Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

- Ant geltonos spalvos plastikinės „supreme VISA“ kreditinės kortelės (Vokas Nr. 3) paviršių rasta psichotropinės medžiagos – ketamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų.

- Ant 5 ir 10 eurų kupiūrų (Vokas Nr. 4) paviršių rasta psichotropinės medžiagos – ketamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų.

- Ant mažesnio plastikinio vamzdelio, violetinės spalvos siūlais pririšto prie plastikinės „snaigės“ (Vokas Nr. 5) vidinių paviršių rasta psichotropinės medžiagos – ketamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų.

- Ant didesnio plastikinio vamzdelio, sidabrinės spalvos virvele pririšto prie didesnės plastikinės „snaigės“ (Vokas Nr. 5) vidinių paviršių rasta psichotropinių medžiagų – 3-chlormetkatinono (3-CMC) bei ketamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų.

- Tirti pateiktose G. K. rankų nuoplovose (Vokas Nr. 7) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (1 t., b. l. 117-123).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3093 nurodyta, kad tirti pateiktuose psichotropinės medžiagos – ketamino milteliuose, kurių pirminė masė – 1,1470 g ir 0,2420 g, yra atitinkamai 0,8717 g ir 0,1888 g gryno ketamino. Bendra pirminė ketamino miltelių masė yra 1,3890 g, juose yra 1,0605 g gryno ketamino (1 t., b. l. 135-136).

2025 m. sausio 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti pinigai - 50 eurų kupiūra, apie 14 cm x7,7 cm dydžio, rusvos spalvos, kupiūros Nr. RD0158040057. Matosi daug lankstymo žymių skersai kupiūros, susukant į vamzdelį. 10 eurų kupiūra, apie 12,7 cm x 6,7 cm dydžio, rausvos spalvos. kupiūros Nr. RB1172279318, matomos kelios lenkimo žymės skersai kupiūros. 5 eurų kupiūra, apie 12 cm x6,2 cm dydžio, žalsvos spalvos, kupiūros Nr. A3329713676, matomos kelios lenkimo žymės skersai kupiūros (1 t., b. l. 140-142, 143-145).

2025 m. sausio 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta 1 dolerio kupiūra, Nr. L 53746059 W, apie 15,5 cm x 6,6 cm dydžio, žalsvos spalvos, kupiūra susukta į vamzdelį (1 t., b. l. 146-148, 149-151).

Iš alkotesterio tikrinimo šaknelės matyti, kad alkotesteriu Alkotest 6810, 2024 m. sausio 27 d., 9.02 val. G. K. nustatytas 1,00 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 2-3).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti redakcija) atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena jų. Minėto nusikaltinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti.

Nenustačius, kad kaltinamasis laikė psichotropines medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, taip pat atsižvelgiant į rekomendacijų, patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 131, 353 punktus, darytina išvada, kad G. K. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

G. K. buvo kaltinamas ir neteisėtu psichotropinių medžiagų įgijimu, tačiau toks kaltinimas yra nedetalizuotas, tai yra, nenurodyta kur, kada, kokiomis aplinkybėmis jis įgijo šią medžiagą. Kaltinamasis nedetalizavo šių medžiagų įgijimo aplinkybių, negalėjo nurodyti kada jas įgijo. Jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes dėl medžiagų įgijimo, byloje nėra. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-64-478/2017).

Šiuo atveju, teismas daro išvadą, kad liko neįrodytos psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė, kad kaltinamasis psichotropines medžiagas įgijo. Šios aplinkybės pašalinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos pagal nekeičia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo sesuo M. K. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodė, kad G. K. yra labai geras brolis, su kuriuo labai gerai sutaria ir dažnai bendrauja. Brolis visada buvo pavyzdingas asmuo, draugiškas, nuoširdus, neagresyvus, drausmingas ir pavyzdingas, itin geros širdies ir nepiktybinis, todėl itin nustebo, kad jo atžvilgiu buvo iškelta ši baudžiamoji byla. Apie šią bylą sužinojo iš brolio dar ikiteisminio tyrimo metu ir apie šią situaciją su broliu daug diskutavo, tiek pats brolis, tiek ji, kaltinime nurodytą veiką vertina išimtinai tik neigiamai. Įsigilinus į jo broliui pareikšto kaltinimo esmę, jie ne tik apie tai ilgai diskutavo, nes tai yra visiškai nepriimtina, kadangi ji pati visą gyvenimą yra tik už teisėtą ir dorą visuomeninį gyvenimą, vertybes, bet ir ji asmeniškai bandė aiškintis, kokios priežastys tai galėjo įtakoti. Kiek pavyko išsiaiškinti iš brolio, jis tuo metu turėjo itin didelių emocinių/psichologinių problemų, kas anot jo, ir įtakojo tokį jo poelgį. Nepaisant to, kad jis turėjo tam tikrų problemų - brolis patikino, kad tai vis vien yra nepriimtina ir savo elgesį smerkia. Ji broliu tiki ir yra giliai įsitikinusi, kad jis daugiau jokių pažeidimų niekada nebedarys. Kiek supranta, jos brolis dėl pareikšto kaltinimo visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Apie susiklosčiusius įvykius jie daug kalbėjo, apie būtinybę prisiimti tokią atsakomybę, kokią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Brolis pripažįsta padaręs didelę klaidą, dėl ko nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, yra pasiruošęs toliau dorai gyventi. Nurodo, jog gali jam padėti suvokti padarytą klaidą bei padaryti jam gerą/teigiamą įtaką, kad toliau nebenusikalstų.

M. K. teisme paaiškino, kad G. K. yra jos brolis, jie artimai bendrauja. Jai yra žinomos aplinkybės, turėjo sudėtingą šeimoje laiką - Covidas, mirė močiutė, senelis, tėtis, G. išgyveno skyrybas su ilgamete partnere, visiems buvo sunkus laikas. Brolį apibūdintų kaip labai gerą organizatorių, geros širdies, jis sąžiningas, palaiko, turi daug draugų, labai šiltas ir jautrus žmogus. Jos įtaka pasireikštų tuo, kad jie bendrauja kiekvieną dieną, per atostogas leidžia laiką kartu. Ieškojo psichoterapeuto pagalbos, šiandien jau buvo pokalbyje dėl darbo ir sparčiai stojasi ant kojų. Mano, kad brolis, dabar pasiekęs dugną, gali nuo jo atsispirti. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes dirba sau, augina vaiką, galimybės yra ribotos, važinėja į Lietuvą, nėra darbas pastovus, skirtingos pajamos. Nebuvo anksčiau teista, administracinių nuobaudų neturi. Šią situaciją įvertino kaip rimtą nusižengimą, gal nesitikėjo, jautri situacija buvo, kažkur viduje gal ir atsikvėpė, kad pasiekė dugną ir prasidės spręstis kažkas. Buvo šoke, labai pergyveno, dabar jis tvarkosi, jaučia pozityvius pokyčius, jam pačiam stimulas atsirado judėti į priekį. Tiki, kad brolis daugiau nenusikals, jis dabar atvirai kalbasi su ja.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis (nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti redakcija), asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, spręstina, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 punkte nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, atsakomybės nevengė, teisme pateikė motyvus dėl neteisėtų veiksmų, davė nuoširdžius parodymus viso proceso metu. G. K. elgesys po veikos padarymo, nuoširdus gailestis bei tai, kad supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, išgyvena dėl jų, teismui abejonių nekelia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad G. K. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (t. 2, b. l. 61-62). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, 2004 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu G. K. buvo pripažintas kaltu dėl analogiškos veikos padarymo. Vis dėlto, yra praėjęs jau reikšmingas laiko tarpas, paskirta bauda tais pačiais metais išieškota, teistumas yra išnykęs taip pat bene prieš 20 metų, jokių kitų veikų per šį laikotarpį asmuo nebuvo padaręs. G. K. administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas penkis kartus: už transporto priemonės vairavimą ranka naudojantis mobiliąją ryšio priemone, leistino greičio viršijimą, už sustojimą draudžiamoje zonoje ir už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimą, paskirtos baudos yra sumokėtos (t. 2, b. l. 53-60). Padarytų administracinių nusižengimų kiekis ir pobūdis nesudaro pagrindo vertinti, kad asmuo būtų linkęs nesilaikyti teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų, be to, padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu. Kaltinamasis šiuo metu nedirba (t. 2, b. l. 50-51), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 53), nurodė ieškantis darbo. Aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad G. K. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

M. K., padavusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista, administracine tvarka nebausta. Iš kaltinamojo bei laiduotojos paaiškinimų matyti, kad jų tarpusavio ryšys yra artimas ir glaudus, jie intensyviai bendrauja. Duomenys, apibūdinantys M. K. asmenybę, požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų nuoširdaus ir artimo tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad M. K. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Aplinkybė, kad laiduotoja, kaip matyti ant prašyme pateiktų kontaktinių duomenų, ne visą laiką gyvena Lietuvoje, nelaikytina kliūtimi betarpiškai bendrauti su kaltinamuoju, palaikyti nuolatinį ryšį ir daryti jam įtaką. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant M. K. atsakomybei pagal laidavimą. Visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti minimalų laidavimo terminą – vieneriems metams. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, motyvus, taip pat M. K. finansinę padėtį (nurodė gaunanti nestabilias pajamas, auginanti mažametį vaiką), spręstina, jog užstato taikymas šioje byloje netikslingas.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 39-42), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas, kuriame 5 vokai ir paketas: vokas Nr. 1 su užspaudžiamu maišeliu; vokas Nr. 2 su metaline dėžute; vokas Nr. 5 su dviem vamzdeliais, pririštais prie „snaigių“; paketas Nr. 6 su folijos lakštu, metaline lėkšte, kortele „HT+1“, 2 vnt. užspaudžiamų maišelių, vamzdeliu; vokas Nr. 7 su G. K. rankų nuoplovomis – pagal 2025 m. sausio 21 d. aktą, perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas (t. 1, b. l. 157) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintas;

- voke Nr. esanti kortelė „supreme VISA“ – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina G. K.;

- po tyrimo grąžinta medžiaga – 0,8551 g ketamino miltelių, supakuota voke ir perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių poskyrių sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje (1 t., b. l. 137), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtos pinigų kupiūros, kurias prokuroras prašo konfiskuoti kaip priemonę vartoti psichotropines medžiagas.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Šiame straipsnyje nėra tiesiogiai nustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018, 2K-16-942/2022). Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pinigų kupiūras pripažinti veikos padarymo priemone. Nustatyta, kad G. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis laikė psichotropines medžiagas prie savęs striukės kišenėje ir namuose. Pinigų kupiūros, šiuo atveju, nelaikytina tokia priemone, kuri palengvintų veikos padarymą ar be kurios veikos padarymas nebūtų įmanomas (taip pat ir šių medžiagų vartojimas). Jokių kitų pagrindų konfiskuoti grynuosius pinigus teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti grynieji pinigai – 50 Eur kupiūra Nr. RD0158040057, 10 Eur kupiūra Nr. RB1172279318, 5 Eur kupiūra Nr. VA3329713676 ir 1 JAV dolerio kupiūra Nr. 53746059 W – pagal 2024 m. sausio 17 d. kvitą A, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (seifą) (t. 1, b. l. 154) – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos M. K. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

G. K. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-voką, kuriame 5 vokai ir paketas: vokas Nr. 1 su užspaudžiamu maišeliu; vokas Nr. 2 su metaline dėžute; vokas Nr. 5 su dviem vamzdeliais, pririštais prie „snaigių“; paketas Nr. 6 su folijos lakštu, metaline lėkšte, kortele „HT+1“, 2 vnt. užspaudžiamų maišelių, vamzdeliu; vokas Nr. 7 su G. K. rankų nuoplovomis – pagal 2025 m. sausio 21 d. aktą, perduotą saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- po tyrimo grąžintą medžiagą – 0,8551 g ketamino miltelių, supakuotą voke ir perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių poskyrių sandėlį – saugyklą, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti,

- kortelę „supreme VISA“, grynuosius pinigus – 50 Eur kupiūrą Nr. RD0158040057, 10 Eur kupiūrą Nr. RB1172279318, 5 Eur kupiūrą Nr. VA3329713676 ir 1 JAV dolerio kupiūrą Nr. 53746059 W, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.