Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. N., V. N., A. J., D. A., K. N., M. N., R. K., D. M., V. M., G. D., J. B. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvai A. N. ir O. N. susituokė (duomenys neskelbtini). Jie susilaukė septynių vaikų: pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų – J. N., V. N., A. J., D. A., K. N. bei A. N., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. N. turėjo šešis vaikus – M. N., R. K., D. M., V. M., G. D. ir J. B.. Pareiškėjo tėvai turėjo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Ši sodyba neįregistruota valstybės įmonėje Registrų centras. Pareiškėjo tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus per įstatymo nustatytą laikotarpį niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė O. N., faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą. Ji rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus, pasiėmė sutuoktinio asmeninius dokumentus. Pareiškėjo motina laidojo vyrą, visą laiką prižiūrėjo kapus. O. N. liko ir toliau gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno su sutuoktiniu, rūpinosi jais, tvarkė, prižiūrėjo bendrą namų būklę, išlaikė juos. Šiuos namus pareiškėjo motina nuo pat sutuoktinio mirties laikė kaip savus. O. N. po vyro mirties draudė namus, esančius (duomenys neskelbtini), deklaravo šiuo adresu savo gyvenamąją vietą. O. N. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė jos vaikai: pareiškėjas B. N. ir suinteresuoti asmenys J. N., A. J., K. N. ir V. N..

Suinteresuotas asmuo D. M. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, el. b. l. 65).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, el. b. l. 92-94).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas B. N. bei suinteresuoti asmenys J. N., V. N., A. J., D. A., K. N. ir A. N., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. N. bei O. N. vaikai (el. b. l. 7-12, 17-19, 31-34). Pareiškėjo tėvai sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. vasario 6 d. pažymos nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991 – 1995 m. ūkinėje knygoje Nr. 9 įrašo Nr. 609 yra nurodyti duomenys, kad O. N. ūkiui priklauso gyvenamasis namas (bendras plotas 70 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 26). Iš Kauno regioninio valstybės archyvo 2024 m. vasario 26 d. pažymos dėl O. N. pastatų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės LTD vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1980 – 1982 m. ir 1983 -1985 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose bei (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1986 – 1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas O. N. ūkis bei jam priklausantieji pastatai: 1976 m. gyvenamasis namas ir tvartas (e. b. l. 27). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. N. vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų nėra (el. b. l. 13).

Pareiškėjo tėvas A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20). Po jo mirties Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biure paveldėjimo byla nebuvo inicijuota, jo įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo (el. b. l. 23). Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, patvirtintų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose, nustatyta, kad po A. N. mirties jo sutuoktinė O. N. pradėjo rūpintis sutuoktinio turtu: sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus, pasiėmė sutuoktinio asmeninius dokumentus, liko ir toliau gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno su sutuoktiniu, rūpinosi tais namai, tvarkė juos, prižiūrėjo bendrą namų būklę, išlaikė. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktai rašytiniai įrodymai. 1987 m. kovo 15 d. O. N. apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto valstybiniu privalomuoju draudimu (el. b. l. 28, 29), deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). O. N. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 21, 22). Po jos mirties į notarą kreipėsi ir mirusiosios palikimą priėmė jos vaikai pareiškėjas B. N., J. N., A. J., K. N. ir V. N. (el. b. l. 24).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų, patvirtintų jo giminaičiais, nustatyta, kad jo motina O. N. iš karto po savo sutuoktinio A. N. mirties (duomenys neskelbtini) liko gyventi jų bendrame name (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis), naudojosi juo, rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo bendrą namų būklę, išlaikė juos, draudė privalomuoju turto draudimu. Pareiškėjo motina prižiūrėjo jai ir sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus, pasiėmė sutuoktinio asmeninius dokumentus. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad O. N. po savo vyro A. N. mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo nustatytas faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. N. ir O. N. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.