- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- e2-1269-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00296-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- L. V., I. V.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas, Gintautas Šteinas
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. V. ir I. V. ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai L. V. ir I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo L. K. 12716,00 Eur skolą už sodybos nuomą, 5589,00 Eur delspinigius, 90,00 Eur nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo iš sodybos dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir iškeldinti atsakovą L. K. ir su juo gyvenančius kitus asmenis iš sodybos – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba) su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir Sodybą perduoti ieškovams.
Nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. ieškovai L. V. ir I. V. su atsakovu L. K. sudarė Sodybos nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui nuo 2020 m. spalio 1 d. išnuomojo Sodybą 3 (trijų) mėnesių terminui, kuris skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 1 d., kuomet atsakovui buvo perduota Sodyba. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams nuomos mokestį – 2700,00 Eur per mėnesį ir kitus mokesčius. Pasibaigus Sutarčiai arba ją nutraukus prieš terminą, atsakovas privalėjo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas po Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, sumokėti visus pagal Sutartį numatytus ir atsakovo nesumokėtus mokesčius, atlaisvinti Sodybą nuo visų atsakovui priklausančių daiktų bei perduoti ieškovams Sodybą bei jos kadastrinių matavimų bylą pagal Sodybos perdavimo - priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios ji buvo perduota atsakovui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Atsakovui vėluojant Sodybą perduoti/grąžinti ieškovams, atsakovas įsipareigojo, ieškovams to pareikalavus, mokėti jiems 2 procentų dydžio delspinigius nuo Sutartyje numatyto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Teigia, jog atsakovams vėluojant perduoti/grąžinti sodybą ieškovams, bet kuriuo atveju atsakovas privalo ieškovams mokėti Sutarties 5.1. punkte numatytą nuomos mokestį iki Sodybos perdavimo/grąžinimo ieškovams ar atsakovo iškeldinimo ir Sodybos perėmimo ieškovams dienos (Sutarties 2.4 punktas). Be to, atsakovui laiku nesumokėjus kurių nors Sutartyje numatytų mokėjimų, atsakovas privalo mokėti ieškovams 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6.1 punktas). Taip pat atsakovas privalo atlyginti ieškovams visus nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsakovas atsako už Sodybai padarytą žalą, jeigu ji bus padaryta dėl atsakovo kaltės (Sutarties 6.2 punktas). Tvirtina, jog šių Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų atsakovas neįvykdė: nesumokėjo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. (nuomos mokestį už 2020 m. spalio mėnesį sumokėjo kitas asmuo) iki 2021 m. kovo 23 d., kas sudaro 12716,00 Eur. Pasibaigus Sutartyje numatytam nuomos terminui, atsakovas iki šiol neperdavė Sodybos ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė ir iki šiol nevykdo savo pirmiau nurodytų Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, pagal Sutarties 6.1 punktą atsakovui už 102 dienas nesumokėtą nuomos mokestį už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai, kuriuos sudaro 1215,00 Eur, skaičiuojant iki 2021 m. kovo 23 d. Šių delspinigių atsakovas taip pat nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė ir iki šiol nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 2.3 punkte, pasibaigus Sutarčiai perduoti/grąžinti ieškovams sodybą, pagal Sutarties 2.4 punktą atsakovui už 81 dieną nesumokėtą nuomos mokestį už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 2 procentų nuo Sutartyje numatyto Nuomos mokesčio dydžio delspinigiai, kuriuos sudaro 4374,00 Eur, skaičiuojant iki 2021 m. kovo 23 d. Šių delspinigių atsakovas nesumokėjo. Tvirtina, jog atsakovas iki ieškinio padavimo teismui dienos nėra sumokėjęs skolos už nuomą bei delspinigių. Taip pat iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas vis dar ieškovams neperdavė/negrąžino sodybos bei sodybos kadastrinių matavimų bylos. Atsakovas prievolės toliau nevykdo, į raginimus sumokėti skolą ir išskelti iš sodybos geruoju nereaguoja. Ieškovai nekartą žodžiu ir raštu atsakovui teikė prašymus, pretenzijas (pridedama) dėl atsakovo Sutartimi prisiimtų pirmiau nurodytų įsipareigojimų įvykdymo, tačiau atsakovas toliau nevykdo savo įsipareigojimų, pažeidžia ieškovų nuosavybės teises ir dėl to ieškovai toliau patiria nuostolius. Be to, tvirtina, jog neteisėti veiksmai konstatuojami tuo atveju, kai asmuo neįvykdo įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia pareigos atlaisvinti nuomotą sodybą ir ją kartu su sodybos kadastrinių matavimų byla perduoti ieškovams, ieškovams sumokėti nuomos mokestį ir visus kitus mokesčius bei delspinigius nevykdymu. Dėl atsakovo veiksmų ieškovai neturi galimybės nuo 2021 m. sausio 4 d. (kuomet baigėsi sodybos nuomos ir jos perdavimo terminas, nustatytas Sutarties 2.3 punkte) išnuomoti sodybos kitiems asmenims, kurie už jas mokėtų rinkos kainą - 90,00 eurų per dieną (skaičiuojant: 2700,00 eurų per mėnesį - už 30 dienų). Kadangi šie nuostoliai bus ieškovų patiriami iki tol, kol atsakovas bus iškeldintas, ieškovams iš atsakovo priteistini ieškovų patirti nuostoliai po 90,00 Eur už dieną, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. (kuomet baigėsi Sodybos nuomos ir jos perdavimo terminas, nustatytas Sutarties 2.3 punkte) iki sodybos perdavimo/grąžinimo ieškovams ar atsakovo iškeldinimo ir sodybos perėmimo ieškovams dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2021 m. balandžio 12 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas.
Šalies argumentai
Atsakovas dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo pareiškė prieštaravimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko, prašė panaikinti preliminarų sprendimą. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-3708-937/2021 dėl piniginių lėšų – 28225,47 Eur, likusių pardavus įkeistą turtą iš varžytynių (už 135218,00 Eur) padalijimo tarp sutuoktinių, t.y., L. K. bei L. K. bei L. K. gaunamų pajamų atidalijimo, t. y., kiek jos gaunamų pajamų, kurios yra bendra santuokinė nuosavybė, atitenka L. K.. Bylos nagrinėjimo metu tapo aišku, kad įkeistą turtą sudarė 1,7965 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis L. K. asmeninės nuosavybės teise) ir 2 (du) kaimo turizmo pastatai, t. y. 240,82 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 165,19 kv.m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurie buvo pastatyti santuokoje ir priklauso L. K. bei L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vienoje iš nutarčių (2021 m. sausio 26 d. nutartis Nr. e2VP-3708-937/2021) Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė: „Įvertinus skolininkų atsiliepime nurodytus argumentus, vykdomųjų bylų medžiagą, kuri patvirtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo veiksmus, darė klaidas, kurias taisė, susigrąžino išmokėtas sumas, kad byloje kilo ginčas dėl turto dalies nustatymo, kad nesutariama, kaip turėjo būti paskirstytos gautos po varžytynių lėšos, kad dalis turto buvo skolininko asmeninė, dalis skolininkų jungtinė nuosavybė, o iki turto pardavimo nebuvo nustatytos sutuoktinių turto dalys ir jų vertės, teismas mato pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir skirti žodinį teismo posėdį, kad būtų nustatytos bylai svarbios aplinkybės ir teisingai išnagrinėta byla (CPK 256 str.)“. Atsakovas mano, kad ieškovų ieškinys dėl iškeldinimo turi/turės įtakos ir kitų asmenų teisėms bei pareigoms, todėl sprendimas turėtų būti naikintinas dar ir šiuo pagrindu. Teigia, jog atsakovas įsitikinęs, kad ieškovai netinkamai suformulavo ieškinį. Atitinkamai, teismas priėmė nepagrįstą bei neišsamų sprendimą. Tokiu atveju, jei toks ieškinys galutinai būtų patenkintas, atsiranda didelis neapibrėžtumas ir grėsmė kitų, vienaip ar kitaip bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuotų asmenų teisėtiems lūkesčiams. Sodyboje, iš kurios siekiama iškeldinti tik atsakovą, faktiškai gyvena bei savo turto turi ir kiti asmenys (pvz., atsakovo sutuoktinė L. K., sūnus A. K.). Pastariesiems asmenims neturint galimybės daryti įtakos, pasisakyti šioje byloje, yra grubiai pažeidžiamos jų teisės. Kartu, taip automatiškai sudaromos prielaidos susikurti ypatingai ydingai situacijai, kai minėti asmenys (galimai turintys tam tikrą pagrindą (pvz., nuomos sutartį ar pan.)) bus verčiami išsikelti iš vienintelio turimo gyvenamojo būsto be jokio atitinkamo procesinio teismo dokumento.
Be to, nurodo, jog sprendimu teismas ieškovų naudai priteisė gerokai per dideles netesybas bei nuostolius. Buvo nuspręsta priteisti beveik pusę skolos sumos siekiančius net 5589,00 Eur delspinigius. Negana to, lygiagrečiai priteisti ir 90,00 Eur nuostoliai už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo iš sodybos dienos. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Byloje nagrinėjamu atveju yra aktualus klausimas dėl aiškiai per didelių netesybų mažinimo. Iš pradžių jų dydis buvo 0,2 %, o vėliau - jau net 2 %. Atsakovas mano, kad jos turi būti mažinamos iki protingo dydžio - 0,02 %. Tokia išraiška teismų praktikoje yra nurodoma kaip protingas bei priteistinas dydis.
Be to, nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai priteisė ieškovų naudai 90,00 Eur nuostolių už kiekvieną dieną. Visų pirma, nuostolių funkciją šioje ginčo situacijoje jau užtikrina delspinigių taikymo mechanizmas. Antra, ieškovai neįrodė, kad už visą prašomą laikotarpį būtų gavę nuomos pajamas. Dėl įvairių priežasčių tokio tipo nekilnojamojo turto objektai (kaip kad Sodyba šiuo atveju) nebūtinai yra likvidūs bei sklandžiai išnuomojami. Trečia, ieškovai neįrodė, kad kitiems potencialiems nuomininkams būtų išnuomoję Sodybą būtent už tokią kainą. Tvirtina, jog kainos siejimas su iš atsakovo gautina 90,00 Eur per dieną suma yra pririštas prie to, kad atsakovas yra linkęs atgauti nuosavybę į šią Sodybą. Būtent dėl to jis sutiko mokėti ženkliai didesnę nuomos kainą nei panašių objektų rinkos kaina, nes ta mokėtina suma skaičiuojasi į išpirkimo/išsimokėjimo kainą pagal šalių lygiagrečiai su nuomos sutartimi sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį. Teigia, jog ieškovas nenurodė teismui svarbios aplinkybės apie Sodybos pirkimo - pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo faktą. Lygiagrečiai su nuomos sutartimi, šalys susitarė dėl Sodybos išsipirkimo. Pagal šią sutartį visi L. K. nuomos mokesčio mokėjimai užsiskaito kaip galutinės pirkimo kainos dalis. Be to, Sodyba fiziškai niekada nebuvo perduota ieškovams, todėl jie negali įvertinti ir nežino, kokie tiksliai daiktai, priklausiniai yra sudedamoji jos dalis. Šiuo atveju, yra likę daug daiktų, kurie ne tik, kad neaišku kokia dalimi priklauso atsakovui, kokia kitiems ten gyvenantiems asmenims, tačiau jų yra labai daug. Iš atsakovui priklausančių daiktų Sodyboje yra likusios atsakovo šilumos, vandens tiekimo, nuotekų sistemos ir agregatai. Taip pat yra likę įvairūs atsakovo baldai. Šių daiktų perdavimui ieškovams jokio teisinio pagrindo nėra ir nebuvo. Dėl visų šių niuansų tolimesnės situacijos privalo būti derinamasi atskirai šalių iniciatyva. Be to, atsakovas pabrėžia, kad sklandžiai vykdyti savuosius įsipareigojimus dėl Sodybos jam sutrukdė pasaulinė Covid-19 pandemija dėl kurios sutriko finansiniai srautai bei kiek nusikėlė įsipareigojimų įvykdymo terminai. Apie tai buvo informuojami ieškovai, tokie įsipareigojimai bus įvykdyti ateityje.
Atsiliepimas
Ieškovai pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą paliki nepakeistą, priteisti ieškovams iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas neginčija ieškovų nuosavybės teisės į sodybą – žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir pastatus (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau - Sodyba). Atsakovas neginčija jo su ieškovais 2020 m. spalio 1 d. sudarytos Sodybos nuomos sutarties (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo: 1) mokėti ieškovams nuomos mokestį - 2700,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) per mėnesį (toliau - Nuomos mokestis) ir kitus mokesčius (Sutarties 1.1, 4.6, 5.1, 5.3 punktai); 2) pasibaigus Sutarčiai arba ją nutraukus prieš terminą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas po Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, sumokėti visus pagal Sutartį numatytus ir atsakovo nesumokėtus mokesčius, atlaisvinti Sodybą nuo visų atsakovui priklausančių daiktų bei perduoti ieškovams Sodybą bei Sodybos kadastrinių matavimų bylą pagal Sodybos perdavimo-priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios Sodyba buvo perduota atsakovui, išskyrus normalų nusidėvėjimą (Sutarties 2.3 punktas); 3) atsakovui vėluojant Sodybą perduoti/grąžinti ieškovams, ieškovams to pareikalavus, mokėti jiems 2 procentų dydžio delspinigius nuo Sutartyje numatyto nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovui vėluojant perduoti/grąžinti Sodybą ieškovams, mokėti Sutarties 5.1. punkte numatytą nuomos mokestį iki sodybos perdavimo/grąžinimo ieškovams ar atsakovo iškeldinimo ir Sodybos perėmimo ieškovams dienos (Sutarties 2.4 punktas); 4) atsakovui laiku nesumokėjus kurių nors Sutartyje numatytų mokėjimų, mokėti ieškovams 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6.1 punktas); 5) atsakovas privalo atlyginti ieškovams visus nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsakovas atsako už Sodybai padarytą žalą, jeigu ji bus padaryta dėl atsakovo kaltės (Sutarties 6.2 punktas). Atsakovas neginčija, kad jis savo pirmiau nurodytų Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų iki šiol neįvykdė. Teigia, jog atsakovas, nesant pagrindui, pateikė prieštaravimą, tuo siekdamas toliau nemokamai gyventi sodyboje.
Be to, nurodo, kad atsakovo nurodoma kita byla niekaip nesusijusi su ieškovais. Nei vienas ieškovų atsakovo nurodytoje kitoje byloje nedalyvauja. Kitoje civilinėje byloje nėra nagrinėjimo dalykas nei sodybos nuomos sutartis, nei ieškovų sodybos nuosavybė, nei atsakovo skolos, susidariusios už sodybos nuomą, ieškovams, nei kt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo prieštaravime nurodyta kita byla susijusi su šia byla. Aplinkybė, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas, nesusijęs su šia byla, nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškovų teisės reikalauti, kad atsakovas išsikeltų iš ieškovams priklausančios sodybos. Tokiu būdu atsakovo argumentas, kad preliminarus sprendimas naikintinas dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos, neturi teisinės reikšmės šiai bylai, ir todėl atmestini. Be to, pasak atsakovo, Sodyboje, iš kurios siekiama iškeldinti tik atsakovą, neva faktiškai gyvena bei savo turto turi ir kiti asmenys (pvz., atsakovo sutuoktinė L. K., sūnus A. K.). Pastariesiems asmenims neturint galimybės daryti įtakos, pasisakyti šioje byloje, neva yra grubiai pažeidžiamos jų teisės. Šie atsakovo argumentas neturi jokio teisinio bei faktinio pagrindo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kitų Sodyboje neva gyvenančių asmenų turimus sutartinius santykius su ieškovais. Šiuo atveju atsakovas pateikia nelogišką argumentą, kad neva suinteresuoti asmenys bus iškeldinti be teismo sprendimo, kai dėl tokio sprendimo – preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimą. Ieškovai, kaip ir pats atsakovas neturi pareigos užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas pilnamečiams su atsakovu neva gyvenantiems asmenims (tame tarpe prieštaravime nurodytiems). Ieškovai neturi jokių sutartinių santykių ir/ar įsipareigojimų su atsakovu gyvenantiems asmenims. Todėl atsakovas nepagrįstai siūlo apgyvendinimo ar gyvenamojo ploto užtikrinimo pareigą perkelti ant ieškovo pečių ar teismui. Tokiu būdu atsakovo argumentai, kad, patenkinus ieškinį, atsiranda didelis neapibrėžtumas ir grėsmė kitų, vienaip ar kitaip bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuotų asmenų teisėtiems lūkesčiams nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, ir todėl atmestini. Be to, nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad jis iškeldinamas iš vienintelio turimo gyvenamojo būsto, nes gyvenamasis būstas - Sodyba nuosavybės teise priklauso ieškovams, o Sodybos nuomos sutartis yra pasibaigusi, o taip pat atsakovas yra deklaravęs kitą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).
Be to, nurodo, kad atsakovas prieštarauja dėl neva aiškiai per didelių netesybų, delspinigių ir siekia jų mažinimo. Teigia, jog atsakovas pasirašė Sutartį, tuo sutikdamas Sutarties pažeidimo atveju mokėti delspinigius, kurie Sutartyje numatyti už skirtingus Sutarties pažeidimus: atsakovui vėluojant Sodybą perduoti/grąžinti ieškovams, ieškovams to pareikalavus, mokėti jiems 2 procentų dydžio delspinigius (Sutarties 2.4 punktas) ir, laiku nesumokėjus kurių nors Sutartyje numatytų mokėjimų, mokėti ieškovams 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6.1 punktas). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta atsakovo pasirašyta Sodybos nuomos sutartis, kurios atsakovas neginčijo. Atsakovas ne kartą informuotas apie skolą, tame tarpe delspinigius, dėl kurių dydžio pretenzijų nereiškė, o tai dar kartą patvirtina jo Sodybos nuomos sutarties sąlygų suvokimą/sutikimą, kad jos atsakovui buvo tinkamos ir priimtinos iki prieštaravimo, kuriuo siekiam nepagrįstai sumažinti skolą. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pranešimai, pretenzijos, kurių gavimą patvirtino pats atsakovas ar jo atstovas. Šių rašytinių įrodymų atsakovas taip pat neginčijo ir neginčija. Atsakovas Sutartimi taip pat įsipareigojo atlyginti ieškovams visus nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bei atsakyti už Sodybai padarytą žalą, jeigu ji bus padaryta dėl atsakovo kaltės (Sutarties 6.2 punktas). Be to, ieškovų reikalaujamas nuostolių atlyginimas yra pagrįstas ne tik byloje pateikta Sodybos nuomos sutartimi bet ir viešoje erdvėja pateikiama informacija apie tokio pobūdžio sodybų nuomos kainas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas Sutartimi įsipareigojo ne tik atlyginti nuostolius (6.2 punktas), bet atsakovui vėluojant perduoti/grąžinti Sodybą ieškovams, bet kuriuo atveju iki Sodybos perdavimo/grąžinimo ieškovams ar atsakovo iškeldinimo ir Sodybos perėmimo ieškovams dienos ieškovams mokėti Sodybos nuomos sutarties 5.1. punkte numatytą nuomos mokestį - 2700,00 Eur (Sutarties 2.4 punktas), kurio dydis už vieną dieną sudaro būtent 90,00 Eur (skaičiuojant už 1 mėnesį, kurį sudaro 30 dienų). Būtent tokią sumą ieškovai reikalauja atlyginti kaip nuostolius. Pastebi, kad ieškovai pagal Sutartį turėdami teisę reikalauti iš atsakovo mokėti nuomos mokestį ir nuostolių atlyginimą (6.2 punktas), kurie yra tokio pat dydžio (90,00 Eur už dieną), nesiekdami piktnaudžiauti teise ir vadovaudamiesi protingumo principu, apsiribojo vienu reikalavimu ir pasirinko reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes apie neva per didelius delspinigius ar ieškovo neva nepatirtus nuostolius. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovai kaip nors neteisėtai veikdami sudarė Sodybos nuomos sutartį ir pateikė atitinkamus neteisėtus reikalavimus.
Be to, nurodo, kad ieškovai jokių sutartinių įsipareigojimų, tame tarpe atsakovo nurodytos Sodybos pirkimo pardavimo sutarties, atsakovui neturi. Pastebi, jog bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas finansiškai nepajėgus ne tik mokėti reikalaujamą skolą bet ir juo labiau nupirkti aptariamą sodybą. Šiuo atveju atsakovas taip pat nepateikia jokių įrodymų apie galimą galiojantį Sodybos pirkimo sandorį, kurį mini prieštaravime. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai nereikalauja iš atsakovo pastarajam priklausančių jo prieštaravime nurodytų daiktų. Šiuo atveju preliminariu sprendimu nėra ieškovams priteisti jokie atsakovui priklausantys daiktai, priešingai – preliminariu sprendimu nuspręsta iškeldinti atsakovą ir su juo gyvenančius kitus asmenis iš sodybos su visa jiems priklausančia manta. Ieškovo teigimu, nėra pagrįstas atsakovas argumentas, jog Sodyboje yra likusios neva atsakovo šilumos, vandens tiekimo, nuotekų sistemos ir agregatai. Šis argumentas nėra pagrįstas, nes šie įrenginiai yra sodybos pastatų inžinieriniai, komunaliniai įrengimai, įregistruoti VĮ „Registrų centras“ ir negali būti išardyti ir paimti atsakovo, tuo Sodybai padarant atitinkamą žalą, už kurią būtų taip pat atsakingas atsakovas (Sutarties 6.2 punktas). Taigi, šiuo atveju atsakovo nurodomos aplinkybės taip pat nėra reikšmingos sprendžiant dėl ieškovų teisės reikalauti, kad atsakovas sumokėtų skolą ir išsikeltų iš ieškovams priklausančios sodybos. Apie tai, jog sklandžiai vykdyti savuosius įsipareigojimus dėl Sodybos atsakovui neva sutrukdė pasaulinė Covid-19 pandemija, dėl kurios sutriko finansiniai srautai, ieškovams žinoma nebuvo, apie tokį argumentą ieškovai sužinojo tik iš atsakovo pateikto prieštaravimo.
Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas niekada neginčijo ieškovo nuosavybės teisės, sutarties bei aplinkybės, kad neįvykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Pasak atsakovo, jis artimiausiu metu ketina pasinaudoti ir pasinaudos teise ginčyti visus minimus epizodus, nes tam egzistuoja pagrindai ir aplinkybės. Atsakovas mano, kad jis yra silpnesnioji šalis ir dėl pasikeitusių aplinkybių sieks pasinaudoti jam įstatymų suteiktomis priemonėmis. Be to, atsakovas yra įvykdęs dalį savųjų įsipareigojimų. Be to, nesutinka su teiginiu, jog lygiagrečiai nagrinėjama civilinė byla neturi įtakos šiai bylai. Tvirtina, jog atsakovas ir toliau mano, kad ieškovų ieškinys dėl iškeldinimo turi/turės įtakos ir kitų asmenų teisėms bei pareigoms, todėl sprendimas naikintinas dar ir šiuo pagrindu. Atsakovas prašo teismo stabdyti bylą iki kol bus išnagrinėta aukščiau minėta lygiagreti civilinė byla Nr. e2VP-3708-937/2021. Šios Vilniaus miesto apylinkes teisme nagrinėjamos bylos (ji vis dar nagrinėjama, kitas posėdis numatytas 2021 m. birželio 16 d.) baigtis gali turėti didelės įtakos bylai, nes nagrinėjami dalykai, susiję su sodybos bei sklypo, ant kurio yra pastatai, verte, nuosavybės dalimis, išmokėtomis sumomis ir pan. Tvirtina, jog nors ieškovas atsiliepime teigia priešingai, tačiau atsakovas ir toliau yra įsitikinęs, kad ieškovai netinkamai suformulavo ieškinį. Atitinkamai, teismas priėmė nepagrįstą bei neišsamų sprendimą. Tokiu atveju, jei toks ieškinys galutinai būtų patenkintas, atsiranda didelis neapibrėžtumas ir grėsmė kitų, vienaip ar kitaip bylos baigtimi tiesiogiai suinteresuotų asmenų teisėtiems lūkesčiams.
Sodyboje, iš kurios siekiama iškeldinti tik atsakovą, faktiškai gyvena bei savo turto turi ir kiti asmenys (pvz., atsakovo sutuoktinė L. K., sūnus A. K.). Pastariesiems asmenims neturint galimybės daryti įtakos, pasisakyti šioje byloje, yra grubiai pažeidžiamos jų teisės. Kartu, taip automatiškai sudaromos prielaidos susikurti ypatingai ydingai situacijai, kai minėti asmenys (galimai turintys tam tikrą pagrindą (pvz., nuomos sutartį ar pan.) bus verčiami išsikelti iš vienintelio turimo gyvenamojo būsto be jokio atitinkamo procesinio teismo dokumento.
Be to, nurodo, jog sprendimu teismas ieškovo naudai priteisė gerokai per dideles netesybas bei nuostolius. Buvo nuspręsta priteisti beveik pusę skolos sumos siekiančius net 5589,00 Eur delspinigius. Negana to, lygiagrečiai priteisti ir 90,00 Eur nuostoliai už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos. Atsakovas ir toliau lieka prie savo pagrįstos pozicijos, kuri išreikšta motyvuotuose prieštaravimuose, kad tiek nuostoliai, tiek netesybos šiuo nagrinėjamu atveju yra aiškiai per dideli. Taip pat teigia, jog Sodyba fiziškai niekada nebuvo perduota ieškovams. Todėl jie negali įvertinti ir nežino, kokie tiksliai daiktai, priklausiniai yra sudedamoji dalis. Šiuo atveju, yra likę daug daiktų, kurie ne tik, kad neaišku kokia dalimi priklauso atsakovui, kokia kitiems ten gyvenantiems asmenims, tačiau jų yra labai daug. Kaip jau buvo nurodę prieštaravimuose, iš atsakovui priklausančių daiktų Sodyboje yra likusios atsakovo šilumos, vandens tiekimo, nuotekų sistemos ir agregatai. Taip pat yra likę įvairūs atsakovo baldai. Šių daiktų perdavimui ieškovams jokio teisinio pagrindo nėra ir nebuvo. Pažymi, kad termino „manta“ viena iš reikšmių yra turtas (paprastai kilnojamasis). Taigi, tiek ieškovo reikalavimas, tiek sprendimas suformuluoti ydingai – juose nėra pasisakoma, koks yra/bus aukščiau paminėtų nekilnojamųjų daiktų statusas.
Atsiliepimas
Ieškovai L. V. ir I. V. bei jų atstovas – advokatas Eugenijus Šuliokas teismo posėdžio metu ieškinį bei atsiliepime į prieštaravimus nurodytas aplinkybes palaikė ir prašė palikti nepakeistą teismo priimtą preliminarų sprendimą.
Šalies argumentai
Ieškovas I. V. papildomai paaiškino, kad ginčo Sodybą kartu su sutuoktine L. V. įsigijo iš varžytinių, aukciono būdu. Varžytinės įsigaliojo, skundžiamos nebuvo. Po Sodybos įsigijimo, su L. K. ir jo sūnumi A. K. kalbėjosi apie jos nuomą. Pirmiausia jam paskambino A. K., kuris sužinojo telefono numerį iš antstolės, žadėjo per 2 ar 3 mėnesius sumokėti visą sodybos kainą. Tam laikotarpiui ir buvo susitarta sudaryti nuomos sutartį ir leisti joje gyventi K. Tuomet su L. K. pasirašė terminuotą sodybos nuomos sutartį trims mėnesiams, pastarasis su sutarties sąlygomis sutiko. Pasirašant nuomos sutartį su nuomininku L. K. kalbėjosi, kad sodybą galimai galės nuomininkas išsipirkti. Susitarė dėl sodybos kainos, pasirašė preliminarią sodybos pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau šis sandoris neįvyko, nes pagal sutarties reikalavimus L. K. turėjo sumokėti avansinį mokėjimą sutarčiai įgyvendinti. Aptariama pinigų suma sumokėta nebuvo, todėl pirkimo išsimokėtinai sandoris neįvyko. Nuomininkas L. K. sumokėjo tik pirmą nuomos mokestį, po to kai 2020 m. spalio 1 d. įsigaliojo nuomos sutartis, vėliau mokėjimai nutrūko. Susisiekus su nuomininku, pastarasis žadėjo, kad sumokės už nuomą bei atnaujins preliminarią sodybos įsigijimo sutartį, tačiau to nepadarė. Jis (ieškovas I. V.) ne kartą ragino (tiek raštiškai, tiek žodžiu) nuomininką atsiskaityti, tačiau iki šiol su juo neatsiskaitė, iš sodybos neišsikraustė. Faktiškai šiuo metu sodyboje gyvena L. K., pastarojo žmona bei sūnus, kartais dar matydavo sodyboje vaikus. Savo nuosavybe (ginčo sodyba) naudotis negali, tik moka už ją mokesčius. Atsakovas iš sodybos išsikraustyti atsisako. Nuomos ir preliminarią sodybos pirkimo-pardavimo sutartį rengė jis (ieškovas I. V.). Nepasitiki atsakovo pažadais, kad jis pajėgus mokėti nuomos mokestį arba išsipirkto sodybą.
Ieškovė L. V. papildomai paaiškino, kad kartais dalyvaudavo sutuoktinio I. V. pokalbiuose su A. ir L. K. dėl sodybos nuomos bei jos išsipirkimo. Sutuoktinis I. V. teisme teisingai nurodė visas aplinkybes. Įsigydami aptariamą sodybą iš varžytinių negalvojo, kad joje gyvens žmonės ir juos reikės iškeldinti. Sutiko, kad atsakovas nuomos sodybą ir ją išsipirks, nes nutarė ieškoti kitos sodybos. Tačiau negali nei naudotis savu turtu, nei įsigyti kito.
Ieškovų atstovas – advokatas Eugenijus Šuliokas papildomai nurodė, jog atsakovas finansiškai yra nepajėgus vykdyti įsipareigojimus, yra daug vykdomųjų bylų, turtas areštuotas. Tikėtis, kad ateityje galėtų būti vykdomas sandoris nėra jokio pagrindo. Tokie atsakovo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsakovas L. K. ir jo atstovas - advokato padėjėjas Gintautas Šteinas teismo posėdžio metu palaikė prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, prašė panaikinti preliminarų sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas L. K. papildomai paaiškino, kad įvykus varžytinėms, jo tikslas buvo išsipirkti sodybą iš varžytinių laimėtojų - ieškovų V. Laikotarpiui kuomet surinks pinigus sodybos išsipirkimui, pasirašė nuomos sutartį. Sutartys buvo ruošiamos ieškovų, jis (atsakovas) su visomis sąlygomis sutiko. Praėjus trumpam laikui, ieškovas pasakė, kad sodybos neparduos ir pradėjo iškeldinimo procesą. Jis (atsakovas) ir šiuo metu pasirengęs išsipirkti sodybą. Paaiškina, jog nesumokėjo mokesčio, kuris turėjo būti garantas, išsimokėjimo sutarčiai, nes tikėjosi, jog antstolė, pardavusi jo sodybą iš varžytinių, jam perves likusius pinigus. Tačiau antstolė jam pinigų nepervedė, iš kitų šaltinių pinigų surinkti nepavyko. Laikydamasis nuomos sutarties sąlygų sumokėjo nuomos mokestį tik už vieną mėnesį. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio nuomos mokesčio nemoka, nes neturi šiuo metu pinigų. Sutinka su ieškovo keliamais reikalavimais dėl skolos už nuomos mokestį bei kitų su nuoma susijusių reikalavimų. Nesutinka dėl iškeldinimo, nes pageidauja išsipirkti iš ieškovų sodybą. Savo įsipareigojimų neatsisako, viską ketina sumokėti. Penkis mėnesius, skaičiuojant nuo pirmos nuomos mokesčio sumokėjimo iki kreipimosi į teismą dienos, nemokėjo nuomos mokesčio, nes neturėjo pinigų. Jo turtinė padėtis pagerėjo prieš pusę metų. Tuomet bandė susitarti su ieškovais gražiuoju, bet nepavyko. Nepavyko dėl to, kad jis (atsakovas) prašė atidėti mokėjimą, tačiau ieškovai nesutiko. Kaip jau buvo pažymėjęs, yra pasirengęs išsipirkti sodybą, norėtų toliau derėtis. Neprisimena, kad būtų susirašinėjęs su ieškovais dėl sutarčių nevykdymo. Tačiau jei yra jo parašai, gali būti, kad susirašinėjo. Mano, kad turėtų nuspręsti teismas, ar jis teisėtai naudojasi ginčo sodyba. Jis neturi kitos gyvenamosios vietos. Yra deklaravęs gyvenamąją vietą senelių sodyboje, kurioje gyvena jo giminaičiai.
Atsakovo atstovas - advokato padėjėjas Gintautas Šteinas papildomai nurodė, kad tarp šalių reguliariai vyko derybos dėl sodybos įsigijimo išsimokėtinai. Byloje įrodyta, jog abi sutartis parengė ieškovas. Taigi, bandymas susitarti dėl išsipirkimo nėra ir nebuvo vien tik atsakovo išsigalvojimas. Šiuo metu atsakovas yra finansiškai pajėgus įsigyti ginčo sodybą.
Liudytojas A. K. paliudijo, kad ieškovai iš varžytinių yra įsigiję jo tėvo (atsakovo L. K.) buvusią sodybą, kurią tėvas išsinuomojo pagal nuomos sutartį. Jis dalyvavo pasirašant nuomos sutartį. Paaiškina, kad iš varžytinių buvo parduotas tik nekilnojamasis turtas, o sodyboje buvo likęs ir kilnojamasis turtas (baldai, katilas, šildymo, valymo sistemos, židinys), kuris liko L. K. nuosavybėje. Siekiant nepakenkti turto vientisumui, buvo susitarta, jog sodyba bus išpirkta, o kol nebus išpirkta, bus nuomojama. Jo tėvas (atsakovas L. K.) pasirašė nuomos sutartį, su sąlygomis susipažino ir sutiko. Nuomos sutartį tėčiui patarė pasirašyti jis (liudytojas). Atsakovas tikėjosi gauti pinigus iš antstolės, tačiau išmokėjimas užtruko. Pinigai antstolės buvo išmokėti tik prieš savaitę. Jo tėvas preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos – sumokėti avansinį įnašą, neįvykdė, nes laukė antstolės paskirstytų pinigų. Šiuo metu aptariamą mokėjimą jau gali atlikti. Jie yra pasiryžę atlikti mokėjimus ir išsipirkti sodybą. Dėl nuomos ar preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties jis gaudavo iš ieškovų laiškus. Neneigia, kad ieškovai buvo pranešę, jog preliminari pirkimo-pardavimo sutartis neįsigaliojo. Patvirtina, jog rašė ieškovams, kad avansą sumokės, tačiau to nepadarė, nes, kaip jau minėjo, antstolė nepaskirstė pinigų. Jis šiuo metu gyvena ginčo sodyboje, tačiau dažnai nebūna Lietuvoje.
Preliminarus sprendimas keistinas.
Dėl skolos už sodybos nuomą
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams L. V. ir I. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso sodyba, kurią sudaro žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – kaimo turizmo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas – kaimo turizmo pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodyba). Iš 2020 m. spalio 1 d. Sodybos nuomos sutarties matyti, kad ieškovė – nuomotoja L. V. ir atsakovas – nuomotojas L. K. sudarė Sodybos nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria nuomotojas išnuomojo (už užmokestį perdavė) nuomininkui sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui gyvenamajai paskirčiai, o nuomotojas įsipareigojo už Sodybą mokėti nuomotojui nuomos mokestį – 2700,00 Eur per mėnesį. 2021 m. sausio 1 d., 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. vasario 28 d. pranešimai bei 2021 m. kovo 10 d. pranešimas/pretenzija patvirtina, jog ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodami, jog 2020 m. gruodžio 31 d. Sodybos nuomos sutartis pasibaigė bei prašydami grąžinti Sodybą ir sumokėti nuomos mokestį bei delspinigius. Pasak ieškovų, atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos Sodybos ieškovams neperdavė, nuomos mokesčio bei delspinigių nesumokėjo. Ieškovų teigimu, už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 23 d. susidarė 12716,00 Eur įsiskolinimas už Sodybos nuomą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). Nuomininko pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius nustato CK 6.583 straipsnis, kuriame numatyta, jog už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį, kurį turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtosios kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytos nuomos sutarties 1.1, 4.6, 5.1, 5.3 punktuose taip pat nustatyta nuomininko pareiga mokėti komunalinių paslaugų ir sodybos nuomos mokesčius. Pagal Sutartį nuomininkas įsipareigojo už Sodybą mokėti nuomotojui nuomos mokestį – 2700,00 Eur per mėnesį. Nuomos mokestis ir kiti mokėjimai skaičiuojami nuo šios Sutarties pasirašymo dienos. Nuomos mokestis už praėjusį mėnesį mokamas kas mėnesį iki 10 (dešimtos) kiekvieno mėnesio dienos (5.1., 5.3. punktai).
Nustatyta, ko neneigia ir pats atsakovas, jog buvo sumokėtas tik pirmas nuomos mokestis už spalio mėnesį, o laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 23 d. susidarė 12716,00 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimas, kurio atsakovas iki šiol ieškovui nesumokėjo. Atsakovas L. K., būdamas Sodybos nuomininkas, turi pareigą tinkamai vykdyti sutartinę prievolę – mokėti ieškovams nuomos mokestį nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovas apmokėjo ieškovams 12716,00 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). 2021 m. balandžio 12 d. preliminariame sprendime teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl pareigos mokėti nuomos mokestį atsakovas savo prieštaravimuose nepaneigė. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino skolą ir žadėjo ją ateityje sumokėti.
Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovų naudai 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu pagrįstai buvo priteista 12716,00 Eur skola už Sodybos nuomą, šioje dalyje preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl delspinigių dydžio
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.
Nagrinėjamu atveju Sodybos nuomos sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, jog nuomininkui vėluojant perduoti Sodybą pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkas įsipareigoja, nuomotojui to pareikalavus, mokėti nuomotojui 2 procentų dydžio delspinigius nuo 2700,00 Eur nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, 6.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovui laiku nesumokėjus kurių nors Sutartyje numatytų mokėjimų, atsakovas privalo mokėti ieškovams 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovų teigimu, pasibaigus Sutartyje numatytam nuomos terminui, atsakovas iki šiol neperdavė Sodybos ieškovams, todėl vadovaudamiesi Sutarties 6.1 punktu, ieškovai paskaičiavo 1215,00 Eur delspinigius už 102 dienas nesumokėtą nuomos mokestį už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,2 procento nuo nesumokėtos nuomos sumos, skaičiuojant iki 2021 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė ir iki šiol nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 2.3 punkte, pasibaigus Sutarčiai perduoti/grąžinti ieškovams sodybą, pagal Sutarties 2.4 punktą ieškovai atsakovui paskaičiavo 4374,00 Eur delspinigius už 81 dieną nesumokėtą nuomos mokestį už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuodami 2 procentus nuo 2700,00 Eur nuomos mokesčio, skaičiuojant iki 2021 m. kovo 23 d. Viso ieškovai atsakovui paskaičiavo 5589,00 Eur delspinigius, ši suma 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu buvo priteista ieškovams iš atsakovo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Prieštaravimuose atsakovas teigia, jog priteistos netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Teigia, jog delspinigių dydis turi būti mažinimas iki 0,02 procentų. Teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“, „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog ieškinio pateikimo dieną, atsakovas buvo skolingas 12716,00 Eur nuomos mokesčio, nuomos mokestis mokamas nebuvo. Taigi, priteista 5589,00 Eur delspinigių suma ne tik, kad neviršija atsakovo įsiskolinimo už nuomą sumos, tačiau yra mažesnė už pusę prašomos priteisti nuomos sumos. Atkreiptinas dėmesys, jog nuomojamas kaimo turizmo pastatas, atsakovas sumokėjo tik vieną nuomos mokestį, terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, nuomininkas iki šiol nuomos nemoka, iš patalpų išsikelti atsisako, tokiais veiksmais grubiai pažeisdamas ieškovų (patalpų savininkų) teises. Taigi, atsižvelgiant į sutartyje numatytą delspinigių dydį (nuomininkui vėluojant perduoti Sodybą pasibaigus sutarčiai – mokami 2 procentų dydžio delspinigiai nuo 2700,00 Eur nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą dieną; nuomininkui laiku nesumokėjus kurių nors Sutartyje numatytų mokėjimų – mokami 0,2 procentų dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną), delspinigių susidarymo laikotarpį, skolos sumą, laikytina, kad ieškovų prašomi priteisti delspinigiai nėra nepagrįstai dideli, jie neprieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams.
Priešingai nei teigia prieštaravimuose atsakovo atstovas, sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Taigi, kaip jau buvo pažymėta, kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, kuris yra vertinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Kartu pažymėtina, jog pats atsakovas L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su visomis nuomos sutarties sąlygomis sutinka ir neginčija skolos už nuomos mokestį bei kitų su nuoma susijusių reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo sūnus – liudytojas A. K., kuris teismo posėdžio metu paliudijo, kad jo tėvas (atsakovas L. K.) pasirašė nuomos sutartį, su sąlygomis susipažino ir sutiko. Iš Sodybos nuomos sutarties matyti, jog atsakovas joje pasirašė. Taigi, byloje įrodyta, jog atsakovas sutiko su nustatytu delspinigių dydžiu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas priteisti jų naudai iš atsakovo viso 5589,00 Eur delspinigius, pagrįstai buvo tenkintas 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu, šioje dalyje preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl nuostolių dydžio
Motyvuojamoji dalis
CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai konstatuojami tuo atveju, kai asmuo neįvykdo įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Sodybos nuomos sutarties 6.2 punktu nuomininkas įsipareigojo atlyginti nuomotojui visus nuostolius, kuriuos nuomotojas patiria dėl šioje Sutartyje numatytų nuomininko įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nuomininkas atsako už žalą, dėl jo kaltės padarytą Sodybai.
Ieškovų teigimu, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia pareigos atlaisvinti nuomotą Sodybą ir ją kartu su Sodybos kadastrinių matavimų byla perduoti ieškovams, ieškovams sumokėti nuomos mokestį ir visus kitus mokesčius bei delspinigius nevykdymu. Pasak ieškovų, dėl atsakovo veiksmų ieškovai neturi galimybės nuo 2021 m. sausio 4 d. (kuomet baigėsi Sodybos nuomos ir jos perdavimo terminas, nustatytas Sutarties 2.3 punkte) išnuomoti Sodybos kitiems asmenims, kurie už ją mokėtų rinkos kainą – 90,00 Eur per dieną (skaičiuojant: 2700,00 Eur per mėnesį – už 30 dienų). Kadangi šie nuostoliai ieškovų yra patiriami iki tol, kol atsakovas bus iškeldintas iš sodybos, ieškovai prašo priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius po 90,00 Eur už dieną, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki Sodybos perdavimo/grąžinimo ieškovams ar atsakovo iškeldinimo ir Sodybos perėmimo ieškovams dienos. 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu buvo konstatuota, jog ieškovų ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, ieškovams iš atsakovo priteisti 90,00 Eur nuostoliai už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos.
Atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovas neįrodė, kad už visą laikotarpį būtų gavęs nuomos pajamas, kad jas būtų gavęs tokio paties dydžio, kaip susitarė su atsakovu. Akcentuotina, jog Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovams visus nuostolius, kuriuos jie patyrė dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bei atsakyti už Sodybai padarytą žalą, jeigu ji bus padaryta dėl atsakovo kaltės (Sutarties 6.2 punktas). Be kita ko, Sutarties 2.4. punkte šalys susitarė, jog nuomininkas (atsakovas) privalo mokėti nuomotojams (ieškovams) Sutarties 5.1. punkte numatytą nuomos mokestį (2700,00 Eur per mėnesį (90,00 Eur per dieną)) iki Sodybos perdavimo nuomotojui ar nuomininko iškeldinimo ir Sodybos perėmimo nuomotojui dienos. Be to, iš ieškovų kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad viešoje erdvėje pateikiamų panašių sodybų Ukmergės rajone nuomos kainos sudaro maždaug nuo 3500,00 Eur iki 9000,00 Eur per mėnesį. Taigi, nuomos kaina yra ženkliai didesnė nei šalių sutartyje numatyta suma.
Akcentuotina, jog sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo pažymėta, ieškovai reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, jie būtų gavę, jeigu būtų išnuomoję jiems nuosavybės teise priklausančią kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), už 2700,00 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 4 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos, t.y. tuo laikotarpiu, per kurį atsakovas neteisėtai gyveno ieškovams nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosavybės teise priklausančioje Sodyboje. Byloje nustatyta, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties 2.3. punkte šalys susitarė, jog pasibaigus sutarčiai, nuomininkas privalo išsikraustyti iš Sodybos ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas po šios Sutarties pasibaigimo dienos, t.y. iki 2021 m. sausio 4 d. Nuo šios dienos ieškovas prašo priteisti nuostolius. Tačiau, teismui priteisus nuomos mokestį, paskaičiuotą po 2700,00 Eur per mėnesį iki 2021 m. kovo 23 d. (ieškinys teismui pateiktas 2021 m. kovo 24 d.), nuostolių dydis, teismo vertinimu, turėtų būti skaičiuojamas ne nuo 2021 m. sausio 4 d., o nuo 2021 m. kovo 24 d. Tokiu būdu išvengiant dvigubo (nuomos mokesčio ir nuostolių) priteisimo už tą patį laikotarpį. Nuostolių funkcijos šioje ginčo situacijoje neužtikrina delspinigių taikymo mechanizmas, nes delspinigiai yra paskaičiuoti iki 2021 m. kovo 23 d., o nuostoliai skaičiuojami nuo 2021 m. kovo 24 d.
Taigi, šioje dalyje 2021 m. balandžio 12 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje keistinas, priteisiant iš atsakovo L. K. ieškovams I. V. ir L. V. 90,00 Eur nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos.
Dėl metinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovams iš atsakovo 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu pagrįstai priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl kitų atsakovo prieštaravimų argumentų
Pažymėtina, jog 2021 m. balandžio 12 d. preliminariame sprendime teismo nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia atsakovo prieštaravimuose išdėstyti argumentai, jog lygiagrečiai su nuomos sutartimi šalys sudarė Sodybos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią visi atsakovo nuomos mokesčio mokėjimai užsiskaito kaip galutinės Sodybos pirkimo kainos dalis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sudarant Sodybos nuomos sutartį, tarp šalių reguliariai vyko derybos dėl sodybos įsigijimo išsimokėtinai. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas L. K., jog šalių prievolė sudaryti Sodybos pirkimo – pardavimo sutartį atsiranda tik po to, kai pirkėjas sumokės 15000,00 Eur dydžio avansą. Atsakovo teigimu, šio avanso nesumokėjo dėl to, kad negavo iš antstolės pinigų, kuriuos tikėjosi gauti, o iš kitų šaltinių pinigų surinkti nepavyko. Šalys neginčija aptariamos – 2020 m. spalio 12 d. Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, tai yra: 6.2. punkto, kuriame numatyta, jog pirkėjas (atsakovas) per 3 (tris) kalendorines dienas nuo šios Sutarties pasirašymo dienos, kuri yra Sutarties sudarymo diena, įsipareigoja sumokėti pardavėjams (ieškovams) 15000,00 Eur avansą (2.2.1. punktas) bei 8.1. punkto, kuriame, be kita ko, numatyta, jog Sutartis įsigalioja pirkėjui (atsakovui) sumokėjus pardavėjams (ieškovams) 2.2.1. bei 6.2. punkte aptariamą 15000,00 Eur avansą. Taigi, byloje nustačius, jog avansas sumokėtas nebuvo, vertintina, jog preliminari Sodybos pirkimo-pardavimo sutartis neįsigaliojo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo teiginiai, jog ši sutartis turi reikšmę sprendžiant klausimą dėl nuomos teisinių santykių yra atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, visiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2VP-3708-937/2021 baigtis gali turėti didelės įtakos šiai bylai, nes nagrinėjami dalykai, susiję su sodybos bei sklypo, ant kurio yra pastatai, verte, nuosavybės dalimis, išmokėtomis sumomis ir pan., ir dėl šių priežasčių civilinė byla turi būti sustabdyta. Pažymėtina, jog teisme yra išspręstas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo tikslingumo. 2021 m. birželio 14 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, jog pagrindo stabdyti bylą nėra, nes tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje – Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2VP-3708-937/2021 nėra prejudicinio ryšio. Taip pat nėra duomenų, jog teismui reikalingi faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2021 m. birželio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nustatinėjamos tik aplinkybės, susijusios su sutuoktinių L. K. ir L. K. dalimis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, minėtos bylos rezultatas niekaip neįtakos išvadų šioje byloje – ar tinkamai atsakovas vykdė Sodybos nuomos sutartį. Be to, informacinės sistemos „Liteko“ duomenims, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir BŽŪB „Dagvijara“ pareiškimus dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino iš dalies; nustatė, kad skolininkui L. K. nuosavybės teise priklauso 14426,95 Eur, o L. K. nuosavybės teise priklauso 13298,52 Eur lėšų, esančių antstolės N. Š.-S. depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų
CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad, jei nuomininkas nuolat (nemažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevykdo Sodybos nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nemoka nuomos mokesčio Sutartyje numatytais terminais bei tvarka ilgiau nei tris mėnesius, į ieškovų raginimus sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereaguoja, skolos ir delspinigių nemoka, todėl 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovų reikalavimas tenkintas, nutarta atsakovą ir su juo gyvenančius kitus asmenis iškeldinti iš ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios Sodybos, su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Atsakovas ginčija sprendimą dėl iškeldinimo, teigdamas, jog ieškinys dėl iškeldinimo turi/turės įtakos ir kitų asmenų teisėms bei pareigoms, nes Sodyboje, iš kurios siekiama iškeldinti tik atsakovą, faktiškai gyvena bei savo turto turi ir kiti asmenys (pvz., atsakovo sutuoktinė L. K., sūnus A. K.). Pastariesiems asmenims neturint galimybės daryti įtakos, pasisakyti šioje byloje, yra grubiai pažeidžiamos jų teisės. Kartu, taip automatiškai sudaromos prielaidos susikurti ypatingai ydingai situacijai, kai minėti asmenys (galimai turintys tam tikrą pagrindą (pvz., nuomos sutartį ar pan.)) bus verčiami išsikelti iš vienintelio turimo gyvenamojo būsto be jokio atitinkamo procesinio teismo dokumento. Šie atsakovo teiginiai atmestini, kaip neįrodyti. Tokiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė tik savo paaiškinimus, kurių akivaizdžiai nepakanka jo įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Pirma, atsakovo paaiškinimai yra labai bendro pobūdžio. Teismo posėdžio metu nei atsakovas, nei jo atstovas jų nedetalizavo, apibūdinti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis taip pat negalėjo. Nors atsakovo teigimu, kartu sodyboje gyvena jo sutuoktinė bei sūnus, tačiau šie asmenys yra pilnamečiai. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo sūnus A. K., kuris yra pilnametis, paliudijo, jog gyvena ginčo sodyboje, tačiau dažnai nebūna Lietuvoje. Visiškai sutiktina su ieškovo atstovo pozicija, jog nei ieškovai, nei pats atsakovas neturi pareigos užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas pilnamečiams su atsakovu neva gyvenantiems asmenims (tame tarpe prieštaravime nurodytiems). Akcentuotina, jog tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos terminuotos nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs 2020 m. gruodžio 31 d., atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį iki šiol nevykdo (nuomos mokesčio bei delspinigių nemoka), ieškovo atstovas atsakovui 2021 m. kovo 10 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 19 d. atlaisvinti sodybą. Atsakovas iki šiol sodybos neatlaisvino.
Antra, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kitų Sodyboje neva gyvenančių asmenų turimus sutartinius santykius su ieškovais. Kaip jau minėta, ieškovai ginčo Sodybą įgijo 2020 m. rugsėjo 25 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, todėl priimant 2021 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą buvo šio turto savininkai, nuomos sutartis buvo sudaryta tik su atsakovu L. K.. Byloje nustatyta, jog ieškovai, įsigiję ginčo turtą, negali šio turto valdyti, naudoti ir juo disponuoti, nes atsakovas po įvykusių turto pardavimo iš varžytynių ieškovams priklausančioje Sodyboje teisėtai gyveno tik tris mėnesius (kol galiojo tarp šalių pasirašyta Nuomos sutartis). Pasibaigus aptariamos nuomos sutarties terminui, ieškovams įspėjus atsakovą išsikelti iš gyvenamosios patalpos ir jos priklausinių, atsakovas toliau gyvena ginčo Sodyboje ir naudojasi ieškovų nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovų sutikimo. Priešingai nei teigia atsakovas, kaip jau buvo nustatyta šiame sprendime, 2020 m. spalio 12 d. Preliminari prikimo-pardavimo sutartis neįsigaliojo, atsakovui nesumokėjus užstato.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog 2021 m. balandžio 12 d. preliminariu sprendimu pagrįstai atsakovas ir su juo gyvenantys kiti asmenys iškeldinti iš ginčo sodybos su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Šioje dalyje preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 1574,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 244,00 Eur žyminio mokesčio ir 1330,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, tik dėl reikalavimo ieškovams priteisti 90,00 Eur nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos (ieškovas prašė šį terminą skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 4 d.), o kitose dalyse ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovams visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1574,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarta areštuoti atsakovui L. K. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, – 18305,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų penkių eurų) vertės, leidžiant atsakovui šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą realizuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis piniginio reikalavimo dydžio ribose – 18305,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų penkių eurų) sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu (iš viso areštuojamo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų vertė negali viršyti – 18305,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų penkių eurų) sumos). Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo.
Kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 12716,00 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų šešiolikos eurų) skolą už Sodybos nuomą, 5589,00 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) delspinigius, 90,00 Eur (devyniasdešimties eurų) nuostolius už kiekvieną dieną už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 24 d. iki atsakovo iškeldinimo iš Sodybos dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1574,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Iškeldinti atsakovą L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomens neskelbtini), ir su juo gyvenančius kitus asmenis iš sodybos – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatų, unikalūs numeriai (duomens neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, ir Sodybą perduoti ieškovams I. V. ir L. V..
Teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.