Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiais nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 jam kalint Ligoninės kamerose netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose.

Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 buvo laikomas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 106, kurios plotas 20,38 kv. m., įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 6,79 kv. m. ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas nurodė, kad kameros plotą dar labiau mažino sanitarinio mazgo, baldų užimamas plotas. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.4. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl negalėjo rašyti laiškus.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti įrengta spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenumato stalo įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 106 neužteko kabyklų asmeniniams drabužiams kabinti. Tualetas buvo netvarkingas, tualeto dangtis nepritvirtintas, sanitariniame mazge tik viena lentynėlė, duše nebuvo lentynėlės higienos reikmėms susidėti.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 38, 39 punktai numato, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų). Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), sieninė viršutinė drabužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui), sieninė lentyna tualeto reikmenims, o dušo patalpose lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės).

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 106 yra sieninė pakaba, sanitariniame mazge klozeto dangtis pritvirtintas, yra lentyna tualeto reikmenims susidėti, taip pat duše yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti.

Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje kamerų tipo patalpoje nebuvo kur pasidžiauti asmeninių apatinių drabužių bei Ligoninė „neskalbdavo nuosavų rankšluosčių“.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) tvarkinys išduoda pižamas ir pareigūnų palydimi į atitinkamą gydomąjį skyrių. į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas Ligoninės patalynės komplektas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pageidaujant į gydomąjį skyrių leidžiama pasiimti savo asmeninius rankšluosčius. Pažymėjo, kad nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniai drabužiai (bei asmeniniai rankšluosčiai) yra skalbiami Ligoninėje esančioje skalbimo mašinoje ir džiovinami ant skalbinių džiovyklos esančios skalbimo patalpoje, esant nuteistųjų (suimtųjų) prašymams nerečiau kaip kartą per savaitę, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais - tuoj pat.

Iš į bylą atsakovo pateiktų nuotraukų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 30 d. pažymos nustatyta, kad Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje yra pajungta skalbyklė nuteistųjų/suimtųjų asmeniniam minkštajam inventoriui išsiskalbti ir pritvirtinta skalbinių džiovyklė (b. l. 39, 66, 67). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius drabužius bei rankšluostį. Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Ligoninės administraciją dėl nesudarytos galimybės išsiskalbti asmeninius drabužius bei rankšluostį nėra.

Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo išduota susidėvėjusi, suplyšusi pižama.

Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Taip pat laikantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimų, pacientams pižamos yra keičiamos į švarias ne rečiau kaip kartą per savaitę, pižamos, kurios yra užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant. Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos.

Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje negalėjo turėti kalinimo įstaigoje turimų elektros prietaisų ir aparatūros.

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, teismo nuomone, Ligoninė laikosi teisės aktuose numatytų nuostatų ir vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis tai yra atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurie numatyti 571 punkte.

Pareiškėjas skundėsi, jog ginčo laikotarpiu jis negalėjo, kada panorėjęs gauti verdančio vandens.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 571 punktu, laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į Ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą leidžiama pasiimti greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Pagal bendrą tvarką elektrinio virdulio, jei gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų turėti su savimi neleidžiama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30, todėl jam nepriklausė turėti elektrinį virdulį. Kaip nurodė atsakovės atstovas, karštas (virintas) vanduo į gyvenamąją patalpą buvo pateikiamas tris kartus per dieną pagal nustatytą grafiką (nuteistųjų maitinimo metu) (b. l. 33), todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo.

Pareiškėjas teigia, jog Ligoninėje negalėjo nevaržomai įsigyti maisto produktų. Pareiškėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl negalėjimo įsigyti maisto produktus bei šio pažeidimo įtakos jo teisėms. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir yra nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Savo argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo konvojuojamas su antrankiais į LSMU Kauno klinikas.

Pareiškėjas 2018-05-28 skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl galimų turėti maisto produktų ir elektros prietaisų Ligoninėje. Atsakydamas į pareiškėjo skundą atsakovo atstovas 2018-06-26 raštu Nr. 7-419 pareiškėją informavo, kad į Ligoninę atvykusiems gydytis pacientams maisto produktai, elektros prietaisai bei kiti daiktai paimami ir išduodami vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2017-03-01) 571, 76 punktų nuostatomis (b. l. 80-81).