Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 21.471,34 Lt dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 646,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir kitas teismo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-02-17 iš UAB „Lukoil Baltija“ gavo užsakymą pristatyti 600 litrų 1 klasės dyzelino į Kėdainius. 2012-02-18 Bugenių geležinkelio stotyje, ieškovo darbuotojams pakrovus krovinį į atsakovo pristatytus cisterninius vagonus, buvo surašytas važtaraštis Nr. 04-1201051, kuriuo atsakovas įsipareigojo nuvežti ieškovo krovinį į Kėdainių geležinkelio stotį jo gavėjui. Krovinys buvo gabenamas dešimčia atsakovo pristatytų vagonų, į kuriuos iš viso buvo pakrauta 596.403 kg kuro. 2012-02-18 16 val. 50 min. tarpinėje geležinkelio stotyje buvo pastebėtas krovinio tekėjimas iš vieno vagono. 2012-02-20 užfiksuotas šiuo vagonu į galinę Kėdainių geležinkelio stotį pristatyto krovinio masės trūkumas – 4.988 kg. 2012-02-22 ieškovas gavo UAB „Lukoil Baltija“ pretenziją kompensuoti dėl krovinio trūkumo patirtą žalą. 2012-03-07 ieškovas tenkino pretenziją ir žalą kompensavo. Ieškovas nurodė, kad dėl krovinio trūkumo kaltas atsakovas, nes jis pateikė techniškai netvarkingą vagoną – su apatinio apsauginio išpylimo angos vožtuvo defektais (nulūžusia ausimi). Atsakovo darbuotojai, apžiūrėję vagonus, į kuriuos ieškovo darbuotojai pakrovė krovinį, nenustatė jokių krovinio trūkumų, pakrovimo pažeidimų, sandarumo pažeidimų, priėmė krovinį pervežimui ir išleido traukinį su kroviniu iš Bugenių geležinkelio stoties. Krovinio tekėjimas iš vagono buvo pastebėtas tik 2012-02-18 16 val. 50 min. tarpinėje Radviliškio geležinkelio stotyje jo pervežimo metu, kuomet už krovinį buvo atsakingas atsakovas. 2012-03-21 ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją atlyginti dėl krovinio trūkumo patirtą žalą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti (t. I, b.l. 2-7, 60-63).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei priimti naujus įrodymus (2011-07-22 raštą Nr. 2(DK)-352 „Dėl krovinio tekėjimo iš cisterninių vagonų atvejų“ ir 2012-08-01 raštą Nr. 2(DK)-4209 „Dėl pavojingų krovinių vežimo saugos“). Atsakovas nurodo, kad byloje esminis ginčas kilo dėl krovinio ištekėjimo priežasčių, todėl siekiant nustatyti krovinio tekėjimo priežastis, atsakovo prašymu teismas paskyrė techninę ekspertizę, pavedant ją atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Geležinkelių transporto katedros specialistams. Atlikus ekspertizę, ekspertas pateikė išvadas, kad krovinio tekėjimo priežastis – nesandariai uždarytas išpylimo angos vidinis vožtuvas, o lūžusi išpylimo angos apatinio dangčio ausis nebuvo krovinio ištekėjimo priežastis. Atsakovo nuomone, teismo padaryta išvada, kad ši eksperto išvada yra nepatikima, yra nepagrįsta. Ekspertizės akte nurodyta, jog pateikiant atsakymus į teismo iškeltus klausimus, buvo išnagrinėta cisternos išpylimo įrangos sandara ir šios įrangos funkciniai bei konstrukciniai ypatumai, taip pat išanalizuoti teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą geležinkelių transportu, reikalavimai. Be to, ekspertas papildomai teismui paaiškino, kad atitinkamas išvadas jis padarė vadovaudamasis mokslinėmis žiniomis, fizikiniais dėsniais bei savo darbo patirtimi, dalyvaujant atliekant cisternų hidraulinius bandymus. Todėl teismo argumentas, kad ekspertizės akte nėra nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis ekspertas padarė išvadas, yra nepagrįstas. Teismas vienu iš argumentų, kuriuo vadovaudamasis atmetė eksperto išvadą, įvardija tai, kad ekspertas pateikė tik tikėtinas išvadas dėl galimų krovinio tekėjimo priežasčių. Tačiau šis teismo argumentas prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei neatitinka tikrovės. Ekspertizės akte yra nurodoma, jog „<...> aplinkybė, kad krovinio (dyzelinio kuro) tekėjimas sustabdytas pasukant išpylimo angos vidinį vožtuvą (strypo sukiklį) 1,5 karto reiškia, kad minėtu vožtuvu buvo techniškai įmanoma užsandarinti cisterninio vagono išpylimo įtaisą taip, kad krovinys netekėtų. Krovinio tekėjimo priežastis – nesandariai uždarytas išpylimo vožtuvas“. Be to, ekspertizės akte ekspertas nurodo, kad „pagal bylos medžiagą galima daryti išvadą, kad krovinys pradėjo tekėti dėl tos priežasties, kad prieš krovinio pakrovimą į cisterninį vagoną išpylimo įtaiso vožtuvas buvo uždarytas nesandariai“. Taigi ekspertas pateikė vienareikšmę išvadą, kad krovinio tekėjimo priežastis – nesandariai uždarytas išpylimo vožtuvas. Be to, atsakovo teigimu, teismo nurodytas argumentas, kad apklausos metu eksperto pateikta nuomonė, jog pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių reikalavimus abi vagono uždarymo sistemos viena nuo kitos nepriklauso ir kiekviena turi teoriškai užtikrinti vagono sandarumą, neva patvirtina eksperto išvados nepatikimumą, apskritai nesuprantamas. Pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių nuostatas cisternos išpylimo įranga pritaikyta išlaikyti hidrostatinį slėgį, užtikrinant įtaiso, taip pat ir vagono sandarumą, tik tokiu atveju, kai sandariai užsukamas išpylimo įrangos vidinis vožtuvas. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė ekspertas, krovinio tekėjimo procesas prasidėjo per vidinį vožtuvą, o aplinkybė, kad krovinio tekėjimas sustabdytas, pasukant išpylimo angos vidinį vožtuvą 1,5 karto, reiškia, kad šiuo vožtuvu buvo techniškai įmanoma užsandarinti cisternos vožtuvo įtaisą taip, kad krovinys netekėtų. Atsakovas taip pat nurodo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovo pateiktas vagonas (cisterna) atitiko visus teisės aktų reikalavimus, todėl iš vagono, atitinkančio teisės aktų reikalavimus, teoriškai krovinys neturėtų tekėti. Vadinasi, egzistavo kitos priežastys, dėl kurių krovinys pradėjo tekėti, šią priežastį nustatė ekspertas, kuris vertino faktines įvykio aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius dokumentus bei pateikė pagrįstas išvadas. Atsakovo nuomone, ekspertas atsakė į visus teismo iškeltus klausimus ir jo išvados yra pagrįstos. Jeigu teismui kilo abejonių dėl eksperto išvadų, teismas turėjo teisę savo iniciatyva skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas vietoje to padarė techninio mokslinio pobūdžio išvadas, t. y. nustatė krovinio tekėjimo priežastį – lūžusi dangčio ausis. Atsakovas taip pat nurodo, kad nors teismas atmetė eksperto išvadą, tačiau sprendime teigdamas, jog „<...> 1,5 karto vidinio vožtuvo neprisukimas sudaro kelių milimetrų tarpą, per kurį praktiškai neįmanomas byloje nustatyto krovinio kiekio (5 tonų) pratekėjimas per nustatytą apie pusės valandos laikotarpį“, remiasi eksperto išvada kaip įrodymu, neva patvirtinančiu, kad ieškovas įsitikino vidinio vožtuvo sandarumu. Tačiau tokia teismo išvada visiškai nepašalina prieštaravimų ir nepatvirtina, kad dalis krovinio ištekėjo dėl vežėjo (atsakovo) kaltės. Jeigu beveik 5 tonos kuro negalėjo ištekėti kroviniui esant vežėjo (atsakovo) žinioje, tai tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad krovinio ištekėjimo priežastys yra susijusios su krovinio pakrovimo aplinkybėmis, t. y. ne visas krovinio kiekis galėjo būti buvo pakrautas (turint omeny, kad krovinį krovė pats ieškovas) arba dalis krovinio pagrobta po jo pakrovimo iki perdavimo vežėjui. Jeigu beveik 5 tonos kuro negalėjo ištekėti dėl nesandariai užsukto vidinio vožtuvo kroviniui esant vežėjo žinioje, tai kokiu pagrindu teismas sprendė, kad nurodytas kuro kiekis ištekėjo dėl nulūžusios vožtuvo dangčio ausies, kai ekspertas teismo posėdžio metu keletą kartų pakartojo, jog tai nėra krovinio ištekėjimo priežastis. Kaip tuomet vertinti ir paaiškinti faktinę aplinkybę, kad krovinio tekėjimą atsakovo darbuotojai sustabdė, 1,5 karto pasukant vidinį išpylimo mechanizmo vožtuvą. Prieštaringos teismo išvados leidžia teigti, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas rėmėsi ieškovo žodiniais paaiškinimais, jog jis krovinio užpylimą vykdė griežtai pagal teisės aktuose nustatytus privalomus reikalavimus. Tačiau teismui nepakako ne tik žodinių atsakovo paaiškinimų, bet ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog krovinys tekėjo per išpylimo mechanizmo vidinį vožtuvą. Be to, teismas ignoravo svarbias faktines bylos aplinkybes, kurias patvirtino byloje esantys įrodymai: (i) Bendrajame akte Nr. 1 užfiksuota aplinkybė, kad krovinio tekėjimas sustabdytas pasukant užpylimo angos vidinį vožtuvą 1,5 karto, atsakovo darbuotojams nereikėjo atlikti jokių papildomų veiksmų, kad sustabdyti kuro tekėjimą; (ii) Vagonų techninės būklės akte Nr. 3 yra užfiksuota, kad vizualiai apžiūrėjus išpylimo mechanizmo vidinį vožtuvą, apsauginį vožtuvą (išorinį) gedimų nenustatyta, o krovinys galėjo pradėti tekėti dėl to, kad nebuvo pilnai uždarytas pagrindinio (vidinio) vožtuvo išpylimo mechanizmas; (iii) Komerciniame akte užfiksuota, kad vagonas techniškai tvarkingas; (iv) vežėjo darbuotojai, priimdami vežti ieškovo vagonus su kroviniu, vizualiai apžiūri vagono ir uždėtų plombų būklę ir priima krautą vagoną vežti, jeigu neaptinka akivaizdaus vagono sugadinimo ir/ar krovinio tekėjimo požymių. Vežėjo darbuotojai negali patikrinti, ar tinkamai užsuktas užplombuoto vagono išpylimo įtaiso vidinis vožtuvas. Šiuos veiksmus privalo atlikti cisternos pylėjas, subjektas, kraunantis vagoną (ieškovas), kadangi vežėjo darbuotojai neturi jokių galimybių išoriškai apžiūrint pakrautus vagonus, patikrinti visų priimamų vežti vagonų išpylimo įtaisų. Tuo tarpu ekspertas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad sandariai neuždarius vidinio vožtuvo, korpuse tarp vidinio ir išorinio vožtuvų prisikaupė skysčio, pastarasis išsisandarino ir pradėjo leisti kurą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad krovinio tekėjimo priežastis yra lūžusi dangčio ausis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl krovinio trūkumo kyla vežėjo atsakomybė. Priešingai, byloje pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad krovinio trūkumas atsirado dėl ieškovo darbuotojų kaltės, nes jie nepakankamai sandariai užsuko išpylimo angos vidinį vožtuvą, o baigus kurą pilti, nepatikrino šio vožtuvo sandarumo. Atsakovas, siekdamas įrodyti aplinkybes, kad ieškovo krovinio tekėjimas per išpylimo mechanizmo vidinį vožtuvą yra ne retai pasitaikanti krovinio arba jo dalies praradimo priežastis, teismui pateikė ir paprašė prie bylos prijungti 2011-07-22 raštą Nr. 2(DK)-352 „Dėl krovinio tekėjimo iš cisterninių vagonų atvejų“ ir 2012-08-01 raštą Nr. 2(DK)-4209 „Dėl pavojingų krovinių vežimo saugos“. Teismas atsisakė priimti šiuos dokumentus, motyvuojant tuo, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos dokumentus, nes juose nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovas netinkamai vykdo teisės aktų reikalavimus, prieš pildant cisterną, nesiima veiksmų užtikrinti cisternos sandarumą ir tai tampa krovinio arba jo dalies praradimo priežastimi (t. II, b.l. 179-187).

Ieškovas AB „ORLEN Lietuva“ teismo prašo atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-02 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad 2012-02-18 atsakovas priėmė ieškovo krovinį vežimui, nenustatęs jokių trūkumų. Tai užfiksuota 2012-02-18 važtaraščio 60 skiltyje patvirtinant specialiu spaudu „60 Krovinys priimtas vežti“, atsakovo 2012-02-24 operatyvinio pasitarimo protokole Nr. 4(BgGS)-11 (7:10 val. sąstatą apžiūrėjusi atsakovo įgaliota darbuotoja patvirtino, kad krovinio tekėjimo nebuvo. Krovinio tekėjimo nebuvo ir atliekant pakartotiną vagono apžiūrą 12:45 val. Vagonas išvyko 14:09 val.). Taigi, krovinio tekėjimas nebuvo nustatytas nei atsakovo darbuotojams priimant vagoną pervežimui, nei vagonui kelias valandas stovint, nei keliasdešimt kilometrų vežant krovinį. Krovinio tekėjimas užfiksuotas krovinio gabenimo metu. Krovinio tekėjimas prasidėjo kelyje, t. y. vagonui nuo pradinės stoties nuvažiavus apie keliasdešimt kilometrų. Tai užfiksuota atsakovo 2012-02-18 Bendrajame akte Nr. 01, atsakovo 2012-02-24 operatyvinio pasitarimo protokole Nr. 4(BgGS)-11. 2012-02-18 atsakovas krovinio gabenimo metu užfiksavo netvarkingą vagono būklę (nulūžusi vagono išpylimo vožtuvo ausis), tuo patvirtindamas, kad vagonas krovinio ištekėjimo užfiksavimo metu, kitaip nei išsiuntimo iš pradinės stoties metu, nebeatitiko techninių reikalavimų, nustatytų Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių 6.8.2.2.2 punkte, pagal kurį „cisternos privalo turėti ne mažiau kaip dvi nuosekliai išdėstytas, viena nuo kitos nepriklausančias uždarymo sistemas, kurias sudaro: išorinis blokavimo įtaisas su atvamzdžiu pagamintu iš plastiško metalo, uždarymo įtaisas kiekvieno atvamzdžio gale. Šis uždarymo įtaisas turi būti toks sandarus, kad nebūtų patirta jokių medžiagos nuostolių.“. Tai užfiksuota 2012-02-18 Bendrajame akte Nr. 01 („...kadangi ausis nulūžusi, uždėjus atsarginį angos vožtuvą...“). Vagono išpylimo vožtuvo ausį atsakovas pakeitė krovinio gabenimo metu vienoje iš stočių. Atsakovo 2014-02-20 akte Nr. 3 užfiksuota informacija patvirtina, kad vagonas buvo remontuojamas dėl įvykio, taigi nebuvo tvarkingas įvykio metu, kaip tą nepagrįstai teigia atsakovas. Vagonas apžiūrėtas (surašytas aktas Nr. 3) ir techninių nukrypimų nenustatyta jau po to, kai buvo suremontuotas. Atlikęs komercinę iškrovą atsakovas nustatė 4.988 kg trūkumą. Tai užfiksuota 2012-02-20 Komerciniame akte Nr.002201/1. Atsakovas nekėlė ginčo dėl nustatyto krovinio trūkumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl dalies krovinio praradimo ieškovas patyrė 21.471,34 Lt nuostolių, kurių paskaičiavimą detalizavo ieškinyje. Ginčo tarp šalių dėl nustatyto nuostolių dydžio nėra. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstos dokumentais. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad krovinio praradimas kelyje kilo ne dėl atsakovo kaltės, jam kyla atsakomybė už krovinio trūkumą. Geležinkelio transporto kodekso 57 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas visiškai atsako už priimto vežti krovinio trūkumą nuo jo priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio trūkumas kilo ne dėl jo kaltės. Atsakovo parengtuose dokumentuose užfiksuota, kad vagonas tapo nesandarus (nulūžo ausis) būtent vežimo metu, taigi atsakomybei jau perėjus atsakovui kaip vežėjui. Tai tik dar kartą pagrindžia atsakovo atsakomybės buvimą. Ieškovo teigimu, teismas sprendime nuosekliai pasisakė dėl byloje atliktos ekspertizės įrodomosios reikšmės, todėl teigti, kad įrodymas liko neįvertintas, yra nepagrįsta. Teismas tinkamai vertino eksperto išvadų patikimumą, visapusiškumą bei pagrįstumą visų bylos aplinkybių ir rašytinių įrodymų kontekste bei tinkamai nustatė, kad eksperto išvados, atsakymai į teismo pateiktus klausimus – tik teorinės prielaidos, kurios negrindžiamos jokiomis konkrečiomis techninėmis, fizikinėmis ar kitomis medžiagų ir įrenginių savybėmis. Teismo išvadų dėl eksperto pateiktų atsakymų pagrįstumą patvirtina, pavyzdžiui, faktas, kad išvadas ekspertas darė nevertindamas konkretaus vagono konstrukcinių ypatumų ir konkretaus vagono būklės, atsakovo patvirtintos ir galiojančios išpylimo įtaisų gedimo išaiškinimo metodikos. Tą patvirtino ir pats ekspertas žodinio bylos nagrinėjimo metu. Dėl to eksperto teorinės prielaidos apie vagono įtaisų būklę sukėlė pagrįstų abejonių bylą nagrinėjusiam teismui. Eksperto išvados ekspertizės akte paremtos ne faktinių aplinkybių įvertinimu, o prielaidomis, kurios nenuoseklios ir net prieštaraujančios viena kitai. Ieškovas taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde atsakovas kelia naujus argumentus, ginčydamas savo paties dokumentuose užfiksuotus faktus (krovinio trūkumo dydis), dėl kurių nekėlė ginčo pirmosios instancijos teisme, todėl į šiuos argumentus neturėtų būti atsižvelgiama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti 2011-2012 m. atsakovo raštus, adresuotus ieškovui, kaip nesusijusius su šia byla. Be to, visais nurodytais atvejais krovinio tekėjimas buvo užfiksuotas jau po krovinio perdavimo atsakovui, jam priėmus krovinį vežimui kaip tinkamai ir sandariai pakrautą (t. III, b.l. 1-4).