Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., jo atstovui advokatui Arnui Petrikui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms Jadzei Lukšaitei, Liudai Baltrušaitytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. 2020 m. vasario 27 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau ir – Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį. Protokole nurodyta, kad, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijai 2019 m. lapkričio 25 d. atlikus neplaninį UAB „A. g.“ patikrinimą, buvo nustatyta, jog UAB „A. g.“ nepavojingų atliekų Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 1 564,40 tonų atliekų ir 1 312 tonų šalutinio produkto, arba iš viso – 2 876,40 tonų atliekų ir šalutinio produkto. Remiantis 2017 m. spalio 31 d. Aplinkos apsaugos agentūros išduotu Taršos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniu reglamentu (toliau ir –Reglamentas), Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma daugiau atliekų negu leidžiama ir nėra numatyta laikyti kartu šalutinio produkto ir atliekų, kuo nurodoma, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 ir 71 punktai.

2. Taip pat R. A. 2020 m. vasario 27 d. surašytas Protokolas ir pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį. Protokole nurodyta, kad UAB „A. g.“ panaudojo 950 m³ šalutinio produkto (pelenų atliekų) aikštelės įrengimui prie rezervuaro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dabar teritorija priklauso AB „I. G.“), neturėdama suderinimo su žemės sklypo savininku ir neturėdama parengto Pelenų naudojimo plano, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-57 redakcija patvirtintomis Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėmis, kuo nurodoma, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 57 punkto reikalavimus.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. byloje vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, mano, kad nusižengimų nepadarė. Nurodė, kad jis yra UAB „A. g.“ direktorius, bendrovė yra inovatyvi, joje atliekami laboratoriniai tyrimai. Nepavojingų atliekų Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 1 564,40 tonų atliekų ir 1 312 tonų šalutinio produkto – leidžiamas laikyti atliekų kiekis nebuvo viršytas. Šalutinis produktas susidarė neutralizuojant pelenus (vykdomas pelenų padavimas į rezervuarą ir įpurškiamas neutralizatorius). Buvo atlikti laboratoriniai tyrimai, dirbo mokslininkai, nustatyta, kad produktas yra nekenksmingas. R. A. įsakymu, tai pripažinta šalutiniu produktu. Įmonėje gamyba nebuvo vykdoma. 950 m³ šalutinio neutralizuoto produkto panaudojo aikštelės įrengimui prie rezervuaro, atliekos (pelenai) aikštelės įrengimui nebuvo naudojamos. Pelenų naudojimo plano aikštelės įrengimui turėti nereikia. Jie pelenų aikštelei nenaudojo, pelenų naudojimo planas sudaromas žemės tręšimui, o jie yra pelenų perdirbėjai. Žemės savininko sutikimo aikštelės įrengimui neturėjo. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

4. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „A. g.“ išduotas taršos leidimas laikyti tik pelenus, ne daugiau 2 500 tonų atliekų. Bendrovė jokios veiklos vykdyti negali. Protokole nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 1 564 tonų atliekų ir 1 312 tonų šalutinio produkto, tačiau šioje bendrovėje gamybos procesas nevyksta ir negali susidaryti joks šalutinis produktas, todėl mano, kad Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 2 876,40 tonų atliekų. Taip pat pagal Reglamentą negalėjo laikyti šalutinio produkto. Taršos leidime ir Reglamente nėra nurodyta, kad gali susidaryti ir gali būti laikomas šalutinis produktas. Taip pat Protokole nurodyta, kad UAB „A. g.“ panaudojo 950 m³ šalutinio produkto (pelenų atliekų) aikštelės įrengimui prie rezervuaro, neturėdama suderinimo su žemės sklypo savininku ir neturėdama parengto Pelenų naudojimo plano, tačiau mano, kad bendrovė aikštelės įrengimui panaudojo atliekas, o ne šalutinį produktą, nes bendrovėje nevyksta gamyba ir šalutinio produkto negalėjo būti. Šis produktas nebuvo tirtas. Protokole nurodė, kad tai šalutinis produktas, nes buvo remiamasi bendrovės pateiktais dokumentais, kurie pasirašyti bendrovės direktoriaus. Prašo R. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. atstovas – advokatas Arnas Petrikas, teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 1 564,40 tonų atliekų ir 1 312 tonų šalutinio produkto, arba iš viso 2 876,40 tonų atliekų ir šalutinio produkto. Nesuprantama, kodėl Institucijos atstovės nurodo, kad rezervuare buvo laikomos tik atliekos, o ne atliekos bei šalutinis produktas, tai prieštarauja administracinio nusižengimo Protokole nurodytiems faktams. Protokolas surašytas neaiškiai, neišsamiai, dviprasmiškai, nelogiškai, o teisės aktai buvo taikyti netinkamai. Dėl gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Tvarkos aprašas) 12 punkte nurodyta, kad gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jos gali būti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, kai tai atliekama įprastos gamybos praktikos būdu. Prieš surašydama administracinio nusižengimo Protokolą, Institucija privalėjo paimti dalį šalutinio gamybos produkto iš Rezervuaro ir atlikti laboratorinius tyrimus tam, kad įsitikintų, ar minėta medžiaga gali būti panaudojama be jokio papildomo apdirbimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Šalutinis produktas – gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

6. Toliau šiame nutarime nurodomų motyvų pagrindu administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį, 247 straipsnio 30 dalį nutrauktina.

7. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

8. ANK 247 straipsnio 30 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą.

9. ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu penki kubiniai metrai nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus), pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

10. Aptariamos ANK normos yra blanketinės, t. y. nurodančios, jog atsakomybė kyla už kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus, pažeidimus.

11. Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio įstatymo 6 straipsnyje, dalis.

12. Atliekų tvarkymo taisyklių 70 punkte numatyta, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą turi patvirtinti įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Atliekas naudojanti ir šalinanti įmonė privalo laikytis atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente apibrėžtų visų atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijų.

13. Atliekų tvarkymo taisyklių 71 punkte numatyta, kad Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama Leidimo dalis ir pateikiamas kartu su paraiška Leidimui gauti. Jeigu pasikeičia Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikiami duomenys, nekeičiantys Leidimo sąlygų, keičiamas tik Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, neteikiant paraiškos Leidimui keisti. Leidimo turėtojas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente raštu informuoti Agentūrą apie pasikeitusius duomenis ir pateikti atnaujintą Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą. Agentūra per 10 darbo dienų nuo atnaujinto Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento gavimo dienos raštu kreipiasi į leidimo turėtoją informuodama apie priimtą sprendimą dėl Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento suderinimo arba nurodydama pašalinti nustatytus jame trūkumus.

14. Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punkte numatyta, kad įmonės turi teisę be Leidimo savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas šalinti arba naudoti gamybos vietoje, jei ši veikla įrašyta į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje pateiktą veiklos rūšių, kurioms netaikomas reikalavimas turėti leidimo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“, sąrašą.

15. Teismas pažymi, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

16. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-78-788/2016 ir Nr. 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta byloje Nr. 2AT-31-2014).

17. Bylos duomenimis, 2017 m. spalio 31 d. UAB „A. g.“ išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Taršos leidimas) nepavojingų atliekų laikymui, adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Leidimą sudaro Specialioji dalis – Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas (b. l. 34). Iš Specialiosios paraiškos dalies Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas matyti, kad didžiausias vienu metu numatomas laikyti bendras atliekų, įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų, kiekis, – 5 000 tonų (b. l. 35). Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau ir – Reglamentas) duomenimis, UAB „A. g.“ vykdomas tik nepavojingų atliekų (pelenų bei šlako) laikymas, atliekų naudojimo ir šalinimo veikla nebus vykdoma. Nepavojingų atliekų (pelenų, šlako) laikymas numatytas specialiai įrengtuose rezervuaruose. UAB „A. g.“ naudosis rezervuarais nuomos sutarties pagrindu. Rezervuarų tūriai po 10 000 m³ (b. l. 36, Reglamento 2.2 punktas). Priėmus rezervuaruose optimaliai sandėliuojant atliekas 2,5 m aukščio kaupuose (projektinis pajėgumas 5 m), galima būtų sutalpinti apie 2 500 tonų atliekų (pelenų, šlako) kiekviename rezervuare. Įmonė viso numato vienu metu laikyti ne daugiau kaip 5 000 tonų atliekų (b. l. 37, Reglamento 2.3 punktas).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimų padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 2AT-40-303/2020, Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017 ir kt.).

19. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta byloje Nr. 2AT-53-788-2017).

20. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiamas veikos kvalifikavimas, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

21. Vis tik, aptartosios ANK įvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį.

22. Minėta, kad R. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį. Protokole nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijai 2019 m. lapkričio 25 d. atlikus neplaninį UAB „A. g.“ patikrinimą, buvo nustatyta, jog UAB „A. g.“ nepavojingų atliekų rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 1 564,40 tonų atliekų ir 1 312 tonų šalutinio produkto, arba iš viso – 2 876,40 tonų atliekų ir šalutinio produkto. Remiantis 2017 m. spalio 31 d. Aplinkos apsaugos agentūros išduotu Taršos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniu reglamentu, Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma daugiau atliekų negu leidžiama ir nėra numatyta laikyti kartu šalutinio produkto ir atliekų, kuo nurodoma, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 70 ir 71 punktai.

23. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovės teigė, kad Rezervuare Nr. 1 buvo laikoma 2 876,40 tonų atliekų, šalutinio produkto rezervuare negalėjo būti, nes bendrovėje gamyba nevyksta, t. y. nurodė skirtingas aplinkybes, nei užfiksuotos Protokole, kuriame, kaip minėta, nurodoma, jog Rezervuare buvo laikoma 1 564,40 tonų atliekų ir 1 312 tonų šalutinio produkto, arba iš viso – 2 876,40 tonų atliekų ir šalutinio produkto. Toks Institucijos pozicijos pasikeitimas vertintinas kaip esminis veikos faktinių aplinkybių (suformuluoto kaltinimo turinio) keitimas, kuris, kaip minėta, nėra galimas šioje proceso stadijoje, esant surašytam protokolui, kuriame suformuluotas kitoks kaltinimas, su nurodytomis kitomis aplinkybėmis.

24. Tvarkos aprašas 2 punkte nurodoma, kad šalutinis produktas yra gamybos liekanos, o gamybos liekanos – medžiaga ar daiktas, susidarę pagrindinio produkto gamybos metu, kurie nėra šios gamybos proceso tikslas. Šalutinis produktas – gamybos liekanos, kurios nėra priskiriamos prie atliekų.

25. Tvarkos aprašo 4 punkte nurodoma, kad gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka 4.1. punkto kriterijus, t. y., gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu, gamybos liekanų naudojimas yra žinomas, gamybos gali būti panaudotos tiesiogiai, gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas. Tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų sąlygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų sąvoką, laikomos atliekomis. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatyta, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

26. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jos gali būti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo (pvz., taisymo, rūšiavimo, pavojingų sudėtinių dalių atskyrimo, kuris gali būti sietinas su atliekų naudojimu ar šalinimu).

27. Tvarkos aprašo VI dalis reglamentuoja gamybos liekanų naudojimo teisėtumą, o jo 20 punktas numato, kad už teisingą gamybos liekanų priskyrimą prie šalutinių produktų atsakingas šalutinių produktų darytojas, kuris nusprendęs, kad konkretus jo gamybos liekanų kiekis gali būti šalutiniai produktai, privalo turėti gamybos liekanų atitiktį Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodytiems kriterijams patvirtinančius dokumentus, kurie saugomi bei pateikiami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus (Tvarkos aprašo 21 punktas).

28. Pagal Tvarkos aprašo 22 punktą šalutiniai produktai neįtraukiami į šalutinio produkto darytojo vykdomą atliekų apskaitą. Šalutiniams produktams taikomi bendrieji aplinkos apsaugą, o ne atliekų tvarkymą reguliuojantys teisės aktai (Tvarkos aprašo 23 punktas). Asmenys, pažeidę Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 27 punktas).

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo nuostatos, įtvirtinančios administracinę atsakomybę bei kitos teisės normos, turinčios reikšmę nusižengimui kvalifikuoti, negali būti aiškinamos plečiamai.

30. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme Rezervuare aptiktos 1 312 tonos produkto nepriskirtinos prie atliekų. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva, siekiant įrodyti, kad aptariamas produktas nepriskirtinas atliekoms, buvo atlikti laboratoriniai tyrimai (žr. b. l. 21–27, 30–31, 32, 33). Institucija minėtų laboratorinių tyrimų rezultatus paneigiančių įrodymų, išskyrus teiginius, kad tai negalėjo būti šalutinis produktas, į bylą nepateikė.

31. Siekdama išsiaiškinti ir nustatyti bendrovėje sukuriamo produkto sudėtį, statusą, galimą kenksmingą poveikį aplinkai ir pan., Institucija nesiėmė veiksmų, neatliko tyrimų tam, kad nustatytų, ar bendrovėje laikomą produktą būtų galima laikyti atliekomis.

32. Tiek, kiek susiję su 1 312 tonų produkto identifikavimu, pažymėtina, kad Institucija, formuluodama kaltinimą (surašytame Protokole), minėtas 1 312 tonas produkto būtent ir įvardijo šalutiniu produktu, tokios pat pozicijos byloje laikėsi ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Dar kartą pažymėtina, kad įrodymų, paneigiančių tokią poziciją, išskyrus Institucijos paaiškinimus, byloje nėra.

33. Pažymėtina, kad UAB „A g.“ 2019 m. liepos 1 d. buvo priimtas direktoriaus (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) įsakymas dėl medienos kuro pelenų priskyrimo šalutiniam produktui bei atitinkamas tvarkos aprašas. Institucija, surašydama Protokolą, šiais duomenimis rėmėsi, vadinasi abejonių dėl jų Institucijai nekilo, juolab, kad atsakomybėn už nepagrįstą atitinkamo produkto priskyrimą šalutiniam produktui asmuo nėra traukiamas.

34. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Rezervuare Nr. 1 (kaip nurodoma ir kaltinime – Protokole) buvo laikoma 1 564,40 tonų atliekų ir 1 312 tonų šalutinio produkto, kuris, kaip jau buvo nustatytina, nepriskirtinas prie atliekų.

35. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad Taršos leidime ir Reglamente nurodytas maksimalus leistinas laikyti 2 500 tonų atliekų kiekis (laikant 1 564,40 tonas atliekų) nebuvo viršytas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme bei kituose teisės aktuose, kurie reglamentuoja atliekų bei šalutinio produkto laikymą ir tvarkymą, nėra nurodyta, jog, siekiant laikyti šalutinį produktą, tam iš atsakingos institucijos turi būti gautas leidimas bei atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente privalo būti nurodytas galimas šalutinio produkto kiekis. Tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo ir Protokolą surašiusi Institucija.

36. Taigi, nenustačius, kad patikrinimo metus rastos 1 312 tonos produkto priskirtinos atliekoms (kaip žinia, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai), administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui šioje dalyje atlikti nėra tikslinga, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „A. g.“ nepavojingų atliekų Rezervuare Nr. 1 rastos 1564,40 t atliekos ir 1312,00 t šalutinis produktas yra išvežtos.

37. Taip pat, kaip minėta, R. A. 2020 m. vasario 27 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį. Protokole nurodyta, kad UAB „A. g.“ panaudojo 950 m³ šalutinio produkto (pelenų atliekų) aikštelės įrengimui prie rezervuaro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dabar teritorija priklauso AB „I. G.“), neturėdama suderinimo su žemės sklypo savininku ir neturėdama parengto Pelenų naudojimo plano, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-57 redakcija patvirtintomis Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklėmis, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktą.

38. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai teigė, kad UAB „A. g.“ panaudojo 950 m³ atliekų, o ne šalutinio produkto, aikštelės įrengimui prie rezervuaro, šalutinio produkto negalėjo būti, nes įmonėje nevyksta gamyba. Papildomų tyrimų, siekiant nustatyti, kokia medžiaga buvo panaudota aikštelės įrengimui, neatliko.

39. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. teismo posėdyje nurodė, kad aikštelės įrengimui buvo panaudotas šalutinis neutralizuotas produktas, atliekos nebuvo panaudotos.

40. Minėta, kad atliekų tvarkymo taisyklių 57 punkte numatyta, jog įmonės turi teisę be Leidimo savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas šalinti arba naudoti gamybos vietoje, jei ši veikla įrašyta į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje pateiktą veiklos rūšių, kurioms netaikomas reikalavimas turėti leidimo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“, sąrašą.

41. Atsižvelgiant į teismo ankstesnėse šio nutarimo dalyse nurodytus motyvus (susijusius tiek su esminių kaltinimo aplinkybių keitimu, tiek su produkto kaip šalutinio produkto identifikavimu), į tai, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad aikštelės įrengimui buvo panaudotos atliekos, tuo tarpu atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktas reglamentuoja būtent atliekų panaudojimą (minėta, kad šalutiniams produktams taikomi bendrieji aplinkos apsaugą, o ne atliekų tvarkymą reguliuojantys teisės aktai (Tvarkos aprašo 23 punktas)). Kaip jau buvo pažymėta ankstesnėje šio nutarimo dalyje, Tvarkos aprašo VI dalis reglamentuoja gamybos liekanų naudojimo teisėtumą, tačiau byloje nebuvo įrodinėjami minėtų nuostatų pažeidimai. Taigi, R. A. taip pat negali būti pripažintas kaltu ir pagal ANK 247 straipsnio 25 dalį.

42. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, administracinio nusižengimo bylos teisena, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 25 dalyje, požymių yra nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu grąžinti administracinio nusižengimo bylą šioje dalyje institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti nėra tikslinga, kadangi bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad UAB „A. g.“ aikštelė prie rezervuaro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra išardyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. A. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.