- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- A2-1622-153/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- R. Ž., L. Ž.
- Atsakovas
- A. B.
procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 124.1; 124.2.2; 124.6.
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 13 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) A. B. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011 pagal ieškovų R. Ž. ir L. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovas A. B. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir padalinti nepadalintą nekilnojamąjį turtą, t.y. 5,57 kv. m. bendro ploto laiptinę su katiline ir 1,15 kv. m. plotą, esantį po išgriautomis gyvenamojo namo vidaus sienų pertvaromis, rūsio bute Nr. l po patalpomis 1-2, sudarantį 11,73 kv. m. bendro ploto, taip pat 16,70 kv. m. bendro ploto ūkinio pastato rūsį lygiomis dalimis tarp atsakovo ir ieškovų, tokia tvarka: 1) sudėjus 5,57 kv. m. bendro ploto laiptinės su katiline ir 1,15 kv. m. plotą, esantį po išgriautomis sienų pertvaromis, sudarantį 6,72 kv. m./2 = 3,36 kv. m., šiuo dydžiu padidinti buto Nr.2 patalpos 2 plotą, patraukiant sieną šioje patalpoje į buto Nr. l patalpos 3 pusę per 1,07 metro; 2) rūsį po gyvenamojo namo buto Nr. 1 patalpa 3 palikti atsakovams; 3) 16,70 kv. m. bendro ploto rūsį ūkiniame pastate palikti ieškovui.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad 2011-10-03 atlikus naujus padalinto nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad pasirašant ir teismui patvirtinant taikos sutartį į dalintiną plotą aukščiau nurodytos patalpos nebuvo įskaičiuotos, t.y. taikos sutartimi šalys pasidalino mažesnio ploto nekilnojamąjį turtą nei yra iš tikrųjų. Apie nurodytų aplinkybių buvimą atsakovas sužinojo civilinės bylos Nr. 2-23-780/2010 nagrinėjimo metu.
Ieškovė R. Ž. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011. Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-72-743/2011 baigta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nutartimi, kuria teismas patvirtino šalių 2011-04-29 taikos sutartį ir bylą nutraukė. Pareiškėjas prie pareiškimo pridėjo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. 60/73465, kurioje esantys dokumentai yra datuoti 2011-10-03 ir anksčiau. Iš esmės visi dokumentai, esantys projekte, buvo pateikti teismui sudarant šalių taikos sutartį 2011-04-29 civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-8-480/2012 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį dėl to paties pastato savavališkos rekonstrukcijos, kurioje A. B. dalyvavo trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, atsakovas ne kartą yra pasisakęs apie aplinkybes, kurias savo prašyme įvardijo kaip naujai paaiškėjusias, apie rūsį ir išardytą pertvarą ieškovės R. Ž. patalpoje, dėl ko ir buvo pradėta ši civilinė byla. Teismo nuomone, atsakovui jo nurodytos kaip naujos aplinkybės negalėjo būti nežinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi jis gyvenamąją vietą ginčo pastatų adresu deklaruoja nuo 2004 m., pareiškime nurodyti pastatų dalys atsakovui pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėjo nuo 2002 m. Be to, teismo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės nėra esminės. Teismas sprendė, kad nėra CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodyto pagrindo atnaujinti procesą, nes atsakovas apie jo nurodytas aplinkybes žinojo ne tik bylos nagrinėjimo metu ir tvirtinant taikos sutartį, bet ir nepalyginamai anksčiau. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, nes apie aplinkybes, jo nuomone sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, sužinojo 2011-12-21 atlikus naujus pasidalinto nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, teikdamas patikslintą pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-23-780/2011 (Nr. 2-8-780/2012), o prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2012-04-04.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo sprendė, kad jo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, apeliantui buvo žinomos anksčiau. Pasirašydamas taikos sutartį, jis negalėjo žinoti, koks realiai yra atidalinamo nekilnojamojo turto tikrasis plotas, nes sudarant taikos sutartį, nebuvo atlikta nauja šio turto inventorizacija. Dėl ieškovų vykdomos savavališkos statybos apeliantas negalėjo patekti į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, nes ieškovai buvo pakeitę įėjimo durų spynas. Ieškovams rengiant c.b. Nr.2-72-743/2011 atidalijimo projektą, apeliantas nedalyvavo pastatų plotų išmatavimuose. Apeliantas nurodė, kad jis nepraleido nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes jam tik civilinėje byloje Nr.2-23-780/2011 paskutinio teismo posėdžio metu, t.y. 2011-12-16, tapo aišku, jog ieškovai nesąžiningai pasielgė pasirašydami taikos sutartį ir jau tuo metu žinojo, jog atidalijamas ne visas paveldėtas nekilnojamasis turtas. Apelianto nuomone, skundžiama teismo nutartimi jam užkertamas kelias pasiekti, kad paveldėtas nekilnojamasis turtas būtų atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal realiai esantį visą plotą. Tinkamai neišsprendus šio klausimo tiek jam, tiek ir kitai proceso šaliai nebus galimybės kitokiu būdu įteisinti realiai esantį nekilnojamąjį turtą ir jį įregistruoti, šiuo turtu tinkamai naudotis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė R. Ž. prašė atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nagrinėjant ieškinį dėl pastatų atidalijimo visos patalpos buvo įtrauktos, pats apeliantas pateikė teismui savo paruoštą gyvenamojo namo patalpų atidalijimo projektą, pagal kurį ir buvo atidalintos ginčo patalpos. Atidalijus gyvenamojo namo ir ūkio pastatus iš bendrosios dalinės nuosavybės, apeliantui teko didesnio ploto patalpos, negu jis paveldėjo, todėl nėra pagrindo teigti, jog apelianto turtinės teisės pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, tikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. ).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje atsakovo nurodytais pagrindais.
Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (atsakovas) naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis įvardijo šias aplinkybes: 1) neteisingai nustatytas dalintino gyvenamojo namo 1A1m plotas, kuris yra ne 79,30 kv. m., kaip nurodyta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/73465 ir ne 82,58 kv. m., o 86,02 kv. m., kuris gaunamas pridėjus 5,57 kv. m. laiptinės į antrąjį namo aukštą ir katilinės plotą, inventorizacinėje byloje pažymėtą indeksu 1-1 ir pridėjus 1,15 kv. m. plotą, kuris atsirado išgriovus pertvaras tarp patalpų 1-6 ir 1-1; o prie 86,02 kv. m. ploto dar pridėjus 11,73 kv. m. ploto rūsio patalpas, esančias po gyvenamojo namo patalpa 1-2, visas dalintinas gyvenamojo namo plotas yra 97,75 kv. m.; 2) į dalintiną turtą nebuvo įtrauktas 16,70 kv. m. ploto rūsys, esantis ieškovams priskirtame ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 2I1p. Pareiškėjas (atsakovas) nurodo, kad šios aplinkybės jam nebuvo žinomos ir apie jas sužinojo 2011-10-03 atlikus naujus padalinto nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, o atskirajame skunde papildomai nurodo, jog šios aplinkybės nebuvo žinomos, nes pareiškėjas negalėjo patekti į gyvenamąjį namą ir į ūkinį pastatą dėl ieškovų pakeistų durų spynų. Apie savo pažeistas teises jam tapo aišku 2011-12-16.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po gyvenamojo namo 1A1m patalpa 1-2 yra 11,73 kv. m. ploto rūsio patalpos. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 60/73465 (b.l. 4-6) matyti, kad 11,73 kv. m. ploto rūsio patalpos nebuvo įtrauktos į pastato-gyvenamojo namo 1A1m kadastro duomenis iki ir po 2011-10-03 atliktos inventorizacijos. Pareiškėjas (atsakovas) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apie 11,73 kv. m. ploto rūsio patalpų egzistavimą gyvenamajame name 1A1m. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pareiškėjo (atsakovo) nurodyta aplinkybė, jog į dalintino gyvenamojo namo 1A1m plotą turėjo būti įtrauktos 11,73 kv. m. ploto rūsio patalpas, atmestina kaip neįrodyta.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad aplinkybė, jog dalintino gyvenamojo namo 1A1m plotas yra ne 82,58 kv. m., o 86,02 kv. m., yra naujai paaiškėjusi ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui (atsakovui) civilinės bylos Nr. 2-72-743/2011 bylos nagrinėjimo metu. Minėtoje byloje šalių sudaryta 2011-04-29 taikos sutartimi gyvenamasis namas 1A1m buvo padalintas pagal pareiškėjo (atsakovo) pateiktą UAB „Lazdijų projektas“ 2011 m. projektą. Šiame projekte ieškovei R. Ž. priskirtas kambarys, projekte pažymėtas Nr. 4, buvo suformuotas sujungus patalpas, pažymėtas indeksais 1-5, 1-6 ir 1-1, kuriai priklausė laiptinė į antrąjį namo aukštą, išgriaunat tarp jų esančias pertvaras, todėl apie galimus gyvenamojo namo 1A1m arba atskirų jo patalpų plotų dydžių netikslumus pareiškėjui (atsakovui) turėjo būti žinoma susipažinus su minėtu projektu, t.y. civilinės bylos Nr. 2-72-743/2011 nagrinėjimo metu.
Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 60/73465 matyti, kad po 2011-10-03 atliktos inventorizacijos gyvenamojo namo bendras plotas yra 78,37 kv. m., kur ieškovei priklausančios gyvenamojo namo patalpos sudaro 63,24 kv. m., pareiškėjui (atsakovui) – 15,13 kv. m. 2011-04-29 taikos sutartimi dalintino turto ieškovei priklausė 13/16 dalių (5/8 ir 3/16 dalys), o pareiškėjui (atsakovui) 3/16 dalys. Esant gyvenamojo namo plotui 78,37 kv. m., pareiškėjui (atsakovui) tenkanti 3/16 namo dalis sudaro 14,69 kv. m. (78,37/16x3), tuo tarpu jam realiai teko didesnio 15,13 kv. m. bendro ploto patalpos, vadinasi pagrindo teigti, kad po 2011-10-03 atliktos inventorizacijos, pareiškėjo (atsakovo) interesai yra pažeidžiami, nėra.
Pareiškėjo (atsakovo) nurodyta aplinkybė, kad į dalintiną turtą nebuvo įtrauktas 16,70 kv. m. ploto rūsys, esantis ieškovams priskirtame ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 2I1p nelaikytina pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011 (b.l.19-30) esančios Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, kurioje duomenys fiksuoti 2002-05-24, matyti, kad ūkio pastatui, pažymėtam indeksu 2I1/p yra priskirtos 16,70 kv. m. rūsio patalpos, vadinasi ši aplinkybė pareiškėjui (atsakovui), kaip civilinės bylos Nr. 2-72-743/2011 šaliai, turėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 60/73465 matyti, kad po 2011-10-03 atliktos inventorizacijos, ieškovei priskirto ūkinio pastato 2I1p užstatytas plotas yra 48 kv. m., o pareiškėjui (atsakovui) atitekusio pagalbinio pastato-garažo 3I1p užstatytas plotas yra 22 kv. m. Pridėjus 16,70 kv. m. rūsio patalpų plotą ir 2I1p bei 3I1p pastatų užstatytus plotus, bendra dalintinų patalpų ploto suma yra 86,70 kv. m. Šiuo atveju, pareiškėjui (atsakovui) tenkanti 3/16 dalis sudarytų 16,16 kv. m. (86,70/16x3), tuo tarpu jam paskirtos didesnio ploto - 22 kv. m., garažo patalpos. Šiuo atveju pareiškėjo (atsakovo) turtiniai interesai nėra pažeidžiami, todėl aplinkybė, kad į dalintiną turtą nebuvo įtrauktas 16,70 kv. m. ploto rūsys, esantis ieškovei priskirtame ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 2I1p, turto padalijimui esminės reikšmės neturi.
Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad jam tik civilinėje byloje Nr.2-23-780/2011 paskutinio teismo posėdžio metu, t.y. 2011-12-16, paaiškėjo, jog atidalijamas ne visas paveldėtas nekilnojamasis turtas. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas turėjo pateikti iki 2012-03-16 (CPK 74 str. 2 d., 368 str. 1 d.). Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas (atsakovas) pirmosios instancijos teismui pateikė 2012-04-04, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas (atsakovas) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011 padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą, o pareiškėjo (atsakovo) nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir neturi esminės reikšmės procesui atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo (atsakovo) A. B. atskirojo skundo netenkinti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.