Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – B., atsakovui palikti pavardę – B.

Nepilnamečio vaiko S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. B. po 200 Eur per mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.

Nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku S. B., leidžiant netrukdomai matytis ir bendrauti, tvarką.

1) A. B. su sūnumi S. gali bendrauti jo kasmetinių atostogų laikotarpiu bei vaiko mokyklinių (pavasario, žiemos ir vasaros) atostogų laikotarpiu nepertraukiamai pusę atostogų laiko, pasiimant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į jo faktinę gyvenamąją vietą. A. B. apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, trukmę) įsipareigoja informuoti vaiko motiną B. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

2) Vaiko buvimo pas tėvą A. B. laikotarpiu (vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui A. B..

3) Dėl kito bendravimo su vaiku laiko vaiko tėvai susitaria tarpusavyje, suinteresuotam tėvui pranešant vaiko motinai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu apie pageidavimą bendrauti su vaiku kitu laiku prieš 1 dieną, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę, jo norą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu iš atsakovo sūnaus S. B. išlaikymui priteista po 115,85 Eur per mėnesį. Šis išlaikymo dydis yra nebepakankamas, nes vaikui augant pasikeitė jo poreikiai. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra iš dalies nedarbinga, gauna netekto darbingumo pensiją, kuri yra 238,45 Eur per mėnesį. Nuo 2019 m. spalio 22 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), jai taikomas bandomasis laikotarpis, atlyginimas minimalus. Jokių kitų pajamų negauna. Su sūnumi Sigitu gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Mano, kad atsakovas turi galimybę teikti prašomo priteisti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, darbingą amžių, sveikatos būklę, į tai, kad kitų išlaikytinių neturi.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutraukė santuoką bei patvirtino 2013 m. gegužės 13 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią buvo susitarta, jog tėvui A. B. nebus trukdoma bendrauti su nepilnamečiu sūnumi S. B. ir dalyvauti jo auklėjime. Iš esmės ginčo dėl to nėra, tačiau siekiant ateityje išvengti interesų konflikto dėl bendravimo su vaiku tvarkos tėvams tarpusavyje nesutariant ir siekiant užtikrinti sūnaus teises ir teisėtus interesus, nustatytina sūnaus ir jo tėvo bendravimo tvarka.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai parodė, kad vaikas mokykloje negauna nemokamo maitinimo, per dieną maitinimui mokykloje reikia 2 Eur. Sūnus mokosi 8 klasėje. Sūnui yra sutrikusi smulkioji motorika, periodiškai lankosi pas gydytojus. Atskirai išlaidų dėl sūnaus sveikatos būklės nepatiria. Ji pati turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirba siuvėja puse etato. Darbo užmokestis yra apie 330 Eur per mėn. Taip pat dar gauna 257 Eur per mėn. išmoką dėl negalios, jos darbingumas 40 proc. Būsto išlaikymui per mėn. reikia apie 100 Eur. Dėl savo sveikatos būklės vaistams išleidžia apie 200 Eur per mėn. Už vaiką iš valstybės gauna po 60 Eur per mėn.

Teismo posėdyje atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, likusią ieškinio dalį prašė atmesti. Parodė, kad nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nepripažino, kad buvo neištikimas ieškovei su jos teismo posėdyje nurodyta moterimi. Paaiškino, kad minėta moteris yra jo bendradarbė, ja pažįsta 3 metus. Kai susipykęs su ieškove išėjo iš ieškovės namų minėta moteris priėmė jį pagyventi. Su minėta moterimi jis pradėjo gyventi nuo 2019 m. lapkričio 4 d. ir gyvena iki šiol kartu. Mano, kad vaiko išlaikymui gali skirti po 130 Eur per mėnesį. Dirba operatoriumi, jo darbo užmokestis yra 600-700 Eur per mėn. Savo vardu neturi nekilnojamojo turto, turi paskolą bankui 4000 Eur, moka po 100 Eur per mėn. Turi spec. vidurinį išsilavinimą, kitų išlaikomų asmenų nėra. Gyvena nuomojamame bute, už nuomą moka po 100 Eur per mėn.

Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaiku S. B., turi tam reikalingas sąlygas. Atsakovas neprieštaravo dėl išlaikymo padidinimo iki 200 Eur per mėnesį. Taip pat dar nebuvo apsisprendęs dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Svarstė, kad sūnus galėtų gyventi su juo. Institucijos atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2019 m. rugsėjo 27 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 94.

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, nes atsakovas susirado kitą moterį. Atsakovas nepripažino, kad buvo neištikimas ieškovei su jos teismo posėdyje nurodyta moterimi, tačiau pripažino, kad susipykęs su ieškove paliko šeimą ir apsigyveno su minėta moterimi ir gyvena su ja iki šiol. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės dėl jo neištikimybės dėl to, kad susipykęs su ieškove paliko šeimą, ja nebesirūpino ir į šeimą nebegrįžo ir tokiu būdu pašalino galimybę atkurti santuokinius ryšius.

Sutuoktiniai nuo 2019 m. spalio 26 d. nebegyvena santuokinio gyvenimo, nė vienas iš jų nesiekia atkurti santuokinius ryšius, pripažįstama, kad santuoka faktiškai yra iširusi, todėl nutraukiama (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Dėl to po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – B., atsakovui – B.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo

Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Be to, išskaičiavus mokesčius ši orientacinė 1 MMA suma yra mažesnė.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-98/2013 nutraukta B. B. ir A. B. santuoka, sudaryta 1993 m. gruodžio 25 d. Skuodo rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 188, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Patvirtinta 2013 m. gegužės 13 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis.

Pagal sutartį A. B. įsipareigojo savo nepilnamečiui sūnui S. B. teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 litų, t. y. 115,85 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2013 m. birželio 1 d.

Ieškovė turi butą su ūkiniais pastatais, Skuodo r. sav. Ji gauna 330 Eur per mėn. darbo užmokestį, taip pat jai yra mokama 257 Eur per mėn. netekto darbingumo pensija. Ieškovė gauna išmoką vaikui už sūnų S. B. po 60 Eur per mėn. Taip pat ieškovė turi sugyventinį.

Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Jam yra mokamas apie 700 Eur per mėn. darbo užmokestis. Atsakovas turi įsipareigojimų bankui „Swedbank“, AB. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas taip pat turi sugyventinę.

Įvertinus nurodytus duomenis darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis nėra skirtinga iš esmės.

Ieškovė nurodo, kad sūnaus S. B. išlaikymui per mėnesį reikia 200 Eur, tačiau teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytą sumą. Teismas pripažįsta, kad nuo 2013 m. kai atsakovas įsipareigojo sūnui teikti išlaikymą padidėjo vaiko poreikiai, todėl yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovė gauna išmoką vaikui už sūnų S. B. po 60 Eur per mėn. Dėl to šia suma mažintinas vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pakeistinas Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-98/2013 priteisto išlaikymo dydis ir priteistinas iš atsakovo A. B. išlaikymas nepilnamečiui sūnui S. B. po 170 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas,3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Likusi ieškinio reikalavimo dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atmetama.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys).

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-98/2013 patvirtinta, jog šalys susitaria, kad A. B. nebus trukdoma bendrauti su nepilnamečiu sūnumi S. B. ir dalyvauti jo auklėjime.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir vaiko S. B. bendravimo tvarką pagal jos ieškinyje pateiktą prašymą. Nurodė, kad ginčo dėl to nėra, tačiau yra siekiama ateityje išvengti galimų konfliktų. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms pakeistina Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-98/2013 nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi S. B. tvarka pagal ieškinyje nurodytą ieškovės prašymą, kuris paminėtas sprendime pirmiau.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų

Pirmiau minėta, kad ieškovė prašė nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Taip pat paskirti ją vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-98/2013 nepilnamečio šalių sūnaus S. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo mama B. B.. Taip pat B. B. paskirta sūnaus S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Esant nurodytoms aplinkybėms minėti ieškinio reikalavimai paliekami nenagrinėti, kadangi teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl atsakovo prievolių

Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pagal 2020 m. vasario 21 d. sutartį Nr. 20-008780-GV atsakovui A. B. suteikė 1500 Eur kreditą (kredito paskirtis – vartojamoji paskola) iki 2025 m. sausio 22 d. 2020 m. birželio 29 d. duomenimis neįvykdytų įsipareigojimų suma – 1440,15 Eur. Taip pat trečiasis asmuo „Swedbank“, AB pagal 2020 m. liepos 28 d. sutartį Nr. 20-028919-GV atsakovui A. B. suteikė 4000 Eur kreditą (kredito paskirtis – pagal sutartį Nr. 20-008780-GV suteikto kredito grąžinimui ir vartojimo reikmėms) iki 2025 m. liepos 17 d. 2020 m. rugsėjo 21 d. duomenimis neįvykdytų įsipareigojimų suma – 3997,82 Eur.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje pareiškė prašymą, kad atsakovo prievolės pagal minėtas kredito sutartis būtų pripažintos jo asmeninėmis prievolėmis. Pirmiau minėtos kredito sutartys sudarytos po to kai ieškovė ir atsakovas faktiškai jau buvo nustoję gyventi kartu. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad pagal minėtas sutartis gautus kreditus panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šeimos poreikių tenkinimui jie nebuvo skirti. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo A. B. prievolės pagal minėtas sutartis trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB pripažįstamos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kurios išlaidų dydis yra 244,46 Eur. Ji taip pat atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir iš jo kylančius išvestinius neturtinius reikalavimus mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Už turtinį ieškinio reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo mokėtinas 30 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (200 Eur prašomas priteisti išlaikymas – 115,85 buvęs priteistas išlaikymas) x 12 mėn. x 3 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).

Šioje byloje yra tenkinamas visas ieškovės neturtinis reikalavimas ir 85 proc. turtinio reikalavimo (170 Eur / 200 Eur x 100 proc.). Dėl to iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas 126 Eur žyminis mokestis (100 Eur+(30 Eur x 85 proc.) ir 226,13 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (244,46 Eur / 2 reikalavimų = 122,23)+(122,23 x 85 proc.=103,90 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2019 m. rugsėjo 27 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 94, dėl sutuoktinio A. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo B. B. palikti pavardę – B., A. B. palikti pavardę – B.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-98/2013 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš A. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) per mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-210-98/2013 nustatytą A. B. bendravimo su sūnumi S. B. tvarką ir nustatyti, kad:

1) A. B. su sūnumi Sigitu gali bendrauti jo kasmetinių atostogų laikotarpiu bei vaiko mokyklinių (pavasario, žiemos ir vasaros) atostogų laikotarpiu nepertraukiamai pusę atostogų laiko, pasiimant vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikotarpiui grąžinant atgal į jo faktinę gyvenamąją vietą. A. B. apie numatomą bendravimo laikotarpį (atostogų, kurių metu tėvas pageidauja bendrauti su sūnumi, trukmę) įsipareigoja informuoti vaiko motiną B. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

2) Vaiko buvimo pas tėvą A. B. laikotarpiu (vaikui laikinai faktiškai gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje), visos vaiko išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka tėvui A. B..

3) Dėl kito bendravimo su vaiku laiko vaiko tėvai susitaria tarpusavyje, suinteresuotam tėvui pranešant vaiko motinai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu apie pageidavimą bendrauti su vaiku kitu laiku prieš 1 dieną, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos, papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaiko sveikatos būklę, jo norą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

B. B. ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko S. B. gyvenamosios vietos nustatymo su B. B. ir dėl B. B. paskyrimo vaiko S. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja palikti nenagrinėtus.

A. B. prievoles bankui „Swedbank“, AB pagal 2020 m. vasario 21 d. sutartį Nr. 20-008780-GV ir 2020 m. liepos 28 d. sutartį Nr. 20-028919-GV pripažinti asmeninėmis A. B. prievolėmis.

Išieškoti valstybei iš A. B. 126 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų) žyminį mokestį ir 226,13 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 13 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.