Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, kaltinamajam T. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, laiduotojai G. P., nukentėjusiajai A. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-10-14, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, svečiuodamasis savo tetos A. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), raktu atrakinęs, įsibrovė į A. M. kambarį kur pagrobė knygoje buvusius du vokus su pinigais, kurių viename buvo 600 eurų, kitame - 400 eurų, tuo padarė A. M. 1000 eurų turtinę žalą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

T. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad svečiavosi pas tetą namuose, žinojo kad tetos kambaryje knygoje padėti pinigai. Būdamas išgėręs nutaikė momentą ir įėjęs į tetos kambarį iš knygos paėmė dalį pinigų. Paėmęs pinigus girtavo. Paskui sugrįžo į tetos kambarį, tačiau jis buvo užrakintas. Iš močiutės kambario paėmęs raktą nuo tetos kambario, jį atsirakino ir paėmė dar šiek tiek pinigų. Paskui vėl grįžo ir paėmė visą knygą su pinigais. Išleidęs pinigus grįžo namo, o knygą padėjo į vietą. Savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi. Šiuo metu yra bedarbis, tačiau ieškosi darbo, tetai žalą įsipareigoja atlyginti per kokius metus laiko. Šiuo metu yra atlyginęs 50 eurų žalą.

Nukentėjusioji A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje ji reiškia 841,66 Eurų civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti. Nurodo, kad šie pinigai jai labai reikalingi ir pageidautų, jog kaltinamasis žalą atlygintu per pusę metų.

Be kaltinamojo T. P. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- 2016-10-17 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-14);

- nukentėjusiosios A. M. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuota, kad 2016-10-12 vakare, tikslios valandos neatsimena jos sūnėnas T. P., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jos mama J. J. P. jį įsileido, nes T. pasakė, kad neturi kur pernakvoti, kadangi jo mama išvarė jį iš namų. Tuo metu jos namuose nebuvo. Grįžusi namo sūnėną rado savo namuose. Ji neprieštaravo, kad T. jos namuose pernakvotų, nors jis buvo girtas. T. pas ją pragyveno nuo 2016-10-12 iki 2016-10-14. Kada T. iš mano namų išėjo, ji nematė, nes buvo darbe. 2016-10-14 7.40 val. išeidama į darbą, ji užrakino savo kambarį ir raktą padavė savo mamai. 2016-10-15 21.15 val. ji su savo vyru J. M. grįžo namo. Tuo metu jau sūnėno nebebuvo. 2016-10-16 apie 21.30 val. norėdama sumokėti mokesčius, pradėjo ieškoti santaupų vokų, kurių viename buvo 600 eurų, kitame 400 eurų, pinigai buvo įvairiomis kupiūromis. Balti vokai buvo įdėti į knygą tarp kitų knygų lentynoje jos kambaryje. Deja nei vokų nei pinigų knygoje nebebuvo. Iš karto suprato, kad ją apvogė sūnėnas T. P., nes tai jis padaro ne pirmą kartą (b.l. 17-20, 23-24);

- liudytojos J. J. P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad 2016-10-12 apie 13 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo girtas anūkas T. P.. Pastarasis sakė, kad susipyko su mama. T. P. užmigo kambaryje, ant lovos. T. P. atsikėlė kitą rytą, kai jos duktė A. M. su vyru jau buvo išėjusi į darbą. T. P. sakė, kad jam labai bloga, kažkur išėjo, vakare grįžo labai girtas. 2016-10-14 T. P. atsikėlė labai anksti, ją žadino, tačiau ji liepė eiti jam miegoti. Atsikėlus apie 8.00 val. T. P. nebuvo. Jos dukros A. ir vyro kambarys rakinamas, T. eiti į šį kambarį draudžiama. 2016-10-14 dukra užrakinusi savo kambarį, raktus atidavė jai. Ji raktus laikė kelnių kišenėje, kurios kabėjo ant kėdės. Atsikėlusi pastebėjo, kad jos kambaryje buvęs mobilaus ryšio telefonas padėtas kitoje vietoje, mano, kad juo pasinaudoti galėjo T. P.. Dieną T. grįžo namo, tuo metu ji buvo atrakinusi dukros A. kambarį, prie lango tvarkė obuolius. Matė, kad tarpduryje stovėjo T. P., ji pasakė, kad jam čia negalima. Knyga, kurioje buvo vokai su pinigais, buvo kambaryje prie durų, tačiau ji nematė, kai T. P. būtų ten krapštęsis. Po to pasiėmęs savo daiktus T. išėjo. Pastarasis galėjo paimti pinigus tuo metu, kai ji miegojo, paėmęs raktus iš jos kelnių kišenės. 2016-10-16 dukra A. ir vyras pasigedo savo pinigų (b.l. 30-31);

- 2016-10-17 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjos A. B. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (b.l. 32);

- 2016-10-17 daiktų pateikimo protokolu įtariamasis T. P. pateikė voką, kuriame 150 eurų (b.l. 33-34).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Kaltinamojo T. P. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. P. laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-10-14, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, svečiuodamasis savo tetos A. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), raktu atrakinęs, įsibrovė į A. M. kambarį kur pagrobė knygoje buvusius du vokus su pinigais, kurių viename buvo 600 eurų, kitame - 400 eurų, tuo padarė A. M. 1000 eurų turtinę žalą.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas T. P. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kas jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis : 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Pažymėtina, kad net ir nustačius visas BK 40 str. nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog nusikalstamą veiką T. P. padarė pirmą kartą, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nėra BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos, numatančios, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo bent iš dalies atlygino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Kaltinamasis kaltinamas iš nukentėjusiosios pagrobęs 1000 eurų, tačiau sulaikymo metu pas jį buvo rasta 158,39 eurai, todėl nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 841,61 eurų civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis ir nurodė, kad atlygino 50 eurų žalą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu jis būtų atlyginęs nors kažkokią, jo manymu, protingą dalį žalos ar susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo. O kadangi kaltinamasis nedirba, legalių pajamų šaltinio neturi, teismui kyla pagrįstos abejonės dėl jo galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Todėl, siekiant apginti nukentėjusiosios interesus, kuri nurodė, kad pinigai jai labai reikalingi, be to, kaltinamasis ne pirmą kartą pasisavino jos pinigus ir negrąžina, teismo nuomone, BK 40 straipsnio nuostatos kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos.

Be to, BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl konstatuojant ją būtinas išsamus šios sąlygos motyvavimas. Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo T. P. mama G. P. pateikė prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei (b.l. 88-89), kuriame teiginys, kad G. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką T. P., grindžiamas tik tuo, kad ji yra neteista, nebausta, kitų duomenų byloje nėra pateikta. Iš pateiktųjų duomenų turinio nėra akivaizdi G. P. galimybė daryti teigiamą įtaką T. P.. Nors minėtos potencialios laiduotojos G. P. asmenybė galėtų atitikti tinkamo laiduotojo požymius ir jos asmenybė yra verta teismo pasitikėjimo – yra neteista, nebausta, tačiau, teismo vertinimu, ji nesugebės daryti teigiamos įtakos savo sūnaus T. P. atžvilgiu. Teismo posėdžio metu G. P. nurodė, kad sūnus serga sunkia depresijos forma, geriantis, sūnus vartoja psichotropinius vaistu, o kai išgeria alkoholio tampa nevaldomas, jos neklauso. Be to, T. P. priklausomybę alkoholiui patvirtina ir duomenys iš Kauno apskrities priklausomybės ligų centro. Be to, iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad būtent po konflikto su mama kaltinamasis atvyko svečiuotis pas tetą, kur ir įvykdė nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės taip pat paneigia G. P. realias galimybes daryti teigiamą įtaką sūnaus atžvilgiu.

Taigi nesant visų BK 40 str. nurodytų sąlygų aptariamoje normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės T. P. negali būti taikomas.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė apysunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b.l. 74), neteistas (b.l. 70), baustas administracine tvarka (b.l. 71-73), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l 59), tačiau 2014-01-15 gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, o nuo 2014-10-29 registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 57), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-10-25 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-800/2016 konstatuota, kad T. P. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 63).

Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, padarė apysunkią nusikalstamą veiką, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. M. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo T. P. jos naudai 841,61 eurų turtinę žalą (b.l. 25).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pilnai pripažino civilinį ieškinį ir pasižadėjo jį atlyginti.

Civilinio ieškinio dydis pagrįstas teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir A. M. iš kaltinamojo T. P. priteistina 841,61 eurų turtinė žala (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su 150 eurų pagal 2016-10-25 pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai A. M. (b.l. 28).

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-11-10 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12100, kurioje nurodyta, kad advokatas Eugenijus Senovaitis teikė antrinę teisinę pagalbą T. P. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 127,38 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo T. P..

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto T. P.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. P. :

būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą, civiliniame ieškinyje nurodytą 841,61 eurų turtinę žalą;gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. P. :

būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą, civiliniame ieškinyje nurodytą 841,61 eurų turtinę žalą;gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), A. M. naudai 841,61 eurų (aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 61 ct) turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su 150 eurų pagal 2016-10-25 pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai A. M..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.