama pareiškėjos komercinę veiklą bei pažeisdama jos interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų ir tinkamą įvykdymą konkrečioje byloje pagal joje pareikštus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (CPK 653 straipsnis). Taigi, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdomuosius veiksmus turi pradėti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, o areštuoto turto duomenų patikslinimą atlikti per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Jeigu reikia patikslinti turto apraše nurodyto turto duomenis, panaikinti dalį ar visą turto aprašą, antstolis surašo patvarkymą ir elektroniniu būdu, naudodamas Duomenų teikimo Turto arešto aktų registrui programą, šį patvarkymą pateikia Turto arešto aktų registrui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 12² punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdydama teismo 2016-05-10 nutartį antstolė, 2016-05-23, t.y. nutarties priėmimo vykdyti dieną, visų pirma, patikrino registrų duomenis apie pareiškėjos vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, banko sąskaitas. Antstolė nustatė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Mercedes Benz VITO 108“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra išregistruota, o jos dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, ji yra transporto priemonių: „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, savininkas - UAB „Swedbank lizingas“, „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, savininkas - UAB „Nordea finance Lithuania“, pareiškėjos vardu atidarytos dvi banko sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB. 2015-05-23 turto aprašu Nr. S-1603135 antstolė areštavo transporto priemonę „Mercedes Benz VITO 108“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turtines teises į transporto priemones: „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pinigines lėšas, esančias pareiškėjos banko sąskaitose 6265,00 Eur sumai. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui areštuoti iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat pažymėtina, jog antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nustatyti minėto turto vertę, t.y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 681 straipsnis). Teismas pažymi, jog 2016-05-23 turto aprašo priėmimo metu antstolė neturėjo duomenų apie areštuojamo turto vertę bei piniginių lėšų, esančių pareiškėjos banko sąskaitose, likutį, todėl ji ėmėsi veiksmų šio turto vertei nustatyti, t.y. 2016-05-23 priėmė patvarkymą Nr. S-16013141 dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie jai priklausantį turtą, patvarkymais Nr. S-16013145 ir Nr. S-16013148 įpareigojo UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Nordea finance Lithuania“ nurodyti pareiškėjos mokėtino kredito likutį su palūkanomis pagal kreditavimo sutartis, 2016-05-23 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-16013142 antstolė įpareigojo „Swedbank“, AB, informuoti antstolę apie pareiškėjos piniginių lėšų likučius sąskaitose. Taigi, antstolė priimdama 2016-05-23 turto aprašą nepažeidė teisės aktuose numatytų reikalavimų, kadangi savo veiksmais ji užtikrino teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, o siekdama nepažeisti pareiškėjos kaip skolininkės interesų, ėmėsi priemonių areštuoto turto vertei nustatyti.

Pareiškėja nurodo, kad vykdydama antstolės patvarkymą dėl informacijos pateikimo, pateikė antstolei duomenis apie turimą kilnojamąjį turtą, tačiau antstolė nutarties vykdymo į šį turtą nenukreipė, o pirmiau areštavo jos pinigines lėšas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2015-05-23 pateikė antstolei duomenis apie turimą kilnojamąjį turtą, t.y. šio turto sąrašą ir likutinę vertę. Teismas pažymi, jog, visų pirma, minėtą turtą sudarė neregistruotini kilnojamieji daiktai: telefonas, televizorius, kompiuteris ir kt., o pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog šie daiktai nuosavybės teise priklauso būtent jai ir yra jos žinioje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja į turto sąrašą įtraukė ir transporto priemones Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios nuosavybės teise jai nepriklauso. Antra, pareiškėja nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie minėto turto vertę. Be to, įvertinus šio turto vertę, kurią nurodė pareiškėja, matyti, kad turto vertė mažesnė nei nutartyje nurodytas areštuotino turto mastas. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos pateikta informacija dėl jai priklausančio kilnojamojo turto, nesudarė pakankamo pagrindo antstolei patikslinti 2016-05-23 turto aprašą, į jį įtraukiant minėtą turtą, ir panaikinti piniginių lėšų, esančių pareiškėjos banko sąskaitose, areštą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismo nutartimi buvo leista taikyti laikinąsias apsaugos priemones neviršijant 6265,00 Eur sumos, tačiau antstolė rezervavo 6265,00 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei 6265,00 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 12530,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, jog patikrinusi piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemos (toliau – PLAIS) duomenis, antstolė nustatė, jog pareiškėjos vardu yra registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 11). Teismas pažymi, jog antstolė neturėjo duomenų apie pinigines lėšas, esančias minėtose banko sąskaitose, todėl siekdama užtikrinti teismo nutarties vykdymą, tačiau nepažeisti pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų, ji areštavo 6265,00 Eur piniginių lėšų sumą kiekvienoje iš sąskaitų bei kreipėsi į „Swedbank“, AB, dėl informacijos apie piniginių lėšų likučius sąskaitose pateikimą. 2016-06-03 pranešimu „Swedbank“, AB, nurodė, kad piniginių lėšų likutis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2031,67 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini) – 6,21 Eur. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų pareiškėjos banko sąskaitose nėra pakankamai piniginių lėšų UAB „Konteka“ reikalavimui pagal teismo 2016-05-10 nutartį užtikrinti, todėl antstolė pagrįstai areštavo abiejose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas.

Pareiškėja nurodė, kad ji 2016-05-16 pervedė į UAB „Konteka“ sąskaitą 2180,00 Eur ir 2016-05-23 690,00 Eur, todėl antstolė, turėjusi disponuoti minėtais duomenimis, pritaikė areštą 6265,00 Eur, o ne likusiai skolos daliai, t.y. 3395,00 Eur sumai. Teismas pažymi, jog pareiškėja 2016-05-24 pateikė antstolei 2016-05-16 mokėjimo nurodymą, kuriuo ji pervedė UAB „Konteka“ 2180,00 Eur, mokėjimo paskirtis „KNT2760, 2823“, ir 2016-05-23 mokėjimo nurodymą 690,00 Eur sumai, mokėjimo paskirtis KNT2760. 2016-05-25 antstolės kontoroje gautas UAB „Konteka“ pranešimas, kuriame UAB „Konteka“ nurodė, jog pareiškėja apmokėjo dalį skolos, o skolos likutis sudaro 3395,00 Eur (vykd. b. l. 23). 2016-05-25 turto aprašu Nr. S-16013401 pareiškėjos piniginių lėšų arešto suma sumažinta, nustatant, kad areštuotinos piniginės lėšos 3395,00 Eur sumai (vykd. b. l. 24). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolė, gavusi pareiškėjos 2016-05-16 ir 2016-05-23 mokėjimo nurodymų kopijas neturėjo pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad minėtos sumos pervestos vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nėra susijusios su mokėjimais pagal kitas prievoles. Be to, gavusi išieškotojos patvirtinimą antstolė turto arešto mastą nedelsiant sumažino. Taigi, antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų numatytų reikalavimų.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad turto areštu siekiama užtikrinti realų ir tinkamą teismo nutarties įvykdymą, konstatuotina, kad antstolio veiksmai nepažeidžia CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290,291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/16/00880 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.