- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1A-295-312/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37576-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- V. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Darius Katauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su civiliniu ieškovu, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Patvirtintas kaltinamojo V. B. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. Z. 2021 m. vasario 11 d. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo V. B. įsipareigojo civiliniam ieškovui per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) turtinę žalą, kas mėnesį sumokėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 416,66 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų, 66 ct), iki visiško žalos atlyginimo.
Priimtas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. Z. pareikštas žodžiu atsisakymas nuo kitos dalies civilinio ieškinio ir toje dalyje byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. B., pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad jis nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašęs įrankių nuomos sutartis: 1) pagal 2018 m. kovo 28 d. įrankių nuomos sutartį, sudarytą iki 2018 m. kovo 29 d., išsinuomodamas – skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1 000 eurų, kopėčias, kurių vertė – 10 eurų, - 2 (du) beverčius šalmus, - 2 (du) kaltus, kurių – 1 (vieno) vnt. vertė – 20 eurų, bendra vertė – 40 eurų; 2) pagal 2018 m. balandžio 3 d. įrankių nuomos sutartį, sudarytą iki 2018 m. balandžio 4 d., išsinuomodamas: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 25 metrų prailgintuvą ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt. vertė – 20 eurų, bendra vertė – 40 eurų, kūjį, kurio vertė – 50 eurų; 3) pagal 2018 m. balandžio 5 d. įrankių nuomos sutartį, sudarytą iki 2018 m. balandžio 6 d., išsinuomodamas: skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, - 40 metrų prailgintuvą ritėje „Brennenstuhl“, kurio vertė – 100 eurų, - 2 (du) šalmus, kurių – 1 (vieno) vnt. vertė – 20 eurų, bendra vertė – 40 eurų; 4) pagal 2018 m. balandžio 17 d. įrankių nuomos sutartį, sudarytą iki 2018 m. balandžio 30 d., išsinuomodamas: grandininį pjūklą „Echo ES 490“, kurio vertė – 302,50 eurų, krūmapjovę „Echo SRM 520“, kurio vertė – 850 eurų, grandinę, kurios vertė – 12 eurų, veido apsaugą, kurios vertė – 21 euras, pjūklą miško valymui, kurio vertė – 7,57 eurų; 5) pagal 2018 m. balandžio 23 d. įrankių nuomos sutartį, sudarytą iki 2018 m. balandžio 24 d., išsinuomodamas: aliumininį mobilų bokštelį „Layher“, kurio vertė – 2 000 eurų, aukšto slėgio plovyklą „Karcher HD6/15, kurios vertė – 795 eurų; 6) pagal 2018 m. balandžio 24 d. įrankių nuomos sutartį išsinuomodamas: benzininį pjūklą „Stihl TS 420“, kurio vertė – 850 eurų, vibroplokštę „Belle PCX500“, kurios vertė – 40,50 eurų, skeliamąjį kūjį „Duss PK 160“, kurio vertė – 1000 eurų, deimantinį diską segmentą, kurio vertė – 50 eurų, šio jam patikėto svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 308,57 eurų vertės turto negrąžino, nes jį iššvaistė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti:
- pripažinti V. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B. bent iš dalies atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
- vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti V. B. suėmime išbūtą laiką - nuo 2021-01-13 iki 2021-02-11;
- tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) civilinį ieškinį ir priteisti iš V. B. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti;
- priimti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. Z. žodžiu pareikštą atsisakymą nuo kitos civilinio ieškinio dalies ir toje dalyje bylą nutraukti;
3. Skunde pažymima, jog V. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, perkvalifikuodamas V. B. veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį bei bylą dėl šios veikos nutraukdamas, atleidus V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su civiliniu ieškovu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir taip galimai V. B. paskyrė neteisingą bausmę.
4. Prokuroro teigimu, V. B. veiksmai, priešingai nei konstatavo teismas, turi visus esminius sukčiavimo požymius.
5. Pirma, apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais (ar neveikimu), taip pat ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų. Viena iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų apraiškų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Šiuo atveju kaltininkas, siekdamas įgyti svetimą turtą (ar turtinę teisę), piktnaudžiauja tarp jo ir turto savininko, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais ryšiais, kurie grįsti tarpusavio pasitikėjimu. V. B. buvo įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Z. pasitikėjimą, kadangi iš pastarojo prieš įvykį nuomojosi pavienius įrankius, tačiau laikotarpiu nuo 2018-03-28 iki 2018-04-24, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojęs eilę įrankių, šių įrankių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, taip piktnaudžiaudamas V. Z. pasitikėjimu.
6. Antra, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. laikotarpiu nuo 2018-03-28 iki 2018-04-24, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydamas nuomos sutartis, neketino vykdyti jokių iš nuomos sutarčių kylančių pareigų. V. B. iš esmės nemokėjo nuomos mokesčio pagal 2018-03-28 - 2018-04-24 laikotarpiu sudarytas nuomos sutartis, nuomos sutartys buvo sudaromos itin trumpais terminais, tačiau pasibaigus terminams, jis įrangos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino ir toliau nuomos mokesčio nemokėjo.
7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Z. ir V. B. susirašinėjimas patvirtina, kad jau 2018 m. gegužės mėn. pradžioje V. Z. pradėjo reikalauti grąžinti 2018-03-28 - 2018-04-24 nuomos sutarčių pagrindu V. B. patikėtą įrangą, tačiau V. B. įrangos negrąžino, nurodydamas skirtingas įrangos negrąžinimo priežastis, į V. Z. skambučius neatsiliepė, bendraudavo tik SMS žinutėmis, tikslios įrangos buvimo vietos nurodyti negalėjo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. B., sudarydamas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, neketino vykdyti iš sutarčių kylančių pareigų, o tik siekė suklaidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimą turtą. Praėjus itin trumpam laikotarpiui - trims savaitėms po paskutinės nuomos sutarties sudarymo, V. B. nurodyti įrangos buvimo vietos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. Z. negalėjo ir to priežastis yra paprasta ir aiški - jau tuo metu V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įranga nebedisponavo. V. B. veika ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi per itin trumpą laiko tarpą buvo išsinuomota ir „prarasta“ pakankamai didelės vertės įranga, V. B. už įrangos nuomą juridiniam asmeniui iš esmės nemokėjo ir šios aplinkybės parodo V. B. išankstinį ketinimą apgaule užvaldyti išsinuomotą įrangą bei jo tyčios kryptingumą.
8. Trečia, skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. B. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, esminio objektyviosios pusės požymio - apgaulės, kadangi V. B. įvykio metu vykdė statybos darbus, samdė darbuotojus, o šiems tikslams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi įrangą - tai patvirtina ne tik liudytojo A. S., bet ir V. Z. parodymai. Prokuroro teigimu, V. B. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybės yra neaiškios, todėl jomis grįsti esmines išvadas netikslinga. Baudžiamosios bylos duomenys - Sodros duomenys patvirtina, kad V. B. ilgą laiką iki įvykio (2012 - 2018 metais) buvo nedirbantis asmuo, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų įkūręs juridinį asmenį, tuo labiau samdęs darbuotojus. V. Z. nurodytos aplinkybės, kad: „vežėme įrangą į objektą tris kartus, paimdavo jo darbuotojai, objektas buvo pastatas, esantis „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur jie griovė sienas. Buvo daug dirbančių žmonių. V. B. sakė, kad tai jo žmonės“, niekaip nepatvirtina aplinkybių dėl V. B. vykdytos statybos veiklos, kadangi ir pačiam V. Z. tiksliai nebuvo žinoma, kam ir kokiomis aplinkybėmis buvo perduodama V. B. išsinuomota įranga. V. B. viso proceso metu taip ir nenurodė darbuotojų, kurie neva su šia įranga dirbo. Be to, V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. Z. nurodė įrangos ieškoti (duomenys neskelbtini), tačiau niekada nebuvo nurodęs, kad įranga gali būti likusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad jau 2018 m. gegužės mėn. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis ir V. B. išsinuomotas turtas nebebuvo V. B. žinioje, o jo tolimesnis likimas yra nežinomas. Pažymėtina ir tai, kad net jei V. B. ir vykdė tam tikrą statybos veiklą, tai niekaip nepaneigia apeliaciniame skunde dėstomų ir aukščiau nurodytų motyvų, kad jis turėjo išankstinę tyčią apgaulės būdu užvaldyti svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (nuomos nemokėjimas, įrangos praradimas per trumpą laiko tarpą ir pan.), šias aplinkybes patvirtina ir antstolių kontorų pateikta informacija.
9. Ketvirta, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad V. B. nebe pirmą kartą iš juridinių asmenų ir panašiomis aplinkybėmis nuomojasi įrankius, kuriuos neaiškiomis aplinkybėmis praranda (pasisavina). Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu iš V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteista 387,43 eurų suma už nesumokėtą nuomos mokestį ir 953,13 eurų žalos atlyginimo už pasisavintą turtą - statybos įrankius. Antstolės A. K. pateiktame pranešime nurodyta, kad nuo 2015-10-21 iš V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išieškojimas nevyksta, kadangi V. B. yra nedirbantis, savo vardu turto neturintis asmuo. Panašios aplinkybės konstatuotos ir antstolio padėjėjo D. B. pranešime dėl V. B. atžvilgiu vykdomo išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, aukščiau nurodytų (antstolių pateiktų) duomenų iš esmės nevertino (neanalizavo), o šie duomenys yra svarbūs vertinant V. B. veiksmus galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, kontekste, vertinant jo tyčios kryptingumą.
10. Prokuroro įsitikinimu, objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad V. B. nuomos sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu niekur nedirbo ir darbuotojų nesamdė, turėjo „imunitetą“ nuo civilinės atsakomybės, nuomos mokesčio pagal sudarytas nuomos sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nemokėjo, įgavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. Z. pasitikėjimą, apie panašaus pobūdžio ir kitus skolinius įsipareigojimus nutylėjo, išsinuomotos vertingos įrangos po trijų savaičių po paskutinės nuomos sutarties sudarymo dėl nepateisinamų priežasčių jau nebeturėjo. Esant nustatytoms ir aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir vertinant baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus logiška ir nuoseklia tvarka, galima padaryti išvadą, kad V. B. jau prieš išsinuomodamas įrankius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neketino vykdyti iš susitarimų kylančių pareigų, o siekė neteisėtai įgyti svetimą turtą, o tai yra pagrindas V. B. atsakomybei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kilti.
11. Apeliaciniame skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, nors V. B. įsipareigojo atlyginti (susitarė dėl žalos atlyginimo) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpusavyje susitaikė, tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose numatytu sąlygų visuma. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis, konstatuojant V. B. prisipažinimą padarius tiriamą nusikalstamą veiką, anot prokuroro, dviprasmiškas. Viso proceso metu V. B. savo kaltę pripažino iš dalies arba jos visai nepripažino. 2021-02-13 teisiamojo posėdžio metu V. B. kaltės pripažinimas nurodant: „prisipažįstu, nuomojausi įrankius ir jų neišsaugojau“ turi būti vertinamas tik kaip formalus prisipažinimas, siekiant būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismas jokių papildomų klausimų V. B. dėl šio prisipažinimo turinio neuždavė, todėl liko neaišku, kokias faktines ir teisines aplinkybes V. B. šiuo prisipažinimu pripažino, taigi, neaišku kas lėmė galutinį teismo sprendimą, kad V. B. vis dėl to savo kaltę byloje pripažino visiškai.
12. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas ir aiškus, kadangi vienoje nuosprendžio dalyje teismas nurodo, kad kaltinamasis V. B. savo kaltės nepripažįsta (2020-01-09, 2020-02-13 parodymai), kitoje dalyje nurodo, kad kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai (2021-02-11 parodymai), bet, prokuroro teigimu, 2021-02-11 kaltinamojo V. B. parodymai neišsamūs, paviršutiniški ir skundžiamu teismo nuosprendžiu neatskleistas šio prisipažinimo turinys. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį tik esant visiškam ir savanoriškam prisipažinimui. Priešingai, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė tik iš dalies teisingus parodymus, parodymai nuolatos kito, jis neigė esmines padarytos ir kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigi, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. 2021-02-11 teisiamojo posėdžio metu V. B. apklaustas neišsamiai ir formaliai, o jo nurodytos aplinkybės jokiu būdu nereiškia kaltės pripažinimo BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 183 straipsnio 1 dalies ar BK 184 straipsnio 1 dalies prasme, nes įrankių neišsaugojimas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltinamasis V. B. dėl kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo savo kaltės nepripažino ir neigė turėjęs tyčią apgaules būdu užvaldyti svetimą turtą, o baudžiamojoje byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai rodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, galėjo būti padaryta. V. B. nepripažįstant savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nėra vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygų, todėl V. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendis V. B. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu V. B. gynėjas prašė skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu – prašo V. B. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę ir tinkamai išspręsti su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apeliaciniame skunde išdėstytus bei teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, V. B. atžvilgiu pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas, nėra pagrindo.
18. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).
19. Skunde nurodoma, kad V. B. piktnaudžiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Z. pasitikėjimu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. B. ir nukentėjusysis buvo pažįstami apie tris mėnesius, juos siejo verslo santykiai, kurie atsirado dėl vienkartinės įrangos nuomos iš V. Z. bendrovės (t. 1, b. l. 33, 38). V. Z. apklausos metu parodė, kad jis įvairiuose skelbimų portaluose buvo įdėjęs skelbimą dėl įrangos nuomos, dėl ko jam kaip klientas paskambino V. B.. Nors V. B. matė pirmą kartą, jis su juo nesudarė rašytinės sutarties, pasikliovė žodiniu susitarimu, nes V. B. pasitikėjo (t. 1, b. l. 49). Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad V. Z. neturėjo jokio pagrindo pasitikėti V. B. – V. B. buvo tik klientas, pažįstamas keletą mėnesių, kuris netinkamai vykdė vėliau pasirašytų sutarčių sąlygas. Pažymėtina, jog pasitikėjimą V. B., kaip vieną iš aplinkybių, kuri galimai padėjo padaryti sukčiavimo nusikaltimą, nukentėjusysis pradėjo akcentuoti tik trečiosios apklausos metu. Be to, nukentėjusysis su V. B. ir toliau sudarė ne vieną įrankių nuomos sutartį, nors jau pirminių sutarčių sąlygos nebuvo vykdomos tinkamai, įrankiai nebuvo grąžinami (t. 1, b. l. 36, 9-15). Tai, kad pirmą kartą, tačiau remiantis pasitikėjimu, įrankius V. B. V. Z. nuomojo dar neįkūręs bendrovės, o visa tai darė kaip privatus asmuo, nekeičia teismo išvados, kad iš dalies aplaidžiai elgėsi ir pats V. Z.. Taip pat teismas pažymi, jog išskirtinių sąlygų V. Z. pasitikėti V. B. nebuvo, juo labiau, kad dar iš 2017 metų susirašinėjimų tarp nukentėjusiojo ir V. B., užfiksuotų fotolentelėje, kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad V. B. jau ir anksčiau atsainiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, su juo ne visada pavykdavo susisiekti (t. 1, b. l. 84-88, 90-93).
20. Dėl tyčinio sutarties sąlygų nevykdymo apygardos teismas visų pirma pažymi, kad neginčijama ta aplinkybė, jog V. B. elgėsi nerūpestingai. Su tuo sutinka ir V. B.. Tačiau išsinuomojęs įrankius, įrangą, V. B. niekur nedingo, nepasislėpė, nors ne kiekvieną kartą, tačiau retkarčiais jis vis tik atrašydavo į V. Z. rašytas SMS žinutes. Pastarasis nurodė, kad su V. B. jis bendravo telefonu, SMS žinutėmis, tačiau V. B. išsisukinėdavo nuo savo pareigų įvykdymo (t. 1, b. l. 38). Nors toks bendravimas buvo sąlygojamas V. B. nerūpestingumo, tačiau nukentėjusysis apklausos metu taip pat parodė, kad V. B. jam atsiuntė SMS žinutę su adresu, kuriuo V. Z. gali atsiimti įrankius. Nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis atsiėmė ten esančią įrangą (t. 1, b. l. 33). Iš ko apeliantas sprendžia, kad jau pasirašydamas sutartis V. B. neketino grąžinti išsinuomotų įrankių, įrangos, neaišku. Prieš kaltinime nurodomo nusikaltimo padarymą V. B. įrankius grąžino nukentėjusiajam, taip pat dalį įrangos grąžino ir prokuroro inkriminuojamu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirmoji įrankių nuomos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, o susitarta tik žodžiu, todėl V. B., siekdamas apgauti nukentėjusįjį, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, galėjo jį skatinti ar kitokiu būdu siekti ir vėlesnes sutartis sudaryti ne rašytine, o žodine forma. Vis tik byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaromos rašytinės įrankių nuomos sutartys, kurias pasirašė abi šalys.
21. Apeliantas nurodo, jog apgaulė pasireiškė tuo, kad V. B. iš tikrųjų nedirbo, nevykdė statybų veiklos, tačiau nurodydamas nukentėjusiajam, jog įrankius nuomojasi statybos darbams, taip jį apgavo. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog V. Z. parodė, kad nuvykęs atsiimti įrangos adresu (duomenys neskelbtini), ir susitikęs su namo bendrijos pirmininku, jis suprato, kad V. B. kloja trinkeles (t. 1, b. l. 42); V. B. sugyventinė E. S. parodė, jog V. B. dirbo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 65); posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad jis pasiūlė darbą V. B. ir su šiuo pasiūlymu V. B. sutiko (t. 2, b. l. 82). Nors liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali prisiminti, ar 2018 metų pavasarį buvo atliekami darbai AB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau tuo pačiu nurodė, kad šiose patalpose nuolat vyksta įvairūs statybos darbai. Be to, jis negali įvardinti asmens, kuris žinotų kokie darbininkai buvo samdomi ir atliko darbus AB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o V. B. jis nežino (t. 1, b. l. 58). Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu D. P. parodė, kad A. S. turi statybos įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“, jis asmeniškai su A. S. paslaugų sutarties nepasirašė, taip pat nurodė, kad AB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra labai daug įmonių, bei, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, virš 500 dirbančių žmonių (t. 2, b. l. 68). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, nėra paneigta aplinkybė, kad V. B. galėjo dirbti AB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nors liudytojas D. P. nurodė nežinantis, ar V. B. dirbo šioje bendrovėje, vis dėlto, iš jo parodymų matyti, jog AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirba labai daug žmonių, joje yra daug įsikūrusių įmonių, o teritorija – labai didelė, todėl jis tiesiogiai nekontroliuoja ir negalėtų kontroliuoti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ visų įmonių veiklos. Dėl šios priežasties, sugretinus vienus parodymus su kitais, galima teigti, jog V. B. dirbo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ – ne vienas liudytojas šią faktinę aplinkybę patvirtino, išskyrus A. S. įmonės veiklos tiesiogiai nekontroliuojantis liudytojas D. P..
22. Atsižvelgus į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką aiškinant apgaulės požymį BK 182 straipsnio kontekste, darytina išvada, kad apgaulės esmė – kaltininko objektyvios tiesos iškraipymas, dėl kurio nukentėjusiojo sąmonėje susiformuoja klaidingas įsivaizdavimas ir dėl to jis nenaudingai disponuoja turtu. Apgaulei konstatuoti reikia trijų požymių: 1) objektyvios tiesios iškreipimas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį; 3) tyčia – kaltininkas suvokia, kad pateikia tiesos neatitinkančią informaciją. Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog V. B. veiksmuose nėra sukčiavimo nusikaltimo sudėties, nes nenustatytas esminis požymis - apgaulė.
23. Minėta, kad iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, jog V. B. galėjo dirbti AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir šiame darbe naudotis išsinuomotais įrankiais bei įranga. Be to, liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbant AB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, jie dalijosi įrankiais – vieni įrankiai buvo V. B., kiti – liudytojo (t. 2, b. l. 82). Taip pat teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad išsinuomoti įrankiai buvo reikalingi darbams AB ,,(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje atlikti, dirbdami turėjo sandėliuką, kuriame šie įrankiai ir buvo laikomi (t. 2, b. l. 66). Byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog įrankiai dingo iš sandėliuko. Siekdamas išsiaiškinti dingimo priežastis (galimai kartu su V. B.) A. S. ėjo pas ūkvedį peržiūrėti vaizdo kamerų įrašų, tačiau sužinojo, jog kamerų vaizdas nesiekė sandėliuko, iš kurio dingo minėti įrankiai, durų (t. 2, b. l. 82). Šių faktinių aplinkybių pagrindu galima teigti, kad V. B. išnuomotus įrankius naudojo būtent minėtam darbui, jo vykdomai statybinei veiklai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas sukčiavimas – nukentėjusiajam pateikta informacija nebuvo iškreipiama, siekiant jį suklaidinti. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo procesinis sprendimas turi būti konkretus, aiškus, jame negalima remtis tikėtinais faktais. Šiuo atveju buvo vykdoma nelegali veikla, taigi, darbo sutarčių, kitų V. B. darbą AB ,,(duomenys neskelbtini)“ įrodančių dokumentų baudžiamojoje byloje nebuvo nepateikta, dėl ko remtis išimtinai liudytojų parodymais negalima. Vis dėlto, kiti byloje esantys įrodymai atskleidžia tai, jog V. B. nepadarė BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos.
24. V. Z. yra verslininkas, kuris, siekdamas gauti pajamų, klientams nuomoja įrankius bei įrangą. Jei jo, kaip verslininko statusą turinčio asmens, sprendimai nėra visiškai adekvatūs ir prisiimama nepagrįsta rizika (numanant, kad už jo teikiamas paslaugas gali būti neatsiskaityta), jis turi prisiimti su jo sprendimais susijusias neigiamas pasekmes. V. Z., nors dar neįkūręs UAB „(duomenys neskelbtini)“, su V. B. žodžiu susitarė dėl įrankių išnuomojimo, nes, kaip teigė, jis pastaruoju pasitikėjo. Vėliau su V. B. sudarė rašytinės formos sutartis ir nors pastebėjo, kad pirminių sutarčių įsipareigojimų V. B. nevykdo, toliau su juo tęsė bendradarbiavimą, nes pasitikėjo klientu, su kuriuo nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Tik vėliau santykiai išsivystė į verslo santykius dėl tolesnių sutarčių sudarymo. V. Z. taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas, todėl teigti, jog V. Z. pasitikėjo V. B., nes V. B. anksčiau buvo išsinuomojęs įrankius, ir tuo V. B. pasinaudojo, yra visiškai nepagrįsta.
25. Pažymėtina, jog V. B. kitų įmonių atžvilgiu taip pat nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Kaip teisingai nurodoma ir apeliaciniame skunde, Alytaus rajono apylinkes teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu iš V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priteista 387,43 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 953,13 Eur žalos atlyginimo už pasisavintą turtą - statybos įrankius. Tuo pačiu būtina pabrėžti, kad V. B. pažeidė paskirtos kardomosios priemonės sąlygas (t. 1, b. l. 154-155), be kita ko, nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 20 d. gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 200). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. rugsėjo 12 – lapkričio 14 d. ekspertizės akte V. B. konstatuotas lengvos depresijos epizodas bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 54). Šios aplinkybės atskleidžia, kad V. B. elgesys, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, bandymas išsisukinėti, tuo pačiu nepaneigiant ir savo kaltės, gali būti sąlygotas jo asmenybės. Net pirmosios instancijos teisme vykusio proceso atžvilgiu V. B. buvo apatiškas, neatvykdavo į posėdžius, dėl ko buvo paskelbta jo paieška (t. 2, b. l. 135). Žinoma, tai jokiu būdu nepateisina jo elgesio, tačiau V. B. asmenybė nagrinėjamu atveju padeda labiau suvokti, kas galėjo daryti įtaką netinkamam sutarčių sąlygų vykdymui. Dėl to teigti, jog V. B., atlikdamas minėtus veiksmus, suvokė jų pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo, nėra pagrindo. Vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti įvairios priežastys. Todėl sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sandorių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina nusikaltimu. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas sandorius. Šiuo atveju V. B. tyčia nėra nustatyta.
26. Teismas atkreipia dėmesį, jog viso proceso metu V. B. nesistengė pateisinti savo veiksmų, posėdžio metu pats nurodė, kad toks jo elgesys yra nepateisinamas (t. 2, b. l. 65). Nors pirminėje apklausoje V. B. parodė, kad jis prisipažįsta tik iš dalies, tačiau teismas pabrėžia, jog dalis įrankių V. Z. buvo grąžinta, dėl ko suprantama V. B. pozicija prisipažinti iš dalies. Taip pat V. B. pripažino, jog kai kurių įrankių neranda, taigi, nesistengė meluoti ir pateisinti savo veiksmus. Kita vertus, kiekvienas kaltinamasis turi teisę pasirinkti, ar duoti parodymus prieš save, ar ne, pasirinkti gynybos taktiką. Tai yra konstitucinė kaltinamojo teisė. Tačiau nagrinėjamu atveju tai, kad asmuo ikiteisminio tyrimo pradžioje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką iš dalies, teigdamas, kad dalį įrankių grąžino, o vėliau visiškai pripažino savo kaltę, negali sąlygoti galimybės jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti, ypač tada, kai dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis išreiškė norą susitaikyti su V. B. (t. 1, b. l. 38).
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.