Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S., suinteresuotam asmeniui – automobilio savininkui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo 26 d. R. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2016 m. kovo 23 d. apie 12 val. 30 min. atbuline eiga išvažiuodama iš PC „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Revuonos g. 66A, Prienuose, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Chrysler PT Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, žmonės nenukentėjo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 10, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

R. P. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas gydytoją, vėliau nuvažiavo į prekybos centrą „Norfa“. Automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiosios G. T. automobilis stovėjo už jos automobilio, išvažiuodama jo nepastebėjo. Pripažįsta, kad ji juto smūgį ir suprato įvykus eismo įvykiui, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi labai išsigando. Paaiškinti motyvo, dėl kurio taip pasielgė, negali. Policijos pareigūnai į namus atvažiavo po eismo įvykio. Ji išsituokusi, vaikai pilnamečiai, sukūręs savo šeimas, daugiau artimųjų neturi, šešeri metai gyvena pas A. B., kuris verčiasi gyvulininkyste ir paukštininkyste. Neoficialiai dirba jo ūkyje, padeda šeimai, o šie duoda parsiduoti produkcijos. A. B. leidžia naudotis jo automobiliu, kad galėtų nuvažiuoti į turgų, pas gydytojus ar apsipirkti. Po eismo įvykio A. B. automobiliui padaryta nedidelė žala, tik galinio bamperio kairiajame krašte yra nežymus įbrėžimas, kurio nereikia remontuoti. Automobilis draustas, techniškai tvarkingas. Ant G. T. automobilio vairuotojo pusėje virš priekinio rato liko nežymus įlenkimas. Po eismo įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, nežino ar jai priklausantis automobilis suremontuotas, nesiteiravo, nes galvojo, kad dėl to niekas nepasikeis perdavus bylą teismui. Nurodė, kad ji alkoholio negali vartoti dėl sveikatos būklės, jos pajamas sudaro gaunama 83 Eur nedarbingumo pašalpa ir papildomai gauna apie 200 Eur per mėnesį iš ūkio produkcijos. Prašo neskirti griežtos nuobaudos, jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi gyvena kaime, o visuomeninis transportas važiuoja labai retai. Netekus vairuotojo pažymėjimo ji liks be pragyvenimo šaltinio, jos sveikata yra prasta, reikalingas transportas nuvykti pas gydytojus.

Nukentėjusioji G. T. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant, nurodė to priežastis (b.l. 21), iki teismo posėdžio pretenzijų dėl patirtos žalos negauta.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas prašė atsižvelgti į tai, kad dėl R. P. elgesio per 10-15 metų nėra registruotas joks administracinės teisės pažeidimas. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, tai būtų užfiksuota pareigūnų. Mano, kad šiuo atveju tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir vertinti, kad padaryta žala yra nedidelė, o nuobaudą skirti teismo nuožiūra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka su pažeidimais, numatytais ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje t.y., kad ji atsitrenkusi į automobilį iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nurodė, kad taip pasielgė labai išsigandusi, pasimetė, todėl nuvažiavo, vienuolika metų vairuoja, toks įvykis pirmas, turi rimtų sveikatos problemų, prašo skirti švelnesnę baudą, automobiliams padaryta žala nedidelė, ją atlygins. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Taigi, įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

R. P. veiksmai, kad ji atsitrenkusi į kitą automobilį sugadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę bei iš įvykio vietos pasišalino, atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Taip pat turi būti įrodyta 130 straipsnio 1 dalies subjektyvinė pusė, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo pergyvena dėl savo veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad R. P. iš įvykio vietos pasišalino nesąmoningai, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nors pagalvojo lietusi bortelį, tačiau jautė smūgį, suprato įvykus eismo įvykiui, tačiau iš jo pasišalino labai išsigandusi ir bijodama pasekmių. Šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo niekada neneigė, nei atvykus policijos pareigūnams, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.

R. P. kaltę, be jos pripažinimo, taip pat įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriuo nustatytas pažeidimo faktas; Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinis pranešimas, kad 2016 m. kovo 23 d. apie 12.40 val., gavus pranešimą ir nuvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie PC „Norfa“, adresu Revuonos g. 66, Prienuose, automobilio Chrysler PT Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. T. paaiškino, kad apie 12.30 val. jai išėjus iš PC „Norfa“, nepažįstamas asmuo nurodė, kad į jai priklausantį automobilį atsitrenkė atbuline eiga važiuodamas automobilis Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo moteris, po smūgio ji išlipo, apžiūrėjo savo ir kitos transporto priemonės apgadinimus ir, sėdusi į automobilį išvažiavo, eismo įvykio schema, G. T. paaiškinimas, automobilio Chrysler PT Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose užfiksuoti padaryti sugadinimai, R. P. paaiškinimas, kur ji pripažįsta pažeidimą, automobilio Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose matyti automobilio sugadinimai, išrašas apie asmenį registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kita administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pasekmes, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, lengvinančią aplinkybę, kad R. P. pažeidimą pripažino ir dėl to labai gailisi ir pergyvena, į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, neneigė vairavusi A. B. priklausantį automobilį, davė nuoseklius paaiškinimus, nesiekė išvengti atsakomybės, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. R. P. turi rimtų sveikatos problemų, yra neįgali (netektas darbingumas iki 2029-03-31 nustatytas 45 procentai), gaunama neįgalumo pašalpa nedidelė, glaudžiasi gyvendama pas svetimus žmones, savo vardu registruoto turto neturi, kitos neoficialios pajamos nėra pastovios, neteista, šis padarytas pažeidimas pirmas, sutinka nukentėjusiajai G. T. atlyginti padarytą žalą, suinteresuotas asmuo A. B. pažeidėjai jokių pretenzijų dėl žalos neturi, jų nepareiškė ir nukentėjusioji G. T.. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad R. P. paskyrus administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies ribose, bauda būtų ryškiai per griežta ir neproporcinga ir nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio bylose administracinio teisės pažeidimo bylose ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinat teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-3/2014, 2AT-6/2014). Atsižvelgus į tai, teismas sprendžia, kad R. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriama nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t.y. paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatyta piniginė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nuobaudos subendrintinos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., 313 str. 3 d.,

nutaria:

R. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 434,00 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

R. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 28,00 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir R. P. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 434,00 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.