- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-2459-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36584-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- H. G., D. K.
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo (apelianto) UAB ”Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams H. G., D. K. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės H. G. 364,46 Lt skolą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-02-03, 12,16 Lt įstatyminių palūkanų už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2014-10-24, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo D. K. prašė priteisti 1.560,28 Lt skolą už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2014-02-04 iki 2014-09-30; 25,33 Lt įstatyminių palūkanų palūkanas už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-10-245 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė tiekiantis centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms butui (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Buto šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Už laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30 suteiktas paslaugas su ieškovu nėra atsiskaityta ir susidaręs 1 924,74 Lt įsiskolinimas. Butas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą laikotarpiu nuo 1996-03-18 iki 2014-02-03 priklausė savininkei H. G., o nuo 2014-02-03 priklauso savininkui D. K.. Tarp ieškovo ir atsakovų nėra sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl laikoma, kad tarp ieškovo ir atsakovų nuo pastato, kuriame yra butas, šildymo ir karšto vandens įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių datos yra sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys pagal standartines sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovė H. G. paaiškino, kad butas iki 2014-02-03 nuosavybės teise priklausė jai, o nuo 2014-02-03 pardavus jį iš varžytinių, nuosavybės teisė į butą įregistruota D. K. vardu. Varžytinių rezultatus atsakovė nurodo apskundusi, ginčai tebevyksta. Vykstant teisiniams ginčams atsakovė gyvena bute ir naudojasi UAB „Vilniaus energija“ paslaugomis. Formaliai buto savininkas yra D. K., kuris ir atsako už visus įsipareigojimus, susijusius su buto eksploatavimu.
Atsakovas D. K. prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad buto nuosavybės įregistruota jo vardu. Įregistravimo pagrindas – 2014-02-03 antstolės N. L. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 0062/13/01993-V, kuriuo D. K. teisiškai, bet ne faktiškai perduotas H. G. priklausęs butas. Bute gyvena atsakovė H. G., su kuria D. K. nėra sudaręs nuomos sutarties, nėra sutikęs, kad ji bute ir toliau gyventų. Teismas 2014-07-11 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15641-905/2014 nusprendė iškeldinti H. G. su visu jai priklausančiu turtu. Atsakovė H. G., kuri visą laiką faktiškai ir naudojasi ieškovo teikiamomis paslaugomis, todėl jai ir turi tekti pareiga atsiskaityti už šildymui ir karštam vandeniui sunaudotą energiją.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės H. G., ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 105,55 Eur skolos, 3,52 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 109,07 Eur sumą nuo 2014-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimu išdėstė iš atsakovės H. G. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai priteistų sumų sumokėjimą lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atsakovas D. K. atžvilgiu atmetė.
Teismas nurodė, kad CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 p. nustato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 p., sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties aprašo 6 p., iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Teismas, vadovaudamasis CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 2 p., 6.256 str. 1 d., 6.383, 6.385, 6.388 str., priteis ieškovui iš atsakovės H. G. 364,46 Lt (105,55 Eur) skolą. penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas bei procesines penkių procentų dydžio metines palūkanas.
Teismas ieškovo reikalavimus D. K. atžvilgiu atmetė, kaip pareikštus netinkamam atsakovui ir nurodė, kad pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.9 p., buitinis šilumos vartotojas privalo raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas). Toks pranešimas nagrinėjamu atveju pateiktas ieškovui nebuvo. Pagal to paties Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 11 p., sutartis nutraukiama sutartyje numatytais atvejais, sutarties šalių rašytiniu susitarimu arba kitais LR teisės aktuose nustatytais atvejais, tvarka ir terminais. CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Teismas sprendė, kad sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės H. G. yra neterminuota. Varžytinėse įgijęs butą nuosavybėn, atsakovas D. K. nepradėjo juo naudotis dėl neteisėtų ankstesnės savininkės H. G. veiksmų. Atsakovė H. G. gyveno ir tebegyvena bute ir naudojasi į butą tiekiama šilumos energija. Sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir H. G. tebesitęsia iki šiol. Jokiame teisės akte imperatyviai nenustatyta, kad įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, t.y. tapęs jo savininku, asmuo savaime tampa sutarties dėl šilumos energijos tiekimo šalimi. Atsakovas D. K. neatliko jokių veiksmų, leidžiančių manyti jį priėmus ieškovo ofertą ir pradėjus tiekiama šilumos energija naudotis, nenustatyta ir jokių aplinkybių, įgalinančių spręsti, kad atsakovas D. K., įgijęs butą nuosavybėn, būtų turėjęs bent galimybę tai padaryti. Vienintelė aplinkybė, kad atsakovas D. K. įregistravo savo nuosavybės teisę į butą viešame registre, negali būti sutapatinta su jo valia konkliudentiniais veiksmais sudaryti sutartį su ieškovu (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 išdėstytu išaiškinimu, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės sutampa. Teismas padarė išvadą, kad sutarties forma negali būti veiksnys, esmingai įtakojantis teisinį situacijos vertinimą, todėl neturi pagrindo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytu aiškinimu nesivadovauti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė iš dalies panaikinti pirmosios instancijos sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atsakovo D. K. atžvilgiu buvo atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal teisinį reguliavimą tarp ieškovo ir atsakovų nuo pastato, kuriame yra butas, nuo šildymo ir karšto vandens tiekimo įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių datos konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 išaiškino, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tarp ieškovo ir atsakovų nėra sudaryta sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta sutartis pagal standartines sąlygas ir todėl patalpų savininkui atsirado pareiga atsiskaityti su ieškovu. Pagal standartines sąlygas sutarties šalimi gali būti tik savininkas, todėl neišsikėlęs asmuo (atsakovė H. G.) negali būti tokios sutarties šalimi. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 išdėstytu išaiškinimu, nes šioje byloje rašytinė individuali šilumos tiekimo sutartis su šilumos tiekėju buvo sudaryta. Galioja diferencijuotas teisinis reguliavimas kai sudaroma individuali rašytinė sutartis. Ieškovas rėmėsi faktiškai identiškomis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtomis bylomis, kuriose formuojama praktika taip pat saisto kitus žemesnės kompetencijos teismų.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas D. K. negali naudotis ir gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute ir butas H. G. dar nėra perduotas. Pagal CK 6. 398 str. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą naujam savininkui atsiranda nuo šio daikto perdavimo. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, leidžiančių manyti jį priėmus ieškovo ofertą. Ieškovas žinojo, kad atsakovė H. G. gyvena toliau savavališkai gyvena bute.Ieškovo su atsakovu D. K. konkliudentiniais veiksmais jokia sutartis nebuvo sudaryta. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas įregistravo savo nuosavybę viešame registre (to negalėjo nedaryti, atsižvelgiant į CPK nustatytą turto pardavimo iš varžytinių reglamentavimą) negali būti sutapatinama su jo valia konkliudentiniais veiksmais sudaryti sutartį su ieškovu (CK 1.71 str. 2 d.).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 buvo konstatuota, kad reikalavimas pareikštas netinkamam asmeniui ne tik todėl, kad su prieš tai buvusiais savininkais buvo sudaryta rašytinė sutartis, bet todėl, kad butu faktiškai ir neteisėtai naudojosi ir jį valdė buvę savininkai, o naujojo savininko teisės buvo neteisėtai suvaržytos ankstesnių buto savininkų. Vilniaus apygardos teismas 2009-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-978-302/2009 nusprendė, kad tuo atveju, kai buto įsigijimo nuosavybėn momentas ir faktinio perdavimo-priėmimo momentai nesutampa už tiekiamą šilumos energiją privalo mokėti gyventojai, kurie naudojasi butu. Nagrinėjamos bylos ir minėtų precedentinių bylų racio dicidendi visiškai sutampa. Ieškovo paminėta teismų praktika suformuota bylose, kurių aplinkybės visiškai nesutampa su ginčo byla.
Atsiliepimas
Atsakovė H. G. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Byloje nagrinėjamam ginčui nustatytos teisiškai reikšmingos įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją spręsti aplinkybės, kad šilumos energija ir karštu vandeniu, ieškovo tiektu į butą laikotarpiu nuo 2014-02-04 iki 2014-09-30, už kurį ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, naudojosi buvusi buto savininkė atsakovė H. G.. Dabartinis buto savininkas atsakovas D. K. nuosavybės teises į butą įgijo nuo 2014-02-03 įvykusių varžytynių pagrindu. D. K. valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų ankstesnės buto savininkės H. G. veiksmų, šiai atsisakius išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas D. K. nepagrįstai teigia, kad pagal CK 6. 398 str. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą naujam savininkui atsiranda nuo šio daikto perdavimo. CPK 715 str. kaip speciali norma nustato, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą, todėl atsakovas negali gintis aplinkybe, kad nesudarytas buto perdavimo – priėmimo aktas. Tiek ieškovas, tiek abu atsakovai pripažįsta, kad tarp ieškovo ir atsakovės H. G. konkliudentiniais veiksmais sudaryta neterminuota šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Sprendžiant dėl prievolės sumokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, reikšminga nustatyti, ar šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buvusiu savininke H. G. nutraukta, o su naujuoju savininku D. K. sudaryta.
CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 p. nustato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 p., sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos, pagal to paties aprašo 6 p., iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Teismo vertinimu, įstatyminio ir poįstatyminio lygio teisės normos pareigos atsiskaityti už nuosavybės teise valdomoms patalpoms (butui) centralizuotai tiekiamą šilumos energiją nesieja vien su nuosavybės teisės įgijimu, bet sieja su nuosavybės teisės įgyvendinimu savininkui naudojant ir valdant patalpas (butą).
Pažymėtina, kad išviešinus atsakovo nuosavybės teisių į butą įregistravimo faktą Nekilnojamojo turto registre, šilumos tiekimo sutarties šalimi atsakovas savaime netapo, išviešinimo šiame registre paskirtis – trečiųjų asmenų teisių apsauga, o ne ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų nustatymas, kadangi šių asmenų santykiai dėl šilumos energijos tiekimo turi būti nustatomi vadovaujantis sutarčių teisės taisyklėmis. Būtina įvertinti, ar atsakovas D. K. atliko konkliudentinius veiksmus CK 1.71 str. reguliavimo prasme. Reikšminga tai, kad atsakovas D. K. bute faktiškai neapsigyveno, nesinaudojo ieškovo tiekiama energija ir už ją nemokėjo, t.y. neatliko konkliudentinių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti sutartį su ieškovu.
Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013 vertino situaciją, kurios teisiškai reikšmingos aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB “Vilniaus energija” tiekė šilumos energiją butui. Šis butas nuo 1992 m. vasario 5 d. priklausė atsakovei S.V., 2003 m. rugpjūčio 26 d. iš varžytynių buvo parduotas A. B. , tačiau teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimu turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pripažintas negaliojančiu ir pritaikyta restitucija. Visą įsiskolinimo laikotarpį buto savininkė buvo atsakovė S,V., su kuria konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo–pardavimo sutartis, nors nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre buvo registruota ir pirkėjo A.B. nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad atsakovei S.V. atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundžiamame sprendime aptariamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 pažymėjo, kad naujojo buto savininko valdymo ir naudojimosi butu teisės buvo suvaržytos dėl neteisėtų ankstesniųjų buto savininkų trečiųjų asmenų L. ir S. E. veiksmų, šiems atsisakius išsikelti iš atsakovui nuosavybės teise perėjusio buto, dėl ko teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius tokias aplinkybes (kad į butą tiekimą šilumos energiją ir karštą vandenį vartojo tretieji asmenys, su vienu iš jų sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, ši sutartis nebuvo sudaryta su atsakovu – teisėtu buvo savininku, kurio nuosavybės teises į butą neteisėtai suvaržė tretieji asmenys iki jų priverstinio iškeldinimo su antstolio pagalba), pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad energijos pirkimo-pardavimo sutarties forma negali būti veiksnys, esmingai įtakojantis teisinį situacijos vertinimą, todėl teismas vadovavosi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014 išdėstytu aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negalima tapatinti situacijos, plačiai aptartos teismų praktikoje, kuomet už paslaugų nekilnojamojo daikto išlaikymui suteikimą paslaugų teikėjams atsakingas lieka savininkas tuo atveju, kai jis išnuomoja ar kitais pagrindais leidžia savo turtu naudotis kitam asmeniui, su nagrinėjamoje byloje esančia faktine situacija, kuomet, pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, naujasis savininkas faktiškai nėra pradėjęs naudotis savo turtu naudotis ir/ar jo valdyti, senajam savininkui faktinį valdymą tebetęsiant neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįgijo teisės naudotis butu ne dėl savo sutikimo, o dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – neteisėtų atsakovės H. G. veiksmų. Atsakovas D. K. įgydamas butą nuosavybėn turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad atsakovė H. G. nepažeidinės naujojo savininko D. K. nuosavybės teisių.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad remiasi pirmosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismo bei apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo nutartimis formuota teismų praktika formuota konkrečiose bylose. Tačiau vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paskutiniais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais.
Atsakovas D. K. pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti 150 eur išlaidų, kurios patirtos apmokant Viešajai įstaigai „Teisininko pagalba“ už atsiliepimo parengimą. Viešajoji įstaiga „Teisininko pagalba“ neatitinka asmens, kuris gali būti atstovu teisme pagal pavedimą, kriterijų. CPK 56 str. nuostatos nesuteikia teisės bet kokiam juridiniam asmeniui atstovauti fizinį asmenį teisme, įskaitant procesinių dokumentų ruošimą, todėl atsakovui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.