Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-978-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-16
Bylos Nr.
2A-978-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
A. C., V. U., A. U.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-978-302/2009Procesinio sprendimo kategorijos 35.5; 42.10; 45.5; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Andžejaus Maciejevskio ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant atsakovui A. C.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams V. U., A. U., A. C. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. C. 3 095,48 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2004-05-10 iki 2006-10-31, 230,26 Lt delspinigių.

Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui A. C. nuo 2004-04-16 pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 32-1676, iki šios datos bute gyveno buvę šio buto savininkai sutuoktiniai atsakovai A. U. bei V. U.. Minėto buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo bendrų šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovui atsirado prievolė mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį. Įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2004-05-10 iki 2006-10-31 d. sudaro 3 145,64 Lt sumą. Vadovaujantis LR įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ atsakovams už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuoti 0,04 % delspinigiai nuo 2007-05-05 iki 2007-11-05, kas sudaro 226,59 Lt, kuriuos ieškovas prašo priteisti.

Atsakovas A. C. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2004-04-16 jis varžytinių akto Nr. 32-1676 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį Pamėnkalnio g. 15-17 Vilniuje. Įrašas apie nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą viešame nekilnojamojo turto registre įsigaliojo nuo 2004-05-09. Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju už ieškovo suteiktas paslaugas yra atsakingi atsakovai, kadangi pagal Civilinio kodekso 6.398 str. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą naujam savininkui atsiranda nuo šio daikto perdavimo jam momento, o ginčo butas A. C. buvo perduotas antstolio Dariaus Stakeliūno surašyto 2007-07-19 iškeldinimo protokolo Nr. 32-113/2005 vykdomojoje byloje Nr. 0032/05/000112 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-01-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-523-565/2005 pagrindu ir tik nuo nurodytos dienos atsakovas galėjo minėtu butu naudotis. Taigi laikotarpiu iki 2007-07-19 jis neturėjo prievolės apmokėti už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas butui, esančiam Pamėnkalnio g. 15-17 Vilniuje, paslaugas.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad butas, esantis Pamėnkalnio g. 15-17/Vasario 16-osios g. 6-17, Vilniuje, buvo perduotas atsakovui A. C. tik 2007-07-19, iki nurodytos datos butu naudojosi atsakovai Valdemaras ir A. U., atsakovas A. C. butu naudotis negalėjo dėl objektyvių priežasčių, todėl tik nuo nurodytos datos (2007-07-19) atsakovui perėjo ir nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą Civilinio kodekso 6.393 str. 4 d. pagrindu. Dėl nurodytos priežasties ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. C. dėl 3095,48 Lt įsiskolinimo už suteiktas paslaugas nuo 2004-05-10 iki 2006-10-31, 230,26 Lt delspinigių priteisimo teismas laikė nepagrįstu ir jį atmetė. Teismas konstatavo, jog nurodytu ieškovo laikotarpiu apmokėti už suteiktas paslaugas privalo atsakovai A. ir V. U., tačiau ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tokio reikalavimo jiems nepareiškė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ginčo butas 2004-04-16 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu 2004-05-09 buvo įregistruotas atsakovo A. C. vardu, jokios informacijos apie nuosavybės teisės išlikimą atsakovams A. U. ir V. U. registre nebuvo nurodyta, taigi jokie faktai nei sąlygos, numatantys nuosavybės teisės išlikimą asmenims, nebuvo vieši. Apie atsakovų iškeldinimą 2007-07-19 viešame registre nebuvo nurodyta, todėl ši aplinkybė negalioja sąžiningų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Taigi ginčo butas buvo perduotas atsakovui 2004-04-16 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas A. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas teisingai konstatavo, jog ginčo butas buvo perduotas atsakovui 2004-04-16, bet ne 2007-07-19, ir atmetė ieškinį. Atsakovas iki tol, kol atsakovai nebuvo iškeldinti iš buto priverstine tvarka 2007-07-19, neturėjo objektyvių galimybių patekti į butą. Antstolio 2007-07-19 iškeldinimo protokolas patvirtina atsakovo varžytynėse įgyto nekilnojamojo daikto perdavimo momentą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamoms patalpoms, esančioms Pamėnkalnio g. 15-17 Vilniuje. Šios patalpos nuo 2004-04-16 nuosavybės teise priklauso atsakovui A. C., kuris butą nuosavybėn įsigijo iš varžytinių, o iki nurodyto laiko šios patalpos registruotos V. U. vardu (t 1, b.l. 12-14). V. U. su šeima iš ginčo patalpų buvo iškeldintas 2007-07-19 ir nuo tos dienos patalpos perduotos naudotis jų savininkui atsakovui A. C. (t 1, b.l. 57-62). Minėtoms patalpoms ieškovas tiekė šilumą tiekimo ir karštą vandenį, už laikotarpį nuo 2003-05-01 iki 2006-10-31 su ieškovu neatsiskaitė patiektos šilumos ir karšto vandens naudotojai. Pagal ieškovo reikalavimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-04-14 sprendimu už akių iš Aldonos bei V. U. priteisė solidariai 1 443,93 Lt skolos už laikotarpį nuo 2003-05-01 iki 2004-04-16 bei 105,70 Lt delspinigių. Kitą dalį skolos – 3 095,48 Lt už paslaugas teiktas už laikotarpį nuo 2004-05-10 iki 2006-10-31 ir 230,26 Lt delspinigių prašo priteisti iš atsakovo A. C..

Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo reikalavimą atmetė, sprendęs, kad atsakovas nesinaudojo ieškovo teikiama paslauga ir už ją sumokėti neprivalo.

Pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 d. numatyta, kad paslaugų tiekėjas įsipareigoja pateikti paslaugų gavėjui paslaugas, o paslaugų gavėjas apmokėti už suteiktas paslaugas, t.y. paslaugų gavėjas įpareigotas sumokėti tik už kitos šalies realiai suteiktas paslaugas. Šios įstatymo normos be tarp šalių esančių energijos pirkimo-pardavimo santykių, taip pat reguliuoja bylos šalių santykius (Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 3 d.). Jos atitinka ir sąlygą, numatytą Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 d., kurioje numatyta, kad abonentas moka tik už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Iš šių įstatyminių nuostatų, kurios reguliuoja šalių santykius, darytina išvada, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui už ieškovo patiektą ir atsakovo suvartotą energijos kiekį. Byloje nustatyta, kad atsakovas, nors ir tapo buto, kuriam tiekiama šiluminė energija, savininku nuo 2004-04-16 (t 1, b.l. 12-14), tačiau nepriklausomai nuo jo valios ginčo butu faktiškai pradėjo naudotis nuo buto perdavimo jam momento, t.y. nuo 2007-07-07 (t 1, b.l. 57-62). Tokį nesutapimą su buto įsigijimu nuosavybėn ir jo priėmimu faktiškam naudojimui sąlygojo tai, kad buvęs buto savininkas V. U. ginčijo Turto pardavimo iš varžytinių aktą (t 1, b.l. 92-94) ir neišsikėlė iš buto iki nebuvo priverstinai antstolio iškeldintas.

Pagal Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 4 d. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas Civilinio kodekso 6.398 straipsnio 1 d. nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 725 str. 6 d., 8 d. numatyta, kad nutarčiai, kuria patvirtintas varžytinių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas, ir šis dokumentas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, tačiau buvusių savininkų užvestas ginčas dėl varžytynių teisėtumo sąlygojo buto įgijimo nuosavybėn ir jo priėmimo-perdavimo proceso nesutapimą. Iki 2007-07-07 ginčo bute gyvenant V. U. su šeima ieškovo teikiama paslauga – tiekiama šilumos energija naudojosi buto gyventojai ir tai jie darė prieš atsakovo A. C. valią, atsakovas šios energijos nenaudojo ir pagal jau minėtas įstatymo nuostatas neprivalo už nenaudotą energiją atsiskaityti su ieškovu.

Apeliacinio skundo argumentas, kad jokios informacijos apie nuosavybės teisės išlikimą atsakovams A. U. ir V. U. nekilnojamojo turto registre nebuvo nurodyta, nekeičia sprendimo esmės, nes kaip nurodyta gyvenant atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute V. U. su šeima buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute (t 1, b.l. 10) ir iš buto nesikraustė prieš buto savininko valią, naudojosi butui teikiamomis paslaugomis, kurias ieškovas teikė neįsitikinęs tuo, jog jo teikiamomis paslaugomis naudojasi buto savininkas, nes į bylą nepateikė energijos pirkimo-pardavimo sutarties už ginčo laikotarpį sudarytos su atsakovu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovui - 300 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje. Taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 11,40 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. C. naudai, 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Andžej MaciejevskiTatjana Žukauskienė