Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas:

1) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-05-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, laisvės apribojimu 1 metams;

2) Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinus su 2013-05-15 nuosprendžiu, laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

3) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams 7 mėnesiams. 2014-02-17 nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinus su 2013-07-24 nuosprendžiu, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių, 2014-11-25 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu, bausmę atliko 2015-02-20;

4) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-21 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2017-06-22 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2016-10-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę.

5) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliko 2019-10-17;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-10-01 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL bauda (2000 Eur), 2024-05-21 nutartimi baudos bausmė pakeista į laisvės apribojimą 1 mėnesiui ir 10 dienų, bausmę atliko 2024-07-10,

7) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. I. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams ir nežymiai juos sužalojo: 2023-09-03 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), K. I., apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu užpuolė kartu su juo gyvenantį sugyventinės R. T. tėvą P. T. – stumdamas rankomis parvertė P. T. ant lovos, sugriebė už kaklo, pradrėskė ausį, laikė prispaudęs jį prie lovos, ne mažiau kaip vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė P. T. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, skersos krypties linijinį odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplink kairio ausies kaušelio priekinio paviršiaus viršutinėje srityje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą abiejų lūpų kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu lūpų gleivinėje. Tęsdamas nusikalstamą veiką K. I. užpuolė kartu su juo gyvenančią sugyventinės R. T. motiną V. T. – lovoje gulinčiai V. T. ne mažiau kaip devynis kartus smogė kumščiais į įvairias kūno vietas bei ne mažiau vieną kartą keliu spyrė į kairį klubą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė V. T. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – skersos juostos formos odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplink kairio klubo šono užpakalinėje srityje klubakaulio sparno viršutinio krašto projekcijoje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje priestuburinės linijos projekcijoje VII krūtininio slankstelio lygyje, vieną ovalios formos poodinę kraujosruvą, turinčią centre apvalios formos odos prašviesėjimą dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III, IV ir V delnakaulių projekcijoje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viso kairės rankos V piršto užpakaliniame paviršiuje ir netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame-vidiniame paviršiuje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. I. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis gyveno pas savo uošvius P. T. ir V. T., kurie yra jo sugyventinės R. T. tėvai. Jų namuose gyveno apie 4 mėnesius, visi kartu gyveno kaip viena šeima. Pripažįsta, kad 2023-09-03 apie 11.30 val. jis pastūmė P. T., tačiau į veidą jam netrenkė. Jį pastūmė dėl to, kad šis jo sugyventinę R. T. paėmė už kaklo ir pakėlė nuo žemės bei jai trenkė. Patikslino, kad tuo metu namuose buvo jis, R. T., P. T. ir V. T., visi vartojo alkoholį. P. T. pradėjo pulti ant V. T., todėl R. liepė jam ramintis ir išėjo į virtuvę. R. stovėjo virtuvėje, o P. gulėjo savo kambaryje. R. susikivirčijo, norėjo ateiti į kambarį, tada P. atsistojo, paėmė R. už kaklo, pakėlė rankomis ir sviedė. Gindamas R. jis nustūmė P. T., kad šis jos nemuštų, ir nuėjo pas R.. Po stūmimo P. per duris įkrito iš saliono į kitą kambarį, tiksliau į ten esančią lovą. Pusė jo kūno buvo lovoje, pusė ant žemės. Nepamena, ar prieš stūmimą ant P. T. veido buvo sužalojimų. Teigė, kad kai išgeria, P. T. sunkiai pavaikšto kojomis, tačiau nepamena, ar tą dieną jis buvo kur nors nukritęs. Po to jis išėjo į lauką parūkyti ir visą laiką buvo lauke, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Pamiršo paminėti, kad tuo metu dar buvo nuėjęs pas bendradarbį, kad nebūtų konflikto, ten pareigūnai jį ir surado. V. T. tikrai nelietė ir nemušė. Dieną prieš tai jie visi šventė V. T. vyriausio sūnaus T. T. gimtadienį, tuo metu V. T. visų jų akivaizdoje ir krito, ir griuvinėjo. Konflikto metu T. jau buvo išvažiavęs. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai negalėjo turėti įtakos jo veiksmams, nes iki šiol jis neturėjo jokių bylų už smurtą. Nuėjęs pas kaimyną jis toliau vartojo alkoholį ir po to jau tiksliai nebepamena įvykių. Nežino, kodėl P. T. ir V. T. galėtų jį apkalbėti. Buvo momentų kai P. T. neidavo į darbą, todėl jam tekdavo vienam pačiam eiti į darbą. Ne vieną kartą yra sakęs P. T., kad šis eitų į darbą, yra liepęs jam pačiam rūpintis V. T., o jis pats rūpintųsi R. ir jos vaiku.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. T. paaiškino, kad vakarą prieš įvykį, t. y. 2023-09-02, šventė sūnaus T. gimtadienį, tuo metu kartu buvo sūnus T., jo žmona Ž., jis, V. T., K. I. ir jo dukra R. T.. Kitą dieną kiti dar šventė, tačiau jis pats nebesikėlė iš lovos ir gulėjo savo kambaryje. Kai tik jo sūnus T. išvažiavo, K. I. pradėjo siautėti virtuvėje, iki tol nebuvo kilę jokių konfliktų. Atsikėlęs iš lovos jis išėjo į salioną pažiūrėti, dėl ko jie pykstasi ir liepė jiems ramintis. Tuo metu K. I. jį puolė – nuvertė į kambarį, nusviedė jį į lovą, paėmė už gerklės, sudavė į žandą, dėl šių veiksmų jam buvo perbrėžta ausis, prakirsta lūpa, jis pajautė skausmą. Ausies įbrėžimas galėjo būti padarytas tuo metu, kai ėmė jį už gerklės. Jis norėjo iškviesti policiją, tačiau K. I. atėmė iš jo telefoną. Jam pavyko ištrūkti, tada jis nubėgo pas kaimyną ir iškvietė policiją. Iki šio įvykio jis jokių sužalojimų neturėjo. Jo žmona V. T. tuo metu gulėjo kitame kambaryje (salione). Jis nežino, kaip K. I. primušė jo žmoną, nes tuo metu buvo išbėgęs pas kaimynus kviesti policijos. Sutuoktinė jam sakė, kad ją sumušė K. ir skundėsi, jog skauda šonai ir galva. Jo žiniomis, žmona iki įvykio jokių traumų nebuvo patyrusi. Nors buvo vartojęs alkoholio, įvykio aplinkybes pamena gerai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. T. paaiškino, kad įvykio išvakarėse sūnus buvo atvažiavęs švęsti gimtadienį. Tuo metu jie buvo šeši suaugę ir trys vaikai. Sūnus anksti ryte išvažiavo, todėl jie liko keturi – ji, jos vyras P. T., dukra R. T. ir K. I.. Jos vyras ir K. gulėjo skirtinguose kambariuose, o ji su dukra gėrė alų. Po to ji nuėjo atsigulti į salioną. Tuo metu K. patrako ant R., jie susipyko. Tada iš savo kambario išėjo P. T. ir bandė juos apraminti. Nuo to momento viskas ir prasidėjo – jos vyras grįžo atgal į savo kambarį, o K. patrako, išspyrė duris, puolė ant P. T.. Ji pati gulėdama matė, kaip K. prispaudė ir daužė jos vyrą. Iš viso matė suduotą vieną ar du smūgius. Tiksliai negali pasakyti, kur jis pataikė, nes visa tai stebėjo iš nugaros, todėl tuo metu matė tik K. nugarą ir P. kojas. Kai K. atėmė P. telefoną, P. išbėgo paskambinti į policiją. Tuo tarpu ji kažką pasakė K., todėl jis puolė ir ją gulinčią lovoje sumušė. Ji suprato, kad buvo mušama kumščiais, tuo metu ji dengėsi ir bandė apsaugoti veidą. Negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių buvo suduota, tačiau jų tikrai buvo apie 10. Taip pat vieną kartą iš kelio spyrė žemiau klubo. Dėl šių veiksmų jai labai skaudėjo ir skausmas truko labai ilgai. Rankos buvo mėlynos, visa kairė kūno pusė sudaužyta. Iki tol ji jokių traumų nebuvo partyrusi. Kai P. T. grįžo namo, ji jau buvo sumušta. K. su R. susirinko visus likučius ir išėjo pas M.. P. T. dukros nesmaugė ir nieko jai nedarė. Ji buvo vartojusi alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes pamena gerai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. T. parodė, kad pačio konflikto ir jo eigos nežino, nes pats tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Dieną prieš tai jis buvo atvykęs į tėvų namus paminėti savo gimtadienio, padėjo tėvams nupjauti žolę. Ryte jis išvažiavo namo. Netrukus jam paskambino sesuo E. ir pasakė, kad dėl R. T. vaiko važiuoja į kaimą, taip pat sakė, kad dėl įvykusių muštynių yra iškviesta policija. Apie įvykį jam papasakojo sesuo ir tėvai. Kiek pamena, jie pasakojo, kad K. su sese mušė tėvus, o tėvai per kaimynus išsikvietė policiją. Žino, kad dėl K. smurto tėvui buvo sužalota ausis, o gulinčiai mamai kliuvo daugiau. Mama prieš tai jokių sužalojimų ar nusiskundimų neturėjo. Būdamas pas tėvus jis nematė, kad kažkas griūtų, virstų ar susižeistų.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. R. parodė, kad iš tėčio P. T. sulaukė skambučio, kurio metu jis pasakė, jog tarp K., R., mamos ir tėčio kilo konfliktas, jo metu įvyko muštynės, yra iškviesta policija, prašė, kad ji atvažiuotų paimti vaiką, nes yra iškviestos ir vaikų teisės. Jai sakė, kad K. puolė ant tėčio ir mamos. Nuvykus pas tėvų kaimyną E. M. ji jau pamatė policiją, nes ten rado K. su R., po to visi jie susitiko tėvų kieme ir laukė kol atvažiuos vaikų teisės. Tada ji pamatė tėtį su sužalota kruvina ausimi. Tėtis sakė, kad jį sužalojo K.. Ji taip pat buvo įėjusi į vidų ir matė gulinčią mamą. Mama skundėsi, kad K. ir ją mušė, kad jai skauda šonus. Dieną iki konflikto nieko nebuvo ir mama nesusiskundė jokiais skausmais, visi buvo geros nuotaikos ir niekas net negalėjo pagalvoti, kad nutiks tokių dalykų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. parodė, kad 2023 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos jau nepamena, tačiau buvo savaitgalis, jis buvo namuose ir pas jį į svečius atėjo K. su R. T.. Jie gyveno netoli kaimynystėje. Atėję nieko nepasakojo ir tik vėliau iš kaimo žmonių sužinojo, kad jų namuose įvyko konfliktas. Jokių sužalojimų nepastebėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. T. parodė, kad su K. I. kartu gyvena apie trejus metus, dalį laiko jie gyveno pas jos tėvus P. T. ir V. T.. Konfliktas įvyko 2023 m. rugsėjo pradžioje jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie visi kartu ten gyveno kaip šeima. Konflikto metu namuose buvo V. T., P. T., K. I., ji ir jos sūnus N. T.. Jie visi baliavojo ir visi buvo padauginę alkoholio, todėl nuėjo miegoti. Kaip visada, jų tėtis buvo piktybiškas, elgėsi agresyviai, todėl ją ir K. pradėjo varyti iš namų, pradėjo pulti ant jos, smaugti už gerklės. Tėvas dažnai ją stumdo, muša, kilnoja rankas, tai ne pirmas kartas. Dėl šių tėvo veiksmų ji niekur nesikreipė, skausmo nepajautė, nes jautė tik suėmimą už gerklės. Tuo metu K., kaip jos antroji pusė, ją apgynė, t. y. nustūmė P. T. į lovą. Tėvo kambario durys tuo metu buvo uždarytos, todėl stūmė per šias duris, kurios sulūžo, o jis įkrito tiesiai į ten esančią didelę lovą. Po šio stūmimo tėvas atsidūrė lovoje, o mama gulėjo prie televizoriaus. Tada jie išėjo pas E.. Tėvai sako, kad K. spardė, mušė, nors to tikrai nebuvo. Ji visą laiką buvo kartu su K. I. ir viską matė. Vėliau matė, kad tėvo ausis buvo kruvina, tačiau nežino, dėl ko. Iki pastūmimo šio kraujo nebuvo. Ji nematė, ar iki įvykio jos mama turėjo kokių nors sužalojimų, mama apie tai nebuvo sakiusi. Su tėvais dabar susiskambina, bendrauja.

Policijos žinybinių registrų, BPC garso įrašų ir mobiliųjų vaizdo registratorių apžiūros duomenimis nustatyta, kad 2023-09-03 P. T. kvietė policiją, nurodydamas, kad jį puolė ir mušė neblaivus dukros sugyventinis, kraujuoja ausis, pabėgo pas kaimynus (t. 1, b. l. 155, 157-160).

Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2023-09-03 pagal P. T. iškvietimą į pranešėjo namus (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai užfiksavo kraujosruvą P. T. kakle ir kraujuojančią kairės ausies žaizdą. V. T. užfiksuota mėlynė kairės plaštakos srityje. P. T. buvo neblaivus (1,69 prom.), pareigūnams paaiškino, kad 2023-09-03 apie 11 val. 30 min. namie dukters R. T. sugyventinis K. I. miegamajame, lovoje, jį smaugė, mušė kumščiu į kairę ausį, sukėlė fizinį skausmą. V. T. buvo neblaivi (2,49 prom.), nurodė, kad K. I. ją, gulinčią lovoje, mušė kumščiais, sukėlė fizinį skausmą. P. T. ir V. T. nepageidavo, kad būtų kviečiama med. pagalba. K. I. aptiktas (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus (2,86 prom.), ramus, tvirtino, kad prieš sugyventinės tėvus nesmurtavo, teigė, kad P. T. ausį susižalojo pats, pargriuvęs. Kartu su K. I. buvusi R. T. buvo neblaivi (2,87 prom.), tvirtino, kad K. I. prieš jos tėvus nesmurtavo (t. 1, b. l. 21-23, 28).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, taip pat užfiksuotos apgadintos miegamojo durys, esančios namo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-40).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėję V. T. pareigūnai pastebėjo melsvos spalvos patinimą ant kairės plaštakos ir kraujosruvą kaktos kairėje (t. 1, b. l. 61-65).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėję P. T. pareigūnai pastebėjo kraujosruvas kaklo kairėje ir paausyje, kraujuojančią žaizdą kairėje ausyje (t. 1, b. l. 89-92).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti V. T. sužalojimų teismo medicininio tyrimo duomenys – konstatuoti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – skersos juostos formos odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui kairio klubo šono užpakalinėje srityje klubakaulio sparno viršutinio krašto projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje priestuburinės linijos projekcijoje VII krūtininio slankstelio lygyje, viena ovalios formos poodinė kraujosruva, turinti centre apvalios formos odos prašviesėjimą dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje III, IV ir V delnakaulių projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viso kairės rankos V piršto užpakaliniame paviršiuje ir netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame - vidiniame paviršiuje. Nustatytos keturios trauminių kontaktų žymės (t. 1, b. l. 70-71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti P. T. sužalojimų teismo medicininio tyrimo duomenys – konstatuoti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame skruoste, skersos krypties linijinis odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui kairio ausies kaušelio priekinio paviršiaus viršutinėje srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva abiejų lūpų kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu lūpų gleivinėje. Nustatytos trys trauminių kontaktų žymės (t. 1, b. l. 97).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariams

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. I. neigia smurtavęs prieš nukentėjusiuosius bei tvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną kilusio konflikto metu jis tik pastūmė P. T. į lovą, tačiau jo nemušė ir jokio kito smurto nei prieš jį, nei jo sutuoktinę V. T. nenaudojo. Nors kaltinamasis neigia jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau byloje surinkti ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad K. I. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems P. T. ir V. T. bei nežymiai juos sužalojo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų P. T. ir V. T. nurodytas įvykio aplinkybes apie jų sumušimą patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų parodymai, bet ir jų apžiūros duomenys. Tą pačią dieną policijos pareigūnų atliktos P. T. apžiūros metu kaklo kairėje pusėje buvo matomos kraujosruvos, kairės pusės ausyje buvo matoma kraujuojanti žaizda, paausyje, ant žando buvo matoma kraujosruva. Policijos pareigūnams apžiūrint V. T. ant jos kairės rankos plaštakos buvo matomi melsvos spalvos patinimai, kaktos kairėje pusėje buvo matoma kraujosruva. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes apie jų sužalojimą patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, kuriose užfiksuoti P. T. ir V. T. teismo medicininio tyrimo duomenys. Pažymėtina, kad teisme apklausti liudytojai T. T. ir E. R. (nukentėjusiųjų sūnus ir dukra) patvirtino, kad iki 2023-09-03 kilusio konflikto nei P. T., nei V. T. asmens apžiūros protokoluose ir specialisto išvadose nurodytų sužalojimų neturėjo, nors dieną prieš įvykį jie visi buvo susirinkę nukentėjusiųjų namuose bei kartu šventė T. T. gimtadienį. Be to, minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad abu tėvai jiems teigė buvę sumušti K. I..

Nors kaltinamasis neigia smurtavęs tiek prieš P. T. (pripažįsta tik jį pastūmęs), tiek prieš V. T. ir pateikė savąją konflikto bei įvykių eigos versiją, tačiau teismas kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes vertina kaip bylos duomenimis nepatvirtintą jo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Šią išvadą teismas grindžia tuo, kad kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir anksčiau aptarti įrodymai, t. y. nuoseklūs ir bylos duomenimis patvirtinti nukentėjusiųjų P. T., V. T. parodymai, liudytojų T. T., E. R. parodymai, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, apžiūros protokolų duomenys, specialistų išvados ir kiti bylos duomenys.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis neigia smurtavęs prieš nukentėjusiuosius, tačiau iš dalies neneigia kaltinime nurodytų veiksmų atlikimo, t. y. pripažįsta, kad stumdamas rankomis parvertė P. T. ant lovos, o šiuos savo veiksmus aiškino tuo, jog siekė apginti R. T. nuo jos tėvo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir teisme kaip liudytoja apklausta kaltinamojo sugyventinė R. T.. Vis dėlto, iš bylos duomenų akivaizdu, kad tiek kaltinamasis, tiek liudytoja R. T. savo parodymais siekia sumenkinti prieš nukentėjusiuosius kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį ir intensyvumą. Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad P. T. iš tiesų prieš R. T. būtų atlikęs neleistinus smurtinio pobūdžio veiksmus ir dėl to būtų kilęs poreikis ją ginti nuo realaus pavojingo kėsinimosi. Nukentėjusieji P. T. ir V. T. neigė tokių veiksmų atlikimą, o pati teisme apklausta R. T. neigė fizinio skausmo jai sukėlimo faktą. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. T. ar K. I. būtų kreipęsi į policiją su pareiškimu dėl P. T. panaudoto smurto, gydymo įstaigą dėl patirtų sužalojimų ar pan. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jeigu kaltinamojo veiksmai iš tiesų būtų apsiriboję tik P. T. pastūmimu ir jo nuvertimu į lovą, tokiu atveju logiškai nebūtų paaiškinama, kokiu būdu atsirado kaltinime nurodyti sužalojimai P. T. ir V. T., kurie iš esmės atitinka nukentėjusiųjų nurodytą įvykio versiją. Nors teisme kaltinamasis K. I. teigė, kad būdama neblaivi V. T. nuolat griuvinėja, taip pat ji buvo nugriuvusi visų akivaizdoje ir dieną prieš įvykį, tačiau teisme apklausti nukentėjusieji bei liudytojai T. T., E. R. šią aplinkybę paneigė. Liudytojai T. T., E. R. teisme taip pat patvirtino, kad dieną prieš įvykį jų tėvai matomų sužalojimų neturėjo ir tokio pobūdžio nusiskundimų neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta jokio logiškai paaiškinamo motyvo, dėl kurio P. T. ir V. T. būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, tuo tarpu tiek kaltinamasis, tiek jo sugyventinė R. T. yra suinteresuoti sumenkinti kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdį ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už kaltinamojo padarytą veiką.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą K. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu užpuolus kartu su juo gyvenantį sugyventinės R. T. tėvą P. T., kurį stumdamas rankomis jis parvertė ant lovos, sugriebė už kaklo, pradrėskė ausį, laikė prispaudęs jį prie lovos, ne mažiau kaip vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė P. T. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus, taip pat užpuolus kartu su juo gyvenančią sugyventinės R. T. motiną V. T., kuriai lovoje gulinčiai jis ne mažiau kaip devynis kartus smogė kumščiais į įvairias kūno vietas bei ne mažiau vieną kartą keliu spyrė į kairį klubą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė V. T. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo K. I. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariams ir nežymus jų sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo K. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veiką jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu K. I. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, neišreiškė gailesčio dėl jos padarymo, savo elgesiui nebuvo kritiškas, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Kaltinamasis anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas jau po šios bylos perdavimo į teismą, t. y. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka. Kaltinamasis teisme nurodė vykdantis individualią veiklą, turi sugyventinę.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti K. I. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nesusijusią su jo laisvės atėmimu, tačiau ją varžanti – laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą bei kaltinamajam skirtinus įpareigojimus, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos veikos pobūdį ir veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, K. I. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai 6 mėnesiai. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jam skirtina intensyvi priežiūra ir įpareigojimas nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat draudimas per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu K. I. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo baudžiamasis įsakymas nuo 2024-12-20 vykdomas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriuje. Atsižvelgiant į tai, kad 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu K. I. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė už nusikaltimo padarymą apėmimo būdu subendrintina su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra ir įpareigojimu nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat draudimas visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2023-09-03 13:00 iki 2023-09-04 14 val. 23 min. išbūtas laikas, t. y. dvi paros, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis), taip pat Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu paskirtos faktiškai atliktos bausmės dalis (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam K. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinio disko laikmena (1 vnt.), paliktina saugoti byloje.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, duomenų apie proceso išlaidas nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. I. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – K. I. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį būti namuose nuo 20:00 val. iki 6:00 val., kai tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-12-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir K. I. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – K. I. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti jį būti namuose nuo 20:00 val. iki 6:00 val., kai tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės atlikimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2023-09-03 13:00 val. iki 2023-09-04 14 val. 23 min. išbūtą laiką (2 paras), jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms, taip pat faktiškai atliktą bausmės dalį pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-12-04 baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą – panaikinti.

Kompaktinį diską (1 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.