Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo neginčija, prašo, atsižvelgiant į tai, kad jis kaltę pripažino visiškai ir gailisi, kratos metu savanoriškai pateikė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus, be to, kad ikiteisminio tyrimo metu pats nukentėjusysis keitė parodymus – vienoje apklausoje parodydamas, kad piniginė jam buvo nuimta nuo kaklo, o kitoje apklausoje parodydamas, kad išsigandęs, piniginę numetė pats – sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį bent pusę metų.

7. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. A. iš pradžių parodė, kad jam griūnant, vyrai piniginę numovė nuo kaklo ir su ja pabėgo (t. 1, b. l. 1–11), o papildomos apklausos metu parodė, kad kai pamatė, jog E. D. užsimojo peiliu, norėdamas išvengti smūgio, traukdamasis atbulas paslydo nuo šaligatvio bortelio, o pamatęs, kad E. D. vėl ketina artintis prie jo, jis pats nusiėmė nuo kaklo piniginę ir metė ant žemės, kad vyrai jo daugiau nepultų (t. 1, b. l. 53–54). Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog plėšimo metu panaudojamas peilis. Skundžiamame nuosprendyje objektyviai nustatyta, kad nuteistasis E. D. nukentėjusiajam K. A. į šoną buvo įrėmęs peilį ir reikalavo atiduoti pinigus, todėl nukentėjusysis, siekdamas išvengti smūgio peiliu, pats nusiėmė nuo kaklo piniginę ir metė ant žemės, kad vyrai jo daugiau nepultų. Aplinkybės, kad nukentėjusiajam buvo įrėmęs į šoną peilį, apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis E. D..

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam E. D. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), nusikalstama veika padarytą žalą.

10. Pažymėtina, kad nuteistasis E. D. anksčiau teistas net 10 kartų, iš jų net 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178, 180, 181 straipsniai), teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą, priskiriamą sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) kategorijai, taip pat baustas administracine tvarka, informacijos, kad būtų sumokėjęs paskirtas baudas, nėra (t. 3, b. l. 1–15). Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinį kartą E. D. buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme, 2019 m. gegužės 10 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, tačiau nepraėjus nė keturiems mėnesiams, jis vėl padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

11. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Aptarti nuteistąjį E. D. charakterizuojantys duomenys rodo, kad jis visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šios aplinkybės sudaro visišką pagrindą konstatuoti, kad nuteistajam E. D. nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jis pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nelinkęs.