- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-602-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33528-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. A.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Rimantas Bučma
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant M. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. S. ir civiliniams ieškovams (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant M. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. S. ir civiliniams ieškovams (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant M. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. S. ir civiliniams ieškovams (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. A. 1300 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos ir 1200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. S. naudai.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. A. 1389,23 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 23 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. A. 166,53 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai 53 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. A. turtui – 4055,76 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt penkių eurų 76 ct) dydžio piniginėms lėšoms, esančioms AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teises, paliekant tik teisę disponuoti 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio suma per mėnesį, paskirtą 2021 m. gruodžio 30 d. prokuroro nutarimu, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartimi pratęstą iki 2022 m. rugsėjo 30 d., nuspręsta palikti galioti iki kol bus atlyginta žala, patenkinus civilinius ieškinius nukentėjusiajam E. S. ir civiliniams ieškovams (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. A. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 26 d., apie 23.00 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nukentėjusiųjų E. S. ir I. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – E. S. ranka sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, padarydamas šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, odos nubrozdinimu dešiniame smilkinyje, dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės ir viršutinio žandikaulio lūžimais, kai tuo tarpu nenustatytas asmuo I. G. ranka sudavė du smūgius į galvos sritį, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda lūpoje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje yra pateikti trys kvitai, patvirtinantys 37,47 Eur nukentėjusiojo išlaidas. Šioje dalyje reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, todėl apeliantas neginčija šios sumos ir ją apmoka. Dėl turtinės žalos priteisimo likusioje dalyje, t. y. dėl 1262,53 Eur priteisimo nesutinkama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis, taip pat nepreziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo reikalavimus dėl turtinių praradimų grindė tik deklaratyviais teiginiais. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad civilinis ieškovas patyrė realius nuostolius, nurodytus ieškinyje.
2.2. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti reikalaujamos žalos dydį, tenkinti šio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Byloje nėra jokio įrodymo, kuris galėtų pagrįsti reikalavimus dėl turto sugadinimo ar negautas pajamas dėl darbo praradimo. Ieškovas pripažino, kad nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas dėl neblaivumo, t. y. civilinio ieškovo negautos pajamos yra išimtinai susiję tik su jo paties būkle, neleidusia gauti nedarbingumo pažymėjimo. Ieškovas neįrodė ir kitų būtinųjų sąlygų, t. y. žalos dydžio ir priežastinio ryšio. Apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį ir priteisdamas iš atsakovo 1300 Eur turtinei žalai atlyginti, vadovavosi išimtinai tik prielaidomis ir spėjimais.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat sutinka su paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nepritaria nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo išsprendimui, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.
5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
6. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 168-211/2018).
7. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 74–75), kuriame prašė priteisti jam iš nusikalstamą veiką padariusio asmens 2500 Eur sumą, kurią sudaro 1300 Eur turtinė žala ir 1200 Eur neturtinė žala. Dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusysis nurodė, kad jam reikėjo pirkti vaistus (akių lašus, tepalą ir kt.), taip pat buvo iškruvinti jo drabužiai (kelnės, megztinis), kuriuos teko išmesti, bei subraižyti akinių stiklai. Be to, jis prarado darbą, nes Sodra viso jo nedarbingumo nepateisino, jis turėjo „baltą“ biuletenį. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. S. pilna apimtimi palaikė savo civilinį ieškinį ir paaiškino, kad jam teko pirkti vaistus, kurių pirkimo čekius pateikė į bylą, akinių dar netaisė, bet artimiausiu metu žada tai padaryti. Kelnės buvo pirktos maždaug prieš tris savaites iki įvykio už 80-90 Eur (duomenys neskelbtini) prekybos centre, o megztinis jau buvo dėvėtas apie dvejus metus, jį pirko maždaug už 70 Eur, bet šiuo metu vertina apie 20 Eur (3 t., b. l. 109). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad naujus akinius nusipirko už 600 Eur. Dėl patirto sužalojimo negalėjo dirbti apie mėnesį laiko ir dėl to prarado daug pinigų (4 t., b. l. 29–30).
8. Pirmosios instancijos teismas E. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pilna apimtimi ir priteisė jo naudai iš M. A. 1300 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo M. A. nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Buvo suplėšytos nukentėjusiojo kelnės, taip pat nuo kraujo dėmių neatsiplovė jo įvykio metu dėvėtas megztinis. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad buvo sugadinti E. S. akiniai, netektas darbas, todėl sprendė, kad civiliniame ieškinyje nurodyta 1300 Eur suma yra pagrįsta. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kiekvieno turtinę žalą sudarančio komponento vertės (dydžio), t. y. tik abstrakčiai nurodė patirtos žalos dydį, detaliai neargumentuodamas, kas ją sudaro, ir ar nukentėjusiojo nurodyti teiginiai yra pagrįsti objektyviais duomenimis.
9. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus; daikto vertė nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas (sunaikinamas) praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto (sugadinto/sunaikinto) turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.).
10. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad turtinę žalą E. S. patyrė dėl sugadintų (suteptų krauju) drabužių, akinių bei pirktų vaistų. Nukentėjusiojo nurodytos kelnių (80 Eur) ir megztinio (20 Eur) kainos, įvertinus jų nusidėvėjimą, laikytinos pagrįstomis. Tuo tarpu akinių apgadinimo mastas bei jų vertė nėra įrodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad E. S. nepateikė akinių nuotraukos, kurioje matytųsi subraižyti jų stiklai. Taip pat neaišku, už kokią sumą šie akiniai buvo įsigyti, kiek laiko jie buvo nešioti ir pan. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, jog akinių nebetaisė, o nusipirko naujus už 600 Eur, tačiau pirkimo kvito nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. S. neįrodė, kad jo akiniai buvo sugadinti nepataisomai, dėl ko reikėjo pirkti naujus akinius. Be to, nėra duomenų, kad įvykio metu apgadinti akiniai buvo nauji, jų kaina, lęšių tipas (kas lemia akinių vertę), todėl apeliacinės instancijos teismas nustato 300 Eur sumą, kuri laikytina protinga, proporcinga ir pakankama patirtiems nuostoliams dėl akinių sugadinimo padengti.
11. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su civilinio ieškovo aiškinimu, jog dėl patirtų sužalojimų jis neteko darbo, dėl ko negavo ir pajamų. Vis dėlto, teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, nes ši civilinio ieškinio dalis liko visiškai neįrodyta. E. S. nei pateiktame civiliniame ieškinyje, nei duodamas paaiškinimus teisme nenurodė nei kokio pobūdžio darbą dirbo, nei kokiu grafiku, nei kokios tuo metu buvo jo pajamos. Iš byloje esančių nedarbingumo pažymėjimų (2 t., b. l. 86–87) matyti, kad nukentėjusysis buvo gydytas stacionare nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. spalio 1 d., visas jo nedarbingumo laikotarpis dėl viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžimo tęsėsi nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. spalio 15 d. Už šį laikotarpį jam buvo paskaičiuota 166,53 Eur dydžio ligos išmoka (2 t., b. l. 90). E. S. buvo apžiūrėtas medikų ir jam suteikta pirminė pagalba iš karto po įvykio, t. y. 2021 m. rugsėjo 27 d., tačiau tuomet jis buvo neblaivus (nustatytas 1,8 promilių girtumas), todėl, suteikus būtinąją pagalbą, buvo išleistas išsiblaivyti į namus, nurodant atslūgus edemai kreiptis į Veido žandikaulių chirurgijos ambulatoriją pakartotiniam būklės įvertinimui ir tolimesnio gydymo taktikos parinkimui (1 t., b. l. 100).
12. Taigi, ligos išmoka už 2021 m. rugsėjo 27-28 dienas nukentėjusiajam nebuvo išmokėta dėl jo paties kaltės, t. y. dėl neblaivumo. Duomenų, kad E. S. būtų nedarbingas ir po 2021 m. spalio 15 d., t. y. kai oficialiai baigėsi jam suteiktas laikinas nedarbingumas, bylos medžiagoje nėra. Sodros duomenimis įvykio metu nukentėjusysis dirbo UAB „M.“, tačiau darbo santykiai šioje įmonėje tęsėsi ir po patirtų sužalojimų (draudimo laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 28 d.), todėl atmestini kaip nepagrįsti E. S. teiginiai, kad būtent dėl patirtų sužalojimų jis neteko darbo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad netektų pajamų E. S. neįrodė, todėl ši ieškinio dalis atmetama.
13. Apibendrinus visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) E. S. dėl apelianto M. A. nusikalstamų veiksmų iš viso patyrė 437,47 Eur (80 + 20 + 300 + 37,47 = 437,47) turtinę žalą, todėl ši suma priteisiama iš nuteistojo, likusi civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama kaip nepagrįsta.
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė pažymą Nr. APD-2022-09796, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Rimantas Bučma, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą M. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 133,33 Eur (4 t., b. l. 19).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį M. A. pagal susitarimą gynė advokatas N. S., pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 27). Pastarasis 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad galvojo, jog nuteistojo apeliacinis skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl nepateikė savo įgaliojimų. Esant šiai situacijai, advokatas Rimantas Bučma paprašė atleisti jį nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir šis prašymas buvo tenkintas. Taigi, realios teisinės pagalbos advokatas Rimantas Bučma nuteistajam M. A. nesuteikė ir bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo. Todėl 133,33 Eur suma valstybės naudai iš nuteistojo nepriteisiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiajam E. S. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 437,47 Eur (keturių šimtų trisdešimt septynių eurų 47 ct).
Kitą 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M. A. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.