Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-8-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-12
Bylos Nr.
2-8-780/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00166-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
R. Ž.
Trečiasis asmuo
L. Ž., Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Kazimieras Jukna, Vidutė Tiškuvienė
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8-780/2012Proceso Nr. 2-27-3-00166-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 25.3.; 30.2.; (S) 30.10.; 44.5.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 12 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovui A. B. ir jo atstovui advokatui Kazimierui Juknai, atsakovei R. Ž. ir jos bei trečiojo asmens L. Ž. atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl pažeistų bendraturčio teisių gynimo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei R. Ž. su trečiaisiais asmenimis L. Ž. ir Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovas A. B. prašo įpareigoti atsakovę R. Ž.: 1) vietoj savavališkos statybos metu išardytos mūrinės laikančiosios pertvaros tarp patalpų 1-5 ir 1-6 (pagal seną inventorinę knygą) įkonstruoti metalinę siją, kaip numatyta gyvenamojo namo atidalijimo projekto aiškinamajame rašte; 2) patraukti sieną pagal atsakovės pateiktą kadastrinių matavimų bylą tarp patalpos 1-6/2,48 ir atsakovei priklausančios patalpos 1-5/7,90 taip, kad ieškovo patalpų bendras plotas sudarytų 15,49 kv. m.; 3) išvalyti savavališkos statybos metu užverstą statybinėmis atliekomis, ieškovui priklausantį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, atkuriant automobilių remontui skirtą duobę; 4) atkurti visą buvusią gyvenamojo namo šildymo sistemą, pastatant šildymo katilą buvusioje pirmykštėje patalpoje, kuri 2011-04-29 nutartimi nebuvo atidalinta, taip pat išvedžiojant vamzdynus, kuriuos atsakovė savavališkai sunaikino.

Ieškovas ir jo atstovas paaškino, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011 Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi padalino ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namą. Pagal atidalijimo projekto aiškinamąjį raštą atsakovė R. Ž. vietoj išgriautos vidinės laikančiosios sienos tarp jai atitekusių kambarių turi sumontuoti metalinę siją, tačiau ji sumontavo tris vamzdžius. Tokia laikanti konstrukcija yra negalima, ji gali neišlaikyti apkrovos įrengiant antrą aukštą ir perdanga gali įgriūti, todėl šis pažeidimas gali paliesti ir jo interesus. Taip pat ieškovas paaiškino, kad pagal atidalijimo projektą jam teko 12,27 m² kambarys ir 3,22 m² virtuvė, t.y. 15,49 m² bendro ploto. Savo patalpų jis neremontavo ir nieko su jomis nedarė, tačiau atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad jo kambario plotas yra ne 12,27 m², o 12,65 m². Ieškovas mano, kad tai yra inventorizacijos klaida. Be to, atsakovė taip išmūrijo sieną, atskiriančią jų butus, kad jo virtuvė sumažėjo iki 2,48 m² , t.y. 0,74 m² mažiau nei numatyta atidalijimo projekte. Todėl atsakovė turi patraukti sieną, kad jam tektų tiek ploto kiek numatyta atidalijimo projekte. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovė užvertė jam atitekusį garažą statybinėmis atliekomis, todėl prašo įpareigoti ją išvežti šias atliekas. Be to, ieškovas paaiškino, kad atsakovė savavališkai išmontavo namo šildymo katilą ir visą šildymo sistemą, todėl prašo įpareigti ją atsatatyti, nes buvusi namo laiptinė ir katilinė liko nepadalinta 2011 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi ir yra bendra dalinė nuosavybė, o šildymui naudoti jam tekusios krosnies jis negali, nes atstumas tarp pakuros ir atsakovės išmūrytos sienos, skiriančios jų butus, yra per mažas.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka. Ji ir jos atstovė paaiškino, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių dalys atidalintos būtent pagal ieškovo A. B. pateiktą projektą, kuriame apie metalinę siją kaip laikančiąją konstrukciją nėra nieko pasakyta. Panaudoti vamzdžiai, kurie iš viršaus papildomai sutvirtinti mediniu balkiu, yra pakankama laikančioji konstrukcija, o ieškovas savo teiginių, jog ji neatlaikys apkrovų neįrodė. Atsakovė pagal atidalijimo projektą izoliavo patalpas, kurios buvo numatytos jai. Pagal projektą jai reikėjo išmūryti abu butus skiriančią sieną 105 cm atstumu nuo pertvaros, skiriančios kambarius, kurie senoje inventorinėje byloje pažymėti indeksais 1-2 ir 1-3. Atlikus naują inventorizaciją nustatyta, kad šis atstumas yra 106 cm, kas reiškia, kad ieškovui tenkanti patalpa nesumažinta. Ieškovui tekusio kambario atsakovė nepalietė, darbų jame nevykdė, todėl dėl ieškovo ploto pasikeitimo po naujai atliktų kadastrinių matavimų nėra jokios jos kaltės. Kadastrinius matavimus A. B. akivaizdoje atliko registrų centro darbuotoja, naudojo tikslų lazerinį prietaisą, todėl tvirtinti, kad matavimai atlikti netinkamai negalima, o senos inventorizacijos duomenys galėjo būti netikslūs. Atsakovė neigia, kad ji užvertė garažą statybinėmis atliekomis ir paaiškino, kad garažu ji nesinaudojo, o įvairias šiukšles ir nereikalingus daiktus jame kaupė dar būdama gyva jos motina. Be to, pats atsakovas name anksčiau darė vonios kambario remontą ir atliekas dėjo į garažą. Dėl namo šildymo sistemos atstatymo atsakovė paaiškino, kad patalpos yra atidalintos, bendroji dalinė nuosavybė nutraukta ir kiekvieno savininko šildymo sistema yra numatyta jų taikos sutartyje, kurią patvirtino teismas. Todėl atsakovė savo butą šildo židiniu, o ieškovas - krosnimi. Be to, buvusi katilinė buvo padalinta minėta teismo nutartimi, nes pagal atidalijimo projektą buvo padalintas visas faktinis namo plotas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtino A. B. ir R. Ž. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011, kuria šalys nutraukė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atsidalino iš bendrosios nuosavybės pagal A. B. pateiktą rekonstrukcijos-atidalijimo projektą, o pradinis ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiėmė ieškinį atsakovei R. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes po atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės visi 2009 m. rugsėjo 10 d. savavališkos statybos akte užfiksuoti R. Ž. atlikti statybos darbai yra jai atitekusioje gyvenamojo namo dalyje ir jiems nereikalingas joks privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Taip pat nustatyta, kad ieškovas A. B. neįrodė, kad atsakovės atlikti statybos darbai pažeidžia jo teises ir interesus, bei neįrodė, kad po gyvenamojo namo remonto darbų parengtoje kadastro ir registro byloje esantys neatitikimai dėl jam tenkančio ploto atsirado dėl atsakovės R. Ž. kaltės.

Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Liudytoja R. K. patvirtino, kad šalims priklausančio gyvenamojo namo atidalinimo projektą iš pradžių parengė pagal R. Ž. užsakymą, o po to pagal A. B. užsakymą. Ji pati išmatavo visą namo plotą ir vadovavosi sena inventorine byla. Jokių neaiškumų dėl namo ploto jai nekilo. A. B. rengtame atidalinimo projekte 5,57 m² patalpa yra įskaičiuota, nes viduryje namo esančios patalpos negalima neįskaičiuoti į namo padalinino projektą.

Liudytoja S. M. patvirtino, kad 2011 metais atliko kadastrinius matavimus ir sudarė šalių gyvenamojo namo inventorinę bylą. Atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo abi šalys, jokių pastabų ar nesutarimų dėl matavimų jos neturėjo. Jos matavimai atspindi situaciją šiai dienai ir ji gali skirtis nuo senoje inventorinėje byloje esančių matavimų tiek dėl atliktų remonto darbų, tiek dėl pačių matavimų ir naudojamų prietaisų tikslumo, kadangi skirtingų matininkų matavimai visada skiriasi. Senoje inventorinėje byloje 5,57 m² patalpa į bendrą naudingą namo plotą nebuvo įtraukta nes ji buvo užstatyta laiptais, tačiau šiuo metu šis plotas yra įskaičiuotas į bendrą namo plotą.

Liudytojas Kazys Jautakis, kuris yra vyriausiasis statybos valstybinės priežiūros specialistas, patvirtino, kad jis surašė atsakovei savavliškos statybos aktą, tačiau pasikeitus statybą reglamentuojantiems teisės aktams ir bendraturčiams atsidalinus iš bendrosios nuosavybės, joks statybą leidžiantis dokumentas R. Ž. šiuo metu nereikalingas, nes visi statybos darbai yra atsakovei atitekusioje namo dalyje. R. Ž. įrengta laikančioji konstrukcija iš metalinių vamzdžių yra nerekomenduotina, nes įrengiant mansardą gali įlinkti dėl apkrovų, tačiau liudytojas negali patvirtinti, kad tokie vamzdžiai neatlaikys apkrovų, nes tokie skaičiavimai nėra jo kompetencija. Tą gali pasakyti tik specialistas konstruktorius. Įrengiant antro aukšto patalpas visada gali būti atliktas esamų konstrukcijų sustiprinimas pagal numatomas apkrovas.

2009 m. rugsėjo 10 d. savavališkos statybos akte ir jo prieduose (T 1, b.l. 9-22) bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose (T 2, b.l. 48-73) užfiksuota, kad R. Ž. išardė vidinę mūrinę laikančią sieną ir vietoj jos sumontavo 3 metalinius 90 mm diametro vamzdžius esamos perdangos atrėmimui bei atliko kitus statybos darbus, neturėdama raštiško žemės sklypo ir statinių bendrasavininko sutikimo bei projekto ir leidimo.

Išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-72-743/2011 medžiaga ir 2011 m. balandžio 29 d. teismo nutartis patvirtina, kad A. B. ir R. Ž. taikos sutartimi nutraukė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atsidalino iš bendrosios nuosavybės pagal A. B. pateiktą rekonstrukcijos-atidalijimo projektą, pagal kurį visi savavališkos statybos akte užfiksuoti R. Ž. atlikti statybos darbai yra jai atitekusioje gyvenamojo namo dalyje. Pagal šioje byloje priimtą teismo nutartį ir atidalijimo projektą R. Ž. privalo naujai išmūryti abu butus skiriančią sieną 105 cm atstumu nuo pertvaros, skiriančios A. B. patalpas, atidalijimo projekte pažymėtas indeksais 1¹ ir 2¹. Be to, šioje civilinėje byloje A. B. pateiktame rekonstrukcijos-atidalijimo projekte nėra nurodyta kokios laikančiosios konstrukcijos vietoje griaunamų pertvarų turi būti naudojamos R. Ž. tenkančiose patalpose.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad po kadastrinių matavimų buvo nustatyta, jog R. Ž. naujai išmūryta siena, skirianti abu butus, yra 106 cm atstumu nuo pertvaros, skiriančios A. B. patalpas kadastro byloje pažymėtas indeksais 1-7 ir 1-6, kurios minėtame atidalijimo projekte pažymėtos indeksais 1¹ ir 2¹ (T 2, b.l. 47).

Ieškovo pateiktose nuotraukose matomas bendras jam priklausančio garažo vaizdas ir vaizdas garažo viduje, kuris patvirtina, kad garažo viduje yra įvairių daiktų ir statybinių medžiagų atliekų (T 2, b.l. 107).

Atsižvelgiant į šių įrodymų visumą ir vertinant ieškovo reikalavimus pabrėžtina, kad pradinis ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovės R. Ž. savavališką statybą konstatavo ir ieškinį šioje byloje pareiškė remdamasis ieškinio padavimo metu galiojusiomis Statybos įstatymo ir atitinkamų Statybos techninių reglamentų redakcijomis, pagal kurias tokiems statybos darbams buvo būtina turėti leidimą ir statinio rekonstrukcijos projektą bei bendraturčio A. B. rašytinį sutikimą. Šių pažeidimų neginčijo ir pati atsakovė R. Ž., tačiau ji siekė juos įteisinti įstatymo nustatyta tvarka. Pasikeitus Statybos įstatymo ir atitinkamų Statybos techninių reglamentų nuostatoms pradinis ieškovas atsiėmė ieškinį, nes pasikeitus atsakovės atliktų statybos darbų teisiniam vertinimui ir keliamiems reikalavimams pripažino, kad joks statybą leidžiantis dokumentas atsakovei nėra privalomas, o bendroji dalinė suremontuoto namo nuosavybė yra pasibaigusi. Todėl atliktų statybos darbų, kurie nepakeitė statinio išorės matmenų ir šiuo metu atitinka kapitalinį remontą, įteisinimui atsakovei nereikia gauti jokio statybą leidžiančio dokumento.

Tačiau sprendžiant vienintelio byloje likusio ieškovo A. B. patikslintus reikalavimus būtina nustatyti ar atlikti kapitalinio remonto darbai nepažeidžia ieškovo teisių ir interesų, nes jo butas yra viename name su atsakove, o atlikti statybos darbai gali turėti įtakos ieškovo teisėms ir interesams ateityje.

Vertinant ieškovo reikalavimą pakeisti atsakovės patalpose esančius tris metalinius vamzdžius į metalinę siją pirmiausiai pabrėžtina, kad ieškovas neteisingai teigia, jog jo parengto rekonstrukcijos-atidalijimo projekto, kuriuo remiantis teismas atidalijo patalpas, aiškinamajame rašte nurodyta, kad vietoje atsakovės išgriautos vidinės laikančiosios pertvaros privaloma naudoti būtent metalinę siją. Ieškovo užsakymu parengtame projekte ir jo aiškinamajame rašte tokia privaloma laikančioji konstrukcija nėra numatyta, nes jame kalbama tik apie tai kokios pertvaros griaunamos, o kokios išmūrijamos naujai.Tačiau šiame projekte iš viso nėra nurodyta kokios naujos laikančiosios konstrukcijos turi būti naudojamos. Šiam savo reikalavimui pagrįsti ieškovas painioja savo paties pateikto rekonstrukcijos-atidalijimo projekto aiškinamąjį raštą (išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-272-743/2011) su šios bylos eigoje atsakovės R. Ž. pateiktu gyvenamojo namo remonto aprašo aiškinamuoju raštu (T 2, b.l. 29), kuriame ir buvo nurodyta, kad vietoj išardytos vidinės laikančiosios pertvaros išmūrijami du stulpeliai prie sienų, ant kurių dedamos metalinės sijos. Tačiau pabrėžtina, kad šis gyvenamojo namo remonto aprašas šiuo metu nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, numatytas Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 8 p. ir 23 str. 1 d. 4 p., kuris būtų privalomas šalinant savavališkos statybos padarinius, nes pagal šalių gyvenamojo namo kadastro bylą bendras namo plotas yra 78,37 m², todėl namas priskiriamas II grupės nesudėtingo statinio kategorijai (2010-09-27 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, 1 priedas), o rašytiniai pritarimai tokio II grupės nesudėtingo statinio kapitalinio remonto aprašui neprivalomi (Statybos įstatymo 2 str. 20 d.; 2010-09-27 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 p. ir reglamento 6 priedas). Tai reiškia, kad ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia neprivalomu statybos projektavimo dokumentu, o projektavimo dokumentas, pagal kurį teismas nutartimi atidalino bendraturčių dalis iš bendrosios nuosavybės, nereglamentuoja jokių laikančiųjų konstrukcijų savybių ir neįpareigoja naudoti būtent metalinių sijų. Vadinasi atsakovė nėra pažeidusi nei rekonstrukcijos-atidalijimo projekto sąlygų, nei minėta teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų.

Kita vertus, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės numato, kad dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau CPK) 178 straipsnis). Todėl ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovės sumontuota laikančioji perdangos konstrukcija iš trijų metalinių vamzdžių, sutvirtintų medine sija, yra neleistina ir kelianti pavojų ne tik atsakovei, kurios patalpose ši konstrukcija yra, bet ir ieškovui, kuris turi gretimą butą. Statybos įstatymo 4 straipsnis numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių produktų, kurių savybės užtikrintų esminius statinio reikalavimus. Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas, numatantis, kad dėl apkrovų nekiltų neigiamų pasekmių (Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aplinkos ministro 2005-09-21 įsakymu Nr. D1-455 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (toliau Reglamentas) numato, kad šis esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius, kurie parenkami įvertinus konstrukcijų savybes (jei reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbiausius parametrus (13 punktas), o reglamento 1 priede pateiktame sąraše išvardyti statybos produktai ir jų grupės, kurie gali būti tiekiami į rinką ir kurių charakteristikos užtikrina, kad, produktus įkonstravus į statinį, visas statinys ar jo atskiros dalys tenkins Esminį reikalavimą. Šis statybos produktų sąrašas yra nebaigtinis (21.1.1. punktas). Akivaizdu, kad šiame Reglamente nėra tiesiogiai nurodyti jokie statybos produktai, kurie būtų besąlygiškai draudžiami naudoti laikančioms konstrukcijoms, o yra pateiktas tik nebaigtinis naudotinų produktų sąrašas. Pabrėžtina, kad tarp šiame sąraše (Reglamento 1 priedas) išvardytų statybos produktų yra numatyti ir tokie metalo konstrukcijų gaminiai kaip tuščiaviduriai strypai iš įvairių medžiagų. Vadinasi faktas, kad laikančiąja perdangos konstrukcija atsakovė pasirinkto metalinius vamzdžius, papildomai sutvirtintus medine sija, pats savaime nėra statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, jeigu nėra nustatyta, kad tokia konstrukcija šiuo konkrečiu atveju neatitinka statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo esminio reikalavimo. Tam, kad nustatyti ar tokia konstrukcija gali neatlaikyti apkrovos būtina atlikti atitinkamus skaičiavimus ar bandymus, kuriuos numato minėtas Reglamentas, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės panaudoti metaliniai vamzdžiai neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo esminio reikalavimo. Ieškovo pakviestas liudytojas statybos inspektorius K. Jautakis nepatvirtino, kad atsakovės įrengta laikančioji konstrukcija neatitinka šio esminio reikalavimo, nes nurodė, kad norint tą nustatyti būtina atlikti laikančiosios konstrukcijos apkrovos skaičiavimus, o jis nėra šios srities specialistas. Teismui pasiūlius pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimui pagrįsti ieškovas atsisakė juos pateikti ir neprašė skirti statybų techninės ekspertizės ar leisti pateikti kitų įrodymų šiai aplinkybei nustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės patalpose po remonto naujai įrengta laikančioji konstrukcija neatitinka esminio statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimo, ir kad dėl to kyla kokia nors grėsmė gretimai esančiam ieškovo butui. Todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertinant ieškovo reikalavimą patraukti abiejų šalių butus skiriančią sieną visų pirma pabrėžtina, kad visi ieškovo argumentai dėl jo manymu netinkamai išspręsto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes šie klausimai yra išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp tų pačių šalių. Sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumą šioje byloje nereikia įrodinėti turto padalijimo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusia teismo nutartimi minėtoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o būtina nustatyti ar išmūrydama šią sieną atsakovė pažeidė kokius nors rekonstrukcijos-atsidalijimo projekto sprendinius ar kokias nors su ieškovu sudarytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-72-743/2011 A. B. teismui pateikto rekonstrukcijos-atsidalijimo projekto bei teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 3 punkto sąlygų, atsakovė R. Ž. privalėjo naujai išmūryti abu butus skiriančią vidinę pertvarą atsidalijimo projekto patalpoje, pažymėtoje indeksu 3, kuri turėjo būti nutolusi 105 cm atstumu nuo pertvaros, skiriančios A. B. patalpas, atsidalijimo projekte pažymėtas indeksais 1¹ ir 2¹. Po atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės atlikus kadastrinius matavimus ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/73465 sudarius naują pirmo aukšto planą buvo nustatyta, jog ši R. Ž. naujai išmūryta abu butus skirianti siena yra nutolusi 106 cm atstumu nuo pertvaros, skiriančios A. B. patalpas, kadastro byloje pažymėtas indeksais 1-7 ir 1-6, kurios minėtame atsidalijimo projekte pažymėtos atitinkamai indeksais 1¹ ir 2¹. Tai reiškia, kad atsakovė ne tik nepažeidė atsidalijimo projekto ir 2011 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto sąlygų, bet ir išmūrijo šią pertvarą 1 cm toliau į savo patalpų pusę, kas reiškia ne ieškovo, o atsakovės patalpų sumažėjimą lyginant su rekonstrukcijos-atsidalijimo projektu. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė išmūrydama šią pertvarą sumažino jo plotą ir privalo šią pertvarą dar labiau patraukti į savo pusę. Be to, ieškovas pats pripažįsta, kad neatitikimai dėl jam tenkančio ploto, numatyto atsidalijimo projekte ir naujai sudarytoje namo kadastro ir registro byloje, galėjo atsirasti dėl ankstesnės ar vėlesnės inventorizacijos klaidos, tačiau kadastrinių matavimų neginčijo ir jokių reikalavimų dėl jų netikslumo nereiškė. Be to pabrėžtina, kad šiuose matavimuose dalyvavo ir pats ieškovas, tačiau jokių pastabų ar pretenzijų dėl VĮ „Registrų centras“ matininkės darbo ar atliktų matavimų netikslumo nepareiškė. Tuo tarpu pati matininkė Stasė Marazienė paaiškino, kad jos atlikti matavimai atspindi faktinę situaciją ir jie gali skirtis nuo senoje inventorinėje byloje esančių matavimų dėl naudojamų prietaisų tikslumo bei patvirtino, kad skirtingų matininkų matavimai visada skiriasi. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog po naujų kadastrinių matavimų jo kambario plotas padidėjo, o virtuvės sumažėjo, nes ieškovo kambarys nebuvo remontuojamas ir jo plotas nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Šiuo atveju nesutampa tik skirtingu metu skirtingų matininkų atlikti šios patalpos kadastriniai matavimai, tačiau tame nėra jokios atsakovės kaltės.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad išmūrydama šalių butus skiriančią sieną atsakovė nepažeidė rekonstrukcijos-atsidalijimo projekto ir 2011 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto sąlygų, o ieškovas neįrodė, jog neatitikimai dėl jam tenkančio ploto, numatyto teismo patvirtintoje taikos sutartyje, ir naujai sudarytoje namo kadastro ir registro byloje atsirado dėl atsakovės kaltės. Todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertinant ieškovo reikalavimą išvalyti statybinėmis atliekomis užverstą garažą pabrėžtina, kad ieškovas turėtų pagrindą tokiam reikalavimui tik tuo atveju, jeigu atsakovė be jo leidimo būtų sudėjusi savo daiktus šiame garaže jau nebūdama jo bendrasavininke, nes tol kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka visi bendraturčiai turi teisę naudotis bendra patalpa. Tačiau vien tik ieškovo reikalavimo formulavimas - „išvalyti savavališkos statybos metu užverstą garažą“, rodo jo nepagrįstumą, nes savavališkos statybos, užfiksuotos dar 2009 m. rugsėjo 9 d., metu, atsakovė dar buvo šio garažo bendratutė ir jos nuosavybės dalis buvo didesnė nei ieškovo (T 1, b.l. 6-7). Visas garažas ieškovui nuosavybės teise atiteko tik po to kai 2011 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta A. B. ir R. Ž. taikos sutartis, kuria jie atsidalino iš bendrosios nuosavybės. Todėl iki šios datos atsakovė R. Ž. turėjo teisę naudotis garažu, o vėliau ieškovui tapus vieninteliu šio pastato savininku atsakovė neturi pareigos jo tvarkyti. Be to, ieškovas ir šiuo atveju turi pareigą įrodyti, jog garažą atliekomis užvertė būtent atsakovė R. Ž., tačiau šiam reikalavimui ir savo paaiškinimui pagrįsti jis pateikė tik garažo nuotraukas, kurios neįrodo atsakovės kaltės. Nuotraukos patvirtina tik faktą, kad garažo viduje yra įvairių daiktų ir statybinių medžiagų, bet negali įrodyti kas ir kada šiuos daiktus į garažą sudėjo. Atsakovė paaiškino, kad pati garažu niekada nesinaudojo, o iki savo mirties juo naudojosi jos ir ieškovo motina, kuri garaže ir kaupė įvairius daiktus. Taip pat atsakovė nurodė, kad pats ieškovas į garažą dėjo įvairius daiktus kai įrenginėjo motinai dušo kabiną.

Esant tokiems tarpusavyje prieštaraujantiems šalių paaiškinimams ir ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų, kad būtent ieškovė užpildė garažą statybinėmis medžiagomis jau nebūdama šios patalpos bendraturte, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia šį reikalavimą, todėl ir šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus paskutinį ieškovo reikalavimą atkurti buvusią gyvenamojo namo šildymo sistemą ir pastatyti šildymo katilą buvusioje patalpoje, kurią įvardija kaip nepadalintą bendrąją nuosavybę, pirmiausiai pabrėžtina, kad ieškovas vėl kelia klausimą, kuris negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Gyvenamojo namo patalpų padalinimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje, o liudytoja R. K. šioje byloje tik patvirtino, kad rengdama A. B. namo padalinimo projektą ji išmatavo visą namo plotą, ir kad iš viso neįmanoma parengti padalijimo projekto taip, kad į bendrą plotą nebūtų įtraukta patalpa, kuri yra pačiame namo viduryje. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad buvusi 5,57 m² patalpa, kurioje buvo šildymo katilas, yra nepadalinta teismo patvirtina šalių taikos sutartimi. Ši patalpa pagal minėtą teismo nutartį atiteko atsakovei R. Ž., ieškovas pats sutiko su tokiu patalpų pasidalinimu ir pats jį pasiūlė. Todėl viena vertus, ieškovas neturi teisės reikalauti ne jam priklausančioje patalpoje pastatyti šildymo katilą, o kita vertus, abiejų šalių butų apšildymo klausimas jau yra išspręstas ta pačia teismo patvirtina šalių taikos sutartimi, kurios 3 ir 5 punktuose numatyta, kad R. Ž. butas apšildomas židiniu, o A. B. – krosnimi. Todėl ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo, jeigu dėl jo jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad dėl ieškovo nurodomų nepatogumų, pasireiškiančių tuo, kad jis negali naudotis savo krosnimi dėl nepakankamo atstumo tarp krosnies pakuros ir šalių butus skiriančios sienos, nėra jokios atsakovės kaltės, nes ieškovas pats pateikė teismui tokį patalpų padalijimo projektą. Vadinasi jis įvertino savo buto apšildymo galimybes pagal jo pateiktą patalpų atsidalijimo projektą, todėl esamus nepatogumus ieškovas privalo pašalinti pats ir gali tą padaryti perkeldamas krosnies pakurą į kitą pusę, nereikalaudamas patraukti priešais esančią sieną. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atmestinas ir šis ieškovo reikalavimas.

Nors ieškovo A. B. ieškinys atmetamas, o pirminis ieškovas savo ieškinį atsiėmė, tačiau visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurios susidarė iki pradinio ieškinio atsiėmimo, priteistinos iš atsakovės R. Ž., kadangi ši civilinė byla buvo iškelta pagal pradinio ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o patį savavališkos statybos faktą atsakovė pripažino. Vadinasi dėl šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra kalta būtent atsakovė, o pradinis ieškovas ieškinį pareiškė sąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šias bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis – 130 Lt, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), ir bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą – 88,10 Lt (CPK 92 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su A. B. patikslintu ieškiniu, nėra.

Šalių prašymai priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir tokių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

A. B. ieškinį atsakovei R. Ž. atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. Ž. 218,10 Lt (du šimtus aštuoniolika litų 10 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka