- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- I-5793-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01319-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-11).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 jis buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad Ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerų tipo patalpos Nr. 106, plotas 14 kv. m., joje buvo laikomi 3 asmenys, dalį šios kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas. Nurodė, jog atvykus į Ligoninę buvo išduota išblukusi, suplyšusi ir netinkama dėvėti pižama. Negalėjo, kada panorėjęs gauti kameroje verdančio vandens. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl negalėjo rašyti laiškus. Gyvenamosiose patalpose neužteko kabyklų asmeniniams drabužiams kabinti, nebuvo kur pasidžiauti išskalbtus apatinius rūbus. Tualetas buvo netvarkingas, tualeto dangtis nepritvirtintas, slidinėjo, todėl negalėjo tinkamai atlikti gamtinius reikalus. Sanitariniame mazge tik viena lentynėlė, duše nebuvo lentynėlės higienos reikmėms susidėti. Ligoninėje nebuvo išskalbiami rankšluosčiai. Ligoninėje negalėjo turėti kalinimo įstaigoje turimų elektros prietaisų ir aparatūros. Vieno apsipirkimo metu negalėjo įsigyti kavos ir arbatos. Vežant į LSMU Kauno klinikas buvo naudojami antrankiai, todėl jautėsi pažemintas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją, orumo pažeminimą, sutriko miegas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 28-37) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 pareiškėjas buvo laikomas Ambulatorinės asmens sveikatos skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 106. Nuo 2018-05-21 iki 2018-05-25 buvo išvykęs į LSMU Kauno klinikas. Minimali gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenustato, jog palatoje turi būti įrengtas stalas. Kamerų tipo patalpoje Nr. 106 yra sieninė pakaba, sanitariniame mazge klozeto dangtis pritvirtintas, yra lentyna tualeto reikmėms susidėti, taip pat duše yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti. Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normas, kurios suteikia teisę šiai įstaigai teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir verstis ūkine komercine veikla. Ligoninės Ūkio skyriaus darbuotojai reguliariai atlieka patalpų techninę apžiūrą, kurios metu rasti trūkumai fiksuojami žurnale, o trūkumai šalinami. Visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpose patikrinimų neatliko. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninėje asmeniniai viršutiniai drabužiai iš pareiškėjo paimti vadovaujantis Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto nuostatomis. Ligoninės išduodami drabužiai (pižamos) yra kokybiški, pasiūti iš flanelės audinio, standartinių dydžių. Ligoninė yra sudariusi specializuoto (sveikatos priežiūros ir kitoms panašaus profilio ištaigoms) skalbimo paslaugų sutartį, todėl Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) tvarkinys išduoda pižamas ir pareigūnų palydimi į atitinkamą gydomąjį skyrių. Į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas Ligoninės patalynės komplektas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pageidaujant į gydomąjį skyrių leidžiama pasiimti savo asmeninius rankšluosčius. Nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniai drabužiai (bei asmeniniai rankšluosčiai) yra skalbiami Ligoninėje esančioje skalbimo mašinoje ir džiovinami ant skalbinių džiovyklos esančios skalbimo patalpoje, esant nuteistųjų (suimtųjų) prašymams nerečiau kaip kartą per savaitę, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais - tuoj pat. Ligoninė laikosi teisės aktuose numatytų nuostatų ir vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, tai yra atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurie numatyti 57¹ punkte. Karštas vanduo maistui yra pateikiamas kiekvieną dieną, Ligoninės dienotvarkėje numatytu maitinimo metu. Karštą vandenį pateikia gydomojo skyriaus tvarkinys, prižiūrint budinčios priežiūros pamainos pareigūnams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu. Nuteistieji (suimtieji) norėdami gauti teisinę informaciją ar kitus duomenis, turi teisę kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą su konkrečiu prašymu, kuris atsižvelgdamas į prašymą pateikia norimus teisės aktus bei kitą prašomą ir nedraudžiamą medžiagą. Ligoninėje gydymosi metu su prašymais dėl apsipirkimo į Ligoninės administraciją pareiškėjas kreipėsi 3 kartus. Pareiškėjo pateiktuose prašymuose „Leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenys“ kartu pirkti kavos ir arbatos neprašė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų laikotarpiais nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 jam kalint Ligoninės kamerose netinkamomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose.
Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotą, visas jos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30 buvo laikomas Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 106, kurios plotas 20,38 kv. m., įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 6,79 kv. m. ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.4 punkte nustatyta minimali 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas nurodė, kad kameros plotą dar labiau mažino sanitarinio mazgo, baldų užimamas plotas. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 111.4. punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, jog gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl negalėjo rašyti laiškus.
Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti įrengta spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenumato stalo įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 106 neužteko kabyklų asmeniniams drabužiams kabinti. Tualetas buvo netvarkingas, tualeto dangtis nepritvirtintas, sanitariniame mazge tik viena lentynėlė, duše nebuvo lentynėlės higienos reikmėms susidėti.
Lietuvos higienos normos HN 47:2011 38, 39 punktai numato, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų). Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), sieninė viršutinė drabužių pakaba (2 kabliukai 1 asmeniui), sieninė lentyna tualeto reikmenims, o dušo patalpose lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 106 yra sieninė pakaba, sanitariniame mazge klozeto dangtis pritvirtintas, yra lentyna tualeto reikmenims susidėti, taip pat duše yra lentynėlė higienos priemonėms susidėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus paneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys (nuotraukos), iš kurių matyti, kad kiekvienoje Ligoninės gyvenamojoje patalpoje yra įrengta sieninė viršutinių drabužių pakaba, sanitariniuose mazguose – pakabos rankšluosčiams, dušo patalpoje yra lentynėlė higienos reikmėms susidėti, sanitariniame mazge – lentynėlė, tualeto dangtis pritvirtintas (b. l. 65, 68-71).
Teismo vertinimu, jei pareiškėjui trūko vietos asmeniniams daiktams pasikabinti, jis šiuos daiktus galėjo dėti į spintelę prie lovos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, buvimo Ligoninėje laikotarpiu pareiškėjas atsakovui jokių pretenzijų nereiškė (b. l. 38). Teismas pažymi, kad nors atsakovo atstovas nepateikė į bylą konkrečių duomenų apie tai, kiek pakabų buvo įrengta kameroje Nr. 106, tačiau sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (pakabų trūkumo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje kamerų tipo patalpoje nebuvo kur pasidžiauti asmeninių apatinių drabužių bei Ligoninė „neskalbdavo nuosavų rankšluosčių“.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) tvarkinys išduoda pižamas ir pareigūnų palydimi į atitinkamą gydomąjį skyrių. į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla) ir išduodamas Ligoninės patalynės komplektas. Nuteistiesiems (suimtiesiems) pageidaujant į gydomąjį skyrių leidžiama pasiimti savo asmeninius rankšluosčius. Pažymėjo, kad nuteistųjų (suimtųjų) asmeniniai drabužiai (bei asmeniniai rankšluosčiai) yra skalbiami Ligoninėje esančioje skalbimo mašinoje ir džiovinami ant skalbinių džiovyklos esančios skalbimo patalpoje, esant nuteistųjų (suimtųjų) prašymams nerečiau kaip kartą per savaitę, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais - tuoj pat.
Iš į bylą atsakovo pateiktų nuotraukų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 30 d. pažymos nustatyta, kad Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje yra pajungta skalbyklė nuteistųjų/suimtųjų asmeniniam minkštajam inventoriui išsiskalbti ir pritvirtinta skalbinių džiovyklė (b. l. 39, 66, 67). Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius drabužius bei rankšluostį. Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Ligoninės administraciją dėl nesudarytos galimybės išsiskalbti asmeninius drabužius bei rankšluostį nėra.
Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo išduota susidėvėjusi, suplyšusi pižama.
Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal LAVL vidaus tvarkos taisyklių 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Taip pat laikantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 reikalavimų, pacientams pižamos yra keičiamos į švarias ne rečiau kaip kartą per savaitę, pižamos, kurios yra užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant. Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjui išduotų suplyšusių, netinkamų dėvėjimui drabužių. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ligoninė pacientus aprūpina kokybiškomis flanelinėmis pižamomis, kurios po susidėvėjimo yra nurašomos (b. l. 31-32). Kaip matyti iš Pižamų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 57-80114102-202 techninės specifikacijos, Ligoninė įsigyja 4 standartinių dydžių flanelines pižamas (50, 52, 54, 56 dydžiai) (b. l. 52-54). Teismas pažymi, kad jei pareiškėjui buvo išduota suplyšusi pižama, jis galėjo nedelsiant kreiptis į Ligoninės administraciją dėl pižamos pakeitimo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių aplinkybių į atsakovo atstovą nesikreipė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie nuteistųjų aprūpinimą kokybiškais drabužiais, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad Ligoninėje negalėjo turėti kalinimo įstaigoje turimų elektros prietaisų ir aparatūros.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 571 punktas numato, kad laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą - greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai išvykstančio iš pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų į šį svorį neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai, kurių nuteistasis nepasiima laikinai išvykdamas iš pataisos įstaigos, perduodami saugoti ir nuteistajam grąžinami jam sugrįžus į pataisos įstaigą. Nuteistojo palikti greitai gendantys maisto produktai sunaikinami. Šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytiems nuteistiesiems negrįžus į pataisos įstaigą per 30 dienų nuo išvykimo dienos, pataisos įstaigos administracija per penkias darbo dienas persiunčia šioje įstaigoje saugomus nuteistojo daiktus į laisvės atėmimo vietų įstaigą, kurioje tuo metu yra nuteistasis, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių nuteistojo laikino išvykimo iš pataisos įstaigos laikas pratęstas, bet ne ilgiau kaip 60 dienų nuo jo išvykimo iš pataisos įstaigos dienos. Jei laikino išvykimo iš pataisos įstaigos metu baigiasi nuteistojo bausmės atlikimo terminas arba jis paleidžiamas iš pataisos įstaigos, nuteistojo daiktai toliau saugomi pataisos įstaigoje, kol juos pasiims nuteistasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei per vieną mėnesį daiktai neatsiimami, jie sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, teismo nuomone, Ligoninė laikosi teisės aktuose numatytų nuostatų ir vadovaujasi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis tai yra atvykusiems nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurie numatyti 571 punkte.
Teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, minėtos Taisyklių nuostatos yra galiojančios, jos nėra panaikintos, todėl atsakovas veikė taip kaip numato teisės aktai.
Taisyklėse nustatant apribojimus dėl daiktų naudojimo Ligoninėje atsižvelgtina ir į tai, jog Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą.
Iš pareiškėjo skundo argumentų šiuo aspektu nėra pagrindo manyti, kad Ligoninėje jis buvo išskiriamas iš kitų asmenų, turėjusių tokį pat statusą, todėl jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.
Pareiškėjas skundėsi, jog ginčo laikotarpiu jis negalėjo, kada panorėjęs gauti verdančio vandens.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 571 punktu, laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į Ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą leidžiama pasiimti greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Vadovaujantis Taisyklių 76 punktu, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Pagal bendrą tvarką elektrinio virdulio, jei gydymo Ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų turėti su savimi neleidžiama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2018-05-18 iki 2018-05-30, todėl jam nepriklausė turėti elektrinį virdulį. Kaip nurodė atsakovės atstovas, karštas (virintas) vanduo į gyvenamąją patalpą buvo pateikiamas tris kartus per dieną pagal nustatytą grafiką (nuteistųjų maitinimo metu) (b. l. 33), todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo.
Pareiškėjas teigia, jog Ligoninėje negalėjo nevaržomai įsigyti maisto produktų. Pareiškėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl negalėjimo įsigyti maisto produktus bei šio pažeidimo įtakos jo teisėms. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir yra nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Savo argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.
Iš byloje esančių duomenų (b. l. 42-44) nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje gydymosi metu su prašymais dėl apsipirkimo į Ligoninės administraciją kreipėsi 3 kartus. Pareiškėjo pateiktuose prašymuose „Leisti pirkti maisto produktus ir būtiniausius reikmenys“ leisti pirkti kavos ir arbatos kartu neprašė, 2018-05-25 prašyme (b. l. 44) nurodė arbatos 250 gr., o jeigu nebus arbatos, kavos 250 gr., todėl pareiškėjo skunde minimi nusiskundimai, dėl to, kad negalėjo nusipirkti kavos ir arbatos vieno apsipirkimo metu yra nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo konvojuojamas su antrankiais į LSMU Kauno klinikas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl antrankių naudojimo konvojavimo metu vadovaujamasi nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojančios Konvojavimo taisyklių redakcijos 221, 222, 223 ir 224 punktais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią buvimas su antrankiais (surakinimas antrankiais) paprastai nesukelia problemos pagal Konvencijos 3 straipsnį, kai ši priemonė taikoma dėl teisėto sulaikymo ar laisvės atėmimo ir nesukelia nei didesnio jėgos panaudojimo, nei viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493-421/2016), ir sprendžiama, ar asmuo (pareiškėjas) gali būti priskirtinas prie asmenų, kuriuos pagal Konvojavimo taisykles konvojuojant gali būti naudojami antrankiai. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 46 punktu, asmenis išvedus už policijos areštinės teritorijos ribų ar juos konvojuojant į teismo posėdžius, procesinių tyrimų veiksmų atlikimo vietas ir kt., jiems gali būti uždedami antrankiai. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą ir aplinkybę, kad pareiškėjas konvojavimo metu buvo nuteistas už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., 129 str. 2 d. 6,10 p., 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p. (nužudymas), padarymą, galima manyti, kad pareiškėjas galėjo būti priskiriamas prie asmenų, įvardintų Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte, kuriuos konvojuojant gali būti naudojami antrankiai, todėl teismo nuomone, jog nagrinėtu atveju nėra duomenų, kad minėta priemonė naudota pažeidžiant Konvojavimo taisyklių nuostatas, taip pat kad tai buvęs didesnis jėgos panaudojimo ar viešo demonstravimo, negu pagrįstai būtina bylos aplinkybėmis, atvejis (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4207-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-137-822/2018).
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2018-06-21 skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl Ligoninėje nustatytos apsiprekinimo tvarkos ir karšto vandens pateikimo į kameras. Atsakydamas į pareiškėjo skundą atsakovo atstovas 2018-06-21 raštu Nr. 7-406 pareiškėją informavo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas numato, kad nuteistiesiems, kurių gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik Šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Kadangi buvimo laikotarpis Ligoninėje neviršijo 60 dienų, apribojimai dėl maisto produktų įsigijimo parduotuvėje buvo taikomi teisė aktų nustatyta tvarka. Taip pat informavo pareiškėją, kad Ligoninėje nuteistiesiems karštas vanduo į kameras pateikiamas 3 kartus į dieną, nuteistiesiems, kurie pageidauja karšto vandens į kameras, gydymo skyriaus tvarkinys po maisto išdalinimo, lydimas pareigūno, pateikia karštą vandenį į kameras, esant poreikiui karštas vanduo pateikiamas į kameras ir dažniau (b. l. 79).
Pareiškėjas 2018-05-28 skundu kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl galimų turėti maisto produktų ir elektros prietaisų Ligoninėje. Atsakydamas į pareiškėjo skundą atsakovo atstovas 2018-06-26 raštu Nr. 7-419 pareiškėją informavo, kad į Ligoninę atvykusiems gydytis pacientams maisto produktai, elektros prietaisai bei kiti daiktai paimami ir išduodami vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2017-03-01) 571, 76 punktų nuostatomis (b. l. 80-81).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais ir emociniais išgyvenimais, sukrėtimu, depresija, orumo pažeminimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.