- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-422-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07203-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. 1 900 Eur negrąžintą kreditą, 200,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 71,25 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, 462,87 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautas pajamas, apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 900 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (duomenys neskelbtini), 26 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 900 Eur nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pradinis kreditorius UAB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteiktas 1 900 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl (duomenys neskelbtini) Sutartis buvo nutraukta. Pradinis kreditorius su ieškove UAB „Legal Balance“ sudarė Periodinę reikalavimo perleidimo sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovui (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, iš atsakovo priteistina skola, palūkanos, administravimo mokestis, negautos pajamos ir bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. A. ieškovei UAB „Legal Balance“ 1 900 Eur negrąžintą kreditą, 200,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos , 71,25 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, 462,87 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 900 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos neviršijant 974,14 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 634,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, nurodė, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 1 900 Eur negrąžintas kreditas, 71,25 Eur administravimo mokestis, 200,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, priteistini iš atsakovo ieškovei.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktas, jog ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 900 Eur, negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
Nagrinėjamu atveju, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, pirminis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutartyje numatytas pelno palūkanas iki Sutarties termino pabaigos – 1 174,88 Eur. Nutraukus sutartį, kreditorius dėl atsakovo kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti pelno palūkanų (26 proc.), numatytų gauti iki sutarties pabaigos, kurios laikytinos negautomis pajamomis, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 200,74 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), lygias 26 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanoms nuo negrąžintos kredito sumos nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, tenkinamas iš dalies, neviršijant likusios nesumokėtos ir nepriteistos Sutartyje numatytų palūkanų dalies, t. y. 974,14 Eur (1174,88 Eur – 200,74 Eur). Laikytina, kad tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti šiuo laikotarpiu, skolininkui tinkamai vykdant sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 900 Eur nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliantė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių dalį dėl 26,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 900,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. A. 26,00 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 900,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 900,00 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 900,00 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti apeliantei 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina, kadangi Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo apeliantės teisėtą lūkestį gauti pelno palūkanas pagal Sutartyje numatytą mokėjimo grafiką su ta situacija, kai atsakovas būtų Sutartį vykdęs tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovas nėra sumokėjęs nei vienos įmokos, Sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis nepakito nuo jos suteikimo dienos, ir vis dar sudaro 1 900,00 Eur, apeliantė negali naudoti šių pinigų ir negali jų pakartotinai paskolinti ir gauti pelno. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs įsipareigojimus, likusi negrąžinta kredito suma būtų kiekvieną mėnesį mažėjusi ir būtent tuo buvo pagrįstas šiuo metu nebegaliojantis mokėjimo grafikas. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Minėtoje apžvalgoje kasacinis teismas akcentavo, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, o tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
Pirmosios instancijos teismas Sutarties termino pabaigos datą nepagrįstai laikė absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data, kadangi tuo atveju, jei atsakovas (duomenys neskelbtini) vis dar nebus grąžinęs vartojimo kredito sumos apeliantei, tuomet apeliantė negautas pajamas vis dar patirs, apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies teismas nepasisako (CPK 329 straipsnis).
Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinys atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 900,00 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, bei kuria iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 900,00 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
Akcentuotina, jog pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septinių teisėjų kolegijos praktikoje, kurioje aiškinama CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybė sutarties pažeidimo atveju, nuostatas nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo ginčo vartojimo sutarties termino pabaigos iki visiško vartojimo kredito gražinimo dienos, nesivadovavo kasacinio teismo formuojama praktika, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Ieškovė teigia, jog tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas nurodė, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
Nors ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl padarė išvadą, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Kasacinis teismas išaiškino, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos Sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovo mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su Sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovas privalo sumokėti pradiniam kreditoriui mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
Pažymėtina, jog ieškovės nurodomos aplinkybės, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, todėl toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nėra logikos negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data. Apeliantės teigimu, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta, apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomų pinigų perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Įvertinus pateikto reikalavimo turinį (priteisti negautas pajamas, jas skaičiuojant nuo negrąžintos sumos, pagal ginčo kredito sutartyje sutartas palūkanas) nustatyta, jog apeliantės reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo iš esmės atitinka reikalavimą įvykdyti sutartinę prievolę natūra, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas po sutarties nutraukimo kreditoriaus negali būti reiškiamas, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas, o tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad apeliantė po sutarties termino pasibaigimo negalėjo tikėtis gauti papildomų pajamų, todėl, netenkinus reikalavimų priteisti negautas pajamas pagal sutartyje numatytą palūkanų dydį, jos teisėtų lūkesčių interesas nebuvo pažeistas.
Nesutiktina ir su apeliantės skundo argumentais dėl to, kad iš atsakovo priteistinų negautų pajamų suma, t. y. 26 procentai, skaičiuojami nuo negrąžintos 1 900 Eur kredito sumos, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos neturėtų būti ribojama Sutarties grafike numatytu palūkanų dydžiu. Apeliantė nurodė, kad Sutartį nutraukus Sutarties mokėjimo grafikas nebegalioja, o jame numatyta palūkanų suma buvo apskaičiuota preziumuojant, kad atsakovas tinkamai grąžins paskolintas sumas, o negrąžinta kredito suma kiekvieną mėnesį mažėtų. Apeliantė nurodė, kad jei sutartis būtų buvusi vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, šią įmoką būtų galėjęs perskolinti toliau už 26 procentų ir didesnę palūkanų normą kitiems klientams, todėl apeliantė mano, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 26 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško skolos gražinimo, neribojant šios sumos Sutartyje numatyta pelno palūkanų suma.
Teisėjų kolegija pakartotinai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė neįrodinėjo, kad, iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to buvo sutrikdyta apeliantės verslo veikla, o ši dėl to negavo pajamų. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą už akių, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.