Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui (tik 2019 m. rugpjūčio 6 d. teisiamojo posėdžio metu), gynėjui advokatui Dariui Katauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, mišriuoju būdu (proceso dalyviams sutikus, 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. vasario 11 d. teisiamieji posėdžiai organizuoti „Zoom“ platformoje), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas – aukštasis, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. B., nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ pasirašęs įrankių nuomos sutartis: 1) pagal 2018 m. kovo 28 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. kovo 29 d., išsinuomodamas – skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1 000 eurų, kopėčias, kurių vertė – 10 eurų, - 2 (du) beverčius šalmus, - 2 (du) kaltus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų; 2) pagal 2018 m. balandžio 3 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 4 d., išsinuomodamas: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 25 metrų prailgintoją ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų, kuvaldą, kurios vertė – 50 eurų; 3) pagal 2018 m. balandžio 5 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 6 d. išsinuomodamas: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 40 metrų prailgintoją ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų; 4) pagal 2018 m. balandžio 17 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 30 d., išsinuomodamas: grandininį pjūklą „Echo ES 490“, kurio vertė – 302,50 eurų, krūmapjovę „Echo SRM 520“, kurio vertė – 850 eurų, grandinę, kurios vertė – 12 eurų, veido apsaugą, kurios vertė – 21 euras, pjūklą miško valymui, kurio vertė – 7,57 eurų; 5) pagal 2018 m. balandžio 23 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 24 d., išsinuomodamas: aliumininį mobilų bokštelį „Layher“, kurio vertė – 2 000 eurų, aukšto slėgio plovyklą „Karcher HD6/15, kurios vertė – 795 eurų; 6) pagal 2018 m. balandžio 24 d. įrankių nuomos sutartį išsinuomodamas: benzininį pjūklą „Stihl TS 420“, kurio vertė – 850 eurų, vibroplokštę „Belle PCX500“, kurios vertė – 40,50 eurų, skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, deimantinį diską segmentą, kurio vertė – 50 eurų, šio jam patikėto svetimo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ 9 308,57 eurų vertės turto negrąžino, nes jį iššvaistė.

Dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimas teisme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 2 dalis).

Teisiamajame posėdyje 2021 m. vasario 11 d. teismas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį arba į BK 184 straipsnio 1 dalį.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. B. nustatyti (duomenys neskelbtini), kas jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės metu nustatyta (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 49-54).

Pateiktos sudarytos su kaltinamuoju įrankių nuomos sutartys:

1. 2018 m. balandžio 3 d. įrankių nuomos sutartis – 1700 EUR įrankio vertė. Išsinuomojo skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“; prailgintoją, šalmą (t. 1, b. l. 11).

3. 2018 m. balandžio 17 d. įrankių nuomos sutartis – 1260 EUR įrankio vertė. Benzininis pjūklas Echo cs 490; trimeris Echo SRM 520; 2 vnt. grandinės, kaukė ir kuro mišinio (t. 1, b. l. 9-10).

4. 2018 m. balandžio 13 d. įrankių nuomos sutartis – 3270 EUR. aliumininį mobilų bokštelį „Layher“, aukšto slėgio plovyklą „Karcher HD6/15 (t. 1, b. l. 12).

5. 2018 m. balandžio 24 d. įrankių nuomos sutartis – 4000 EUR. benzininį pjūklą „Stihl TS 420“, vibroplokštę „Belle PCX500“, skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, segmentą (t. 1, b. l. 14).

6. 2018 m. kovo 28 d. įrankių nuomos sutartis – 1800 EUR. skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“ (buvo Hilti TE-800, tačiau sukeistas į Duss PK160); kopėčias; 2 (du) šalmus, 2 (du) kaltus; kuvalda (t. 1, b. l. 15).

UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ 2018 m. birželio 11 d. reikalavimas – sudarytos 6 sutartys – 2018 m. kovo 28 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. balandžio 24 d. Išnuomoti šie daiktai – benzininis diskinis pjūklas Stihl TS420 1vnt.; vibroplokštė 100 kg Belle; 2 vnt. skeliamasis kūjis Duss PK160; aukšto slėgio plovykla Karcher HD6/15; 25 m. Karcher sodo žarna; skeliamasis kūjis HILTI TE-800; kopėčios keturių dalių; kuvalda; 4 vnt. šalmų; laužtuvas; skeliamasis kūjis DUSS PK 760; 2 vnt. elektros prailgintuvas 40 m., grandininis pjūklas ECHO cs 490; krūmapjovė Echo SRM520; veido apsaugos sistema ECHO; Mobilus 6 m bokštelis (t. 1, b. l. 16).

Šioje nuosprendžio dalyje teismo aptarti bylos duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys), kurie patvirtina, kad kaltinamasis V. B. faktiškai atliko statybos darbus 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais ir tam samdė nenustatytus darbuotojus. Statybos darbus atliko AB „(duomenys neskelbtini 3)“, esančioje (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurioje liudytojo A. S. prašymu įrenginėjo UAB „(duomenys neskelbtini 20)“ patalpas. Pažymėtina, kad kaltinamasis statybos darbus atliko nelegaliai, nemokėdamas mokesčių, nepasirašęs jokių sutarčių, kaip ir darbo sutarčių su samdomais darbuotojais. Taigi, vien tokiais veiksmais veikė neteisėtai, neatsakingai. Tokios veiklos metu kaltinamasis pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ 6 (šešias) įrankių nuomos sutartis:

1) pagal 2018 m. kovo 28 d., iki 2018 m. kovo 29 d. išsinuomojo – skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1 000 eurų, kopėčias, kurių vertė – 10 eurų, - 2 (du) beverčius šalmus, - 2 (du) kaltus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų;

2) pagal 2018 m. balandžio 3 d., iki 2018 m. balandžio 4 d. išsinuomojo: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 25 metrų prailgintoją ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų, kuvaldą, kurios vertė – 50 eurų;

3) pagal 2018 m. balandžio 5 d., iki 2018 m. balandžio 6 d. išsinuomojo: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 40 metrų prailgintoją ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų;

4) pagal 2018 m. balandžio 17 d., iki 2018 m. balandžio 30 d. išsinuomojo: grandininį pjūklą „Echo ES 490“, kurio vertė – 302,50 eurų, krūmapjovę „Echo SRM 520“, kurio vertė – 850 eurų, grandinę, kurios vertė – 12 eurų, veido apsaugą, kurios vertė – 21 euras, pjūklą miško valymui, kurio vertė – 7,57 eurų;

5) pagal 2018 m. balandžio 23 d., iki 2018 m. balandžio 24 d. išsinuomojo: aliumininį mobilų bokštelį „Layher“, kurio vertė – 2 000 eurų, aukšto slėgio plovyklą „Karcher HD6/15, kurios vertė – 795 eurų;

6) pagal 2018 m. balandžio 24 d., išsinuomojo: benzininį pjūklą „Stihl TS 420“, kurio vertė – 850 eurų, vibroplokštę „Belle PCX500“, kurios vertė – 40,50 eurų, skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, deimantinį diską segmentą, kurio vertė – 50 eurų.

Viso išsinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ įrankių bendros 9 308,57 eurų vertės ir šių iki šiol negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas ir motyvai

Kaltinamasis buvo prokuroro kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiavimu.

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas, nes jis ir praeityje yra negrąžinęs išsinuomotų įrankių kitoms bendrovėms. Tai patvirtina byloje esantys antstolių vykdomi priverstiniai išieškojimai iš kaltinamojo, kaip skolininko, dėl žalos padarytos UAB „(duomenys neskelbtini 2)“. Kaip matyti ir iš kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo, V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis minėtas įrankių nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ sudarė „iš anksto žinodamas, kad nesilaikys sutartinių įsipareigojimų ir įrankių negrąžins<...>“, jų negrąžino ir – „tokiu apgaulės būdu įgydamas svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 9308,57 eurų<...>.“. Taigi, kaltinamojo apgaulę prokuroras grindžia tuo, kad 1) jis nesilaikė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, įrankių negrąžino ir taip padarė Bendrovei žalą, t. y. apgaule užvaldė svetimą turtą; 2) jis, dar iki sutarčių pasirašymo žinojo, kad įrankių negrąžins. Visgi, teismo išnagrinėti bylos įrodymai nepatvirtino tokios prokuroro išvados. Visų pirma, minėta, kad kaltinamasis, nors ir nelegaliai, tačiau faktiškai vykdė statybinę veiklą ir tam, taip pat nelegaliai, samdė darbuotojus. Tokių veiksmų nelegalumą teismas laiko tai, kad, kaip minėta, kaltinamasis savo veiklai vykdyti nesilaikė įstatymų, nebuvo įkūręs jokios įmonės, nesudarė su samdytais asmenimis darbo sutarčių. Visgi, vien tai nesudaro pagrindo konstatuoti kaip apgaulė civilinio ieškovo atžvilgiu. Antra. Faktiškai vykdydamas statybos darbus, kaltinamasis minėtus įrankius sutartimis išsinuomojo būtent tokių darbų atlikimui. Faktiškai vykdomų statybos darbus patvirtino tiek, pats kaltinamasis, tiek ir jo prašymu apklaustas liudytojas A. S., kuris taip pat galimai nesilaikydamas įstatymų, darbams atlikti AB „(duomenys neskelbtini 3)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), samdė kaltinamąjį ir jo turimus darbuotojus tam, kad būtų įrengtos UAB „(duomenys neskelbtini 20)“ patalpos. Liudytoju apklausto D. P. parodymai iš esmės patvirtina minėtu laikotarpiu nemažai atliekamų darbų minėtoje AB „(duomenys neskelbtini 3)“ teritorijoje. O civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovas V. Z., apklaustas patvirtino, kad kaltinamasis realiai įrankius naudojo. Vieną kartą jis prašė pakeisti blogai veikiantį įrankį. Patvirtino, kad kaltinamajam trys kartus vežė išsinuomotus įrankius, pristatydamas jo darbuotojams. Dalyvaudavo ir kaltinamasis. Patvirtino, kad vienas iš objektų buvo didžiulėje AB „(duomenys neskelbtini 3)“ teritorijoje. Galiausiai, įranga jam grąžinta nebuvo, o kaltinamasis vengė tai padaryti. Apmokėjo tik 150 EUR iš sutartos sumos. Dalį įrangos iš kaltinamojo susigrąžino po ilgo laiko, dar prieš civilinio ieškinio pareiškimą.

Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju kaltinamojo veiksmai nelaikytini kaip apgaulė. Teismas nenustatė šio vieno pagrindinių sukčiavimo objektyviosios pusės požymio. Tačiau, teisiamajame posėdyje proceso dalyvius informavo, kad kaltinamojo veika gali būti kvalifikuojama pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius, t. y. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (Turto pasisavinimas) ar 184 straipsnio 1 dalį (Turto iššvaistymas). Visgi, ištyręs bylos įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalies požymiai. Ir štai kodėl. Pirma. Kaltinamasis, vykdydamas statybos darbus, šiems darbams atlikti, vieno mėnesio bėgyje, t. y. nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ sudarė minėtas šešias įrankių nuomos sutartis, kuriomis prisiėmė pareigą už įrankių nuomą sumokėti sutartą sumą ir įrankius, pasibaigus nuomos laikotarpiui, grąžinti. Be kita ko, kaltinamasis nuomos sutartimi įgijo ne tik teisę nurodomu laikotarpiu šį svetimą turtą valdyti, bet ir jį saugoti. Gi įvertinus kaltinamojo neatsakinga ir priešingą įstatymui veikimą, kai jis, nesilaikydamas įstatymų vykdė statybos veiklą ir samdė tam darbuotojus, byloje nustatytas ir kaltinamojo požiūris į prisiimtus sutartimis prievoles. Minėta, kad dalyvaujant civilinio ieškovo atstovui, išnuomoti įrankiai buvo perduodami betarpiškai dalyvaujant kaltinamajam bei įrankius perduodant kaltinamojo samdytiems darbuotojams. Vėlesnis šių įrankių likimas nėra aiškus. Pats kaltinamasis parodė, kad šie buvo pavogti. Tokią versiją patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. S., kurio teigimu, jis ir prašė kaltinamojo atlikti minėtus statybos darbus. Visgi, pastarasis patvirtino apie vagystę UAB „(duomenys neskelbtini 20)“ įrankių ir tai, kad kaltinamasis jam minėjo, apie pastarojo įrankių dingimą iš sandėliuko, kuriame visi laikė įrankius. Visgi, jokių kitų įrodymų apie įrankių vagystę nėra, nes apie tai joks pareiškimas nebuvo parašytas ir tyrimas atliekamas nebuvo. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis faktiškai nesirūpino išsinuomotų įrankių saugumu, nebuvo šiuos perdavęs pasirašytinai darbuotojams, kuriuos pats ir samdė, o įrankius laikė bendrame sandėliuke AB „(duomenys neskelbtini 3)“ teritorijoje, kuriame įrankius laikė ir kiti darbuotojai. Būtent tokie kaltinamojo neatsakingi veiksmai ir sudarė sąlygas, kad įrankiai, kurie kaltinamajam buvo laikinai perduoti valdyti pagal minėtas nuomos sutartis, nebuvo grąžinti civiliniam ieškovui. Ir nors pradžioje tai gali būti ir civilinio ginčo dalykas dėl sutarčių nevykdymo ir žalos padarymo. Visgi, konkrečiu atveju, aptartas kaltinamojo ypatingai neatsakingas elgesys su jo žinioje buvusiu svetimu turtu (UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ nuomos sutartimis valdytais įrankiais), kurį jis lengvabūdiškai perdavė nelegaliai jam dirbantiems asmenims, kurių asmenybė nėra nustatyta, ir iš šių nereikalavo įrankių jam grąžinti patvirtina, kad jis įrankiais, t. y. svetimu UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ turtu disponavo pažeisdamas jam suteiktus nuomos sutartimis įgaliojimus (subnuoma nebuvo leidžiama). Minėta, kad tokią situaciją sudarė pats kaltinamasis, nes jis neteisėti veiksmais vykdė statybos veiklą, taip pažeisdamas įstatymus. Be to, pastarojo elgesys praradus svetimą turtą taip pat parodo jo požiūrį į prisiimtus įsipareigojimus ir į pačio turto saugumą, nes kaltinamasis iki bylos išnagrinėjimo teisme įvairiais būdais (neveikimu) vengė įrankius surasti (nesikreipė dėl galimos vagystės į policiją, nereiškė pretenzijų objekto, kuriam dirbo, savininkams dėl įrankių saugumo, nereiškė ieškinių ir darbuotojams, kuriems galimai perdavė įrankius ir pan.). Nesiėmė jokių veiksmų kitaip atlyginti padarytą žalą įrankių savininkui dėl įrankių dingimo bei sumokėti už jų nuomą. Visą tai ir sudaro nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo, požymius. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip turto iššvaistymas (BK 184 straipsnio 1 dalis), o ne kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) ar turto pasisavinimas (BK 183 straipsnio 1 dalis), nes kaltinamasis V. B., nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., su UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ pasirašęs įrankių nuomos sutartis: 1) pagal 2018 m. kovo 28 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. kovo 29 d., išsinuomodamas – skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1 000 eurų, kopėčias, kurių vertė – 10 eurų, - 2 (du) beverčius šalmus, - 2 (du) kaltus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų; 2) pagal 2018 m. balandžio 3 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 4 d., išsinuomodamas: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 25 metrų prailgintoją ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų, kuvaldą, kurios vertė – 50 eurų; 3) pagal 2018 m. balandžio 5 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 6 d. išsinuomodamas: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 40 metrų prailgintoją ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt., vertė – 20 eurų, o bendra vertė – 40 eurų; 4) pagal 2018 m. balandžio 17 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 30 d., išsinuomodamas: grandininį pjūklą „Echo ES 490“, kurio vertė – 302,50 eurų, krūmapjovę „Echo SRM 520“, kurio vertė – 850 eurų, grandinę, kurios vertė – 12 eurų, veido apsaugą, kurios vertė – 21 euras, pjūklą miško valymui, kurio vertė – 7,57 eurų; 5) pagal 2018 m. balandžio 23 d. įrankių nuomos sutartį sudarytą iki 2018 m. balandžio 24 d., išsinuomodamas: aliumininį mobilų bokštelį „Layher“, kurio vertė – 2 000 eurų, aukšto slėgio plovyklą „Karcher HD6/15, kurios vertė – 795 eurų; 6) pagal 2018 m. balandžio 24 d. įrankių nuomos sutartį išsinuomodamas: benzininį pjūklą „Stihl TS 420“, kurio vertė – 850 eurų, vibroplokštę „Belle PCX500“, kurios vertė – 40,50 eurų, skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, deimantinį diską segmentą, kurio vertė – 50 eurų, šio jam patikėto svetimo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ 9 308,57 eurų vertės turto negrąžino, nes jį iššvaistė.

Pažymėtina, kad atribojant sukčiavimą nuo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) ar turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis) esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto ar turtinės teisės atžvilgiu, apibrėžtų teisės aktu ar sutartimi, buvimas. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui ar iššvaistymui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui ar turtinei teisei. Atribojant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindo (įgaliojimų turtui atsiradimo) teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t. y. iš esmės neteisėtai. Dėl to tais atvejais, kai asmuo pasisavina ar iššvaisto svetimą turtą prieš tai sudaręs sandorius dėl šio turto patikėjimo ar perdavimo jo žinion ne siekdamas sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas išankstinę tyčią jį pasisavinti ar iššvaistyti – tokia veika kvalifikuojama ne kaip turto pasisavinimas ar iššvaistymas. BK 183 ar 184 straipsniai taikomi tada, kai kaltininkui teisėtai suteikiami tam tikri įgaliojimai turto atžvilgiu ir tik po to, viršijant šiuos įgaliojimus, turtas iš teisėto kaltininko valdymo perkeliamas į neteisėtą. Taipogi svarbu tai, kad priešingai nei sukčiavimo atveju, apgaulė nėra būtinas turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymis, nes šios veikos gali būti padaromos ir nenaudojant apgaulės. Be to, skiriasi ir apgaulės turinys. Esant sukčiavimui, apgaulė naudojama siekiant suklaidinti nukentėjusįjį, kad šis perduotų kaltininkui turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju kaltininkas jau turi tam tikrus įgaliojimus turto atžvilgiu, o apgaulę naudoja pakeisdamas šio turto teisinį statusą (pvz. AB-36-1 Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) Apžvalga).

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs (civilinis ieškovas) asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino visiškai, kad turtą išvaistė, atsiprašė, kad taip įvyko, kad nesistengė iš pradžių susitaikyti, neieškojo būdų kaip tą padaryti. Gailėjosi, suprato, kad įrankiai buvo išnuomoti jo vardu, turėjo juos saugoti, turėjo susisiekti su įmone, kuri išnuomojo įrankius. Kaltinamasis V. B. ir civilinis ieškovas nurodė, kad nori susitaikyti. Teisiamojo posėdžio metu, padarius pertrauką, kaltinamasis V. B. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovas V. Z. parodė, kad susitaikė ir susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo.

BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. B. yra darbingo amžiaus, turi vaikų, nevedęs (t. 1, b. l. 97), neteistas (t. 1, b. l. 100), baudžiamosios bylos duomenimis baustas už administracinio nusižengimo padarymą 2018 metais (t. 1, b. l. 103), SODROS duomenimis nedirba, (duomenys neskelbtini) buvo gydytas (t. 1, b. l. 191), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metus nesikreipė (t. 1, b. l. 109), antstolių informacinės sistemos duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu yra vykdomųjų bylų dėl išieškojimų.

Nors kaltinamasis V. B. pirmųjų apklausų metu tik iš dalies pripažino savo kaltę, galiausiai 2021 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuomojosi įrankius ir jų neišsaugojo. Nuomojosi įrankius ir negrąžino ta apimtimi, kurią nurodė civilinio ieškovo atstovas. Prisipažino ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Susitaikė su civiliniu ieškovu ir susitarė dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo civiliniam ieškovui byloje atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Svarbu ir tai, kad kaltinamajam negalima perkelti sąvokos „Prisipažinimas“ aiškinimo. Tai atlieka teismas, išanalizavęs visus bylos įrodymus. Konkrečiu atveju, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pradžioje teisiamajame posėdyje, prisipažino iš dalies. Tokią poziciją grindė netikslumu dėl nurodytų kaltinime išsinuomotų daiktų, dalį kurių grąžino. Visgi, galiausiai kaltinamasis pripažino dėl visų išsinuomotų įrankių iššvaistymo. Todėl teismas neturi pagrindo konkrečiu atveju pačio kaltinamojo suvokimą dėl vykusių įvykių traktuoti kaip jo kaltės neigimą. Iš esmės, kaltinamasis nuo pradžių pripažino pačią situaciją dėl įrankių nuomos ir jų praradimą. Todėl teismas nesutinka su prokuroro pozicija, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, todėl nėra vienos iš imperatyviai BK 38 straipsnyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sąlygos.

Dėl aptarto teismas konstatuoja, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, faktiškai suprato savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir elgesio priešingumą teisei. Nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, pripažino suklydęs, susitaikė su civiliniu ieškovu ir įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą. Tai parodo, kad pats baudžiamasis procesas padarė tinkamą teigiamą poveikį kaltinamajam. Konkrečiu atveju svarbu ir tai, kokius asmenybės bruožus išryškino ir byloje atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė.

Pažymėtina, kad ir pats civilinis ieškovas norėjo ir susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų jam nebereiškė dėl didesnio civilinio ieškinio ir sutiko dėl sutartos 10 000 EUR turtinės žalos atlyginimo per 24 mėnesius, nuo kitos dalies ieškinio atsisakęs.

Kaltinamojo ir civilinio ieškovo susitarimas užfiksuotas ir patvirtintas 2021 m. vasario 11 d. teisiamojo posėdžio protokolu ir garso įrašu, nes šių proceso dalyvių išreikštas žodžiu, teisiamajam posėdžiui vykstant proceso dalyviams sutikus nuotoliniam garso ir vaizdo perdavimo Zoom platformoje.

Minėta, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamojo elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iki tol nebuvo padaręs bei nedarė po aptariamo nusikaltimo. Todėl, esant visiems imperatyviems pagrindams, numatytiems BK 38 straipsnyje, kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis susitaikė su civiliniu ieškovu.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Visgi, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teismas, įvertinęs kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes, trukmę, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, nutaria neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo nuomone, padarytos žalos atlyginimas civiliniam ieškovui užtikrina socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl civilinio ieškinio.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovo V. Z. pareikštą žodžiu atsisakymą nuo dalies civilinio ieškinio priimti. Pastarajam išaiškintos ir šio suprastos tokio atsisakymo pasekmės (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad ieškinys pareikštas dėl 10 000 EUR turtinės žalos. Kitoje dalyje bylą, dėl atsisakytos dalies civilinio ieškinio, bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Dėl dokumentų grąžinimo.

Baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovas V. Z. pateikė sudarytų įrankių nuomos sutarčių originalus (pridėtas atskiras aplankas prie bylos). Nuosprendžiui įsiteisėjus, minėtus dokumentų originalus tikslinga grąžinti civiliniam ieškovui.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (Turto iššvaistymas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su civiliniu ieškovu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo V. B. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovo V. Z. 2021 m. vasario 11 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo V. B. įsipareigojo civiliniam ieškovui per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 10 000 EUR (dešimt tūkstančių eurų) turtinę žalą, kas mėnesį sumokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ po 416,66 EUR (keturi šimtai šešiolika eurų, 66 ct.), iki visiško žalos atlyginimo.

Priimti Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovo V. Z. pareikštą žodžiu atsisakymą nuo kitos dalies civilinio ieškinio ir toje dalyje bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ atstovui V. Z. pateiktų įrankių nuomos sutarčių originalus, esančius atskirame aplanke, pridėtame prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.