Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-10-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-29281-736/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
e2YT-29281-736/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02253-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Brigadierius
Pareiškėjas
B. R.
Suinteresuotas asmuo
T. R., J. A., L. S., K. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-29281-736/2018 (S)Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02253-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.1.14.8
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 29 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjos B. R. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys byloje: T. R., J. A., L. S. ir K. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja B. R. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo šio turto įsigijimo momento asmeninės nuosavybės teise priklausė ir priklauso vienintelei šio nekilnojamojo turto savininkei B. R.. Pareiškime nurodė, kad minėtas turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kuris buvo įsigytas 1992 m. ir 1996 m. pirkimo – pardavimo sutartimis. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. R.. Nuo pat santuokos sudarymo kartu jie negyveno ir bendro ūkio nevedė. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi iki pat sutuoktinio mirties nebuvo nutraukusi santuokos bei išsprendusi santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad negali parduoti jai priklausančio buto. Suinteresuoti asmenys T. R., J. A., L. S. ir K. R. yra S. R. vaikai. Nurodė, kad bendrų vaikų su sutuoktiniu nebuvo susilaukusi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Žemės (pastato) valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Jeigu pareiškėjas turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas negali būti nustatomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, Teismų praktika Nr. 24).

Pareiškėja prie pareiškimo pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 1992 m. rugsėjo 8 d. ir 1996 m. lapkričio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėja kartu su prašymu, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pateikė nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus. Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą.

Taip pat, išanalizavus pareiškėjos pareiškimo turinį, akivaizdu, kad pareiškėjai juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimą bei paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Visi pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad nekilnojamasis turtas dėl kurio prašomas nustatyti juridinis faktas, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise gali būti vertinami kaip įrodomieji kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieškinį, o nenustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, taip pat žr. Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-03 nutartis civilinė byloje Nr. 2S-1143-622/2009.

Minėtų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir jos pareikšto reikalavimo turinį, į pateiktus įrodymus, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respub­likos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 137 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos B. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pateiktą pareiškimą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai B. R., (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. spalio 2 d., mokėjimo kvito Nr. 175/1074.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Algimantas Brigadierius