- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2-104-233/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- G.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovo atstovui adv. Mindaugui Beinaravičiui, trečiojo asmens-Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovei R. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo 28500Lt sumai priteisimo pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį, atsakovui G. žemės ūkio bendrovei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: V. K., Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame ieškinyje (b.l.1-3,24) nurodė ir jo atstovai teisme paaiškino, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra (toliau - Agentūra) pagal 2012-03-13 gautą pranešimą nuvyko į L. K. ir J. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad prie minėto žemės sklypo esančių fermų bei kitos paskirties pastatų yra kertami medžiai. Medžius nupjovė G. žemės ūkio bendrovės darbuotojai. Nupjautų medžių kirtavietės nufotografuotos ir buvo surašytas 2012-03-13 patikrinimo aktas Nr. S9-14 (3-12) bei 2012-04-16 atliktas iškirstų medžių kelmų apmatavimas. Nukirsti medžiai augo žemės ūkio paskirties bei privačioje žemėje. Kirsti saugotinus medžius nurodė bendrovės direktorius V. K., kuriam 2013-04-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymą ir taikyta administracinė atsakomybė. Apskundus Agentūros nutarimą Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi V. K. skundo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas -Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkino. Nurodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, t.y. kad atsakovas padarė žalą kraštovaizdžiui, įrodo prejudicinis faktas, t.y. įsiteisėjusi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutartis byloje Nr. Nr. II-4-620/2013, todėl ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų minėtu įsiteisėjusius procesiniu sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.264 straipsnis nustato bendrovės pareigą atlyginti žalą atsiradusią dėl darbuotojo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
2
Nurodo, jog buvo iškirsti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (Žin., 2008, Nr. 33-1151) patvirtintą sąrašą kriterijų (minėto nutarimo 3.4; 3.11 punktai, teismo posėdyje ieškovo atstovai nurodė, jog buvo pažeistas ir 3.10 punktas), saugotini medžiai: drebulės - 17 vnt. (386 cm) - 3860 Lt (386 cm x 10 Lt); uosiai 30 vnt. (645 cm) - 20640 Lt (645 cm x 32 Lt);beržai - 6 vnt. (200 cm) - 4000 Lt (200 cm x 20 Lt), tuo padaryta žala gamtai- 28500 Lt. Padaryta žala gamtai, paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą "Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką" (Žin., 1996, Nr. 39-973) ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus "Želdinių atkuriamosios vertės įkainius" (Žin., 2008, Nr. 74-2907), atsižvelgiant į medžių grupę (1 priedas), kur drebulės priskiriamos I grupei ir drebulės kamieno skersmens 1 cm bazinis įkainis nustatytas 10 Lt, beržai priskiriami II grupei - bazinis įkainis 20 Lt, uosiai priskiriami III grupei -bazinis įkainis 32 Lt.
2012-01-28 pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos, padarytos gamtai, geranoriško atlyginimo, tačiau padaryta žala nebuvo atlyginta.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad saugotinos drebulės buvo nukirstos vietinės reikšmės kelio apsaugos zonoje, uosiai ir beržai- esantys privačioje ir valstybinėje žemėje, jų kirtimui nebuvo gautas žemės savininkų sutikimas, jie nukirsti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Visi iškirsti medžiai buvo geros būklės, kas buvo aiškiai matyti iš nukirstų medžių kelmų.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovas A. K. teismo posėdyje 2014 04 09 nurodė, jog pripažįsta atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad nurodant neteisėtai nukirstų saugotinų beržų kiekį, padaryta klaida, t.y. nurodyta, jog buvo nukirsti 6vnt. beržų, 200 centimetrų diametro, tačiau pripažįsta, kad buvo nukirsti 4 vnt. saugotinų beržų, kurių diametras 156 cm., kaip yra nurodyta 2012 04 16 nukirstų medžių kelmų matavimo akte, todėl už nukirstus beržus paskaičiuota gamtai žala turėtų būti mažinama 880 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas V. P. 2014 04 09 teismo posėdyje paaiškino, kad agentūrai gavus pranešimą apie kertamus medžius (duomenys neskelbtini) kaime, jis nuvyko į vietą 2012 03 13 , ten rado 5 ar 6 darbuotojus, kurie nurodytoje vietoje kirto medžius, buvo atsakovo bendrovei priklausantis traktorius. Tą pačią dieną bendravo ir su seniūno pavaduoju V. B. ir su seniūnu R. V., kurie pasakę, jog leidimas medžių kirtimui atsakovui išduotas nebuvo, atsakovui buvo nurodyta darbus nutraukti. Paaiškino, kad dėl to, jog buvo penktadienis, darbo diena baigėsi, nupjauta dalis kelmų buvo nufotografuota, surašytas aktas, tačiau nukirsti medžių kelmai nebuvo suskaičiuoti. Kadangi sekančią dieną pasnigo, nebuvo galima atlikti nukirstų medžių kelmų apmatavimo, todėl jis buvo atliktas 2012 04 16, jį atliekant dalyvavo ir bendrovės direktoriaus pavaduotojas V. K.
Ieškovo atstovas A. K. teismo posėdžiuose pabrėžė, jog į reikalaujamą priteisti iš atsakovo žalą-28500 Lt, nėra įskaičiuoti iškirsti medžiai, kurie nurodyti atsakovo pateiktame 2012 03 13 leidime, nors kai aplinkos apsaugos pareigūnų buvo užfiksuotas saugotinų medžių iškirtimo faktas, toks leidimas dar nebuvo išduotas, taip pat medžiai, buvę prie pat pastatų pamatų. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad į prašomos priteisti žalos dydį yra įskaičiuota tik iškirsti privačių asmenų žemėje esantys uosiai (30 vnt.), beržai, esantys valstybinėje ir privačioje žemėje ir deklaruotuose laukuose- (4 vnt.), drebulės - kelio apsaugos zonoje (17 vnt.), t.y. už kelio juostos ribos. Visų minėtų saugotinų medžių kirtimui, nebuvo gautas žemės savininkų sutikimas, jie nukirsti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, prieš kurį išduodant, medžiai apžiūrimi natūroje, teisės aktų nustatyta tvarka paženklinami.
Prašo teismą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str., 32 str. ir 33 str. 2 d. 1 p., CK 6.37 str. 2 d., 6.251 str., 6.263 str., priteisti iš atsakovo, ieškovo -Panevėžio regiono aplinkos
3
apsaugos departamento naudai, 28500 Lt padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį (b.l.35-39) nurodė ir teisme jo atstovas paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes jokio ieškovo nurodyto pažeidimo nepadarė ir be leidimo nenukirto jokių ieškovo nurodytų medžių. Nurodė, jog 2012 m. kovo 8 d. G. ŽŪB kreipėsi su prašymu Nr. 2-52 į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūniją, kuriuo paprašė leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kadangi jie kenkia fermų bei kitų gamybinių objektų pamatams. 2012 m. kovo 13 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija išdavė Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. 17-3, kuriame buvo nurodyta, jog leidžiama pagal pateiktą prašymą G. ŽŪB žemės sklype (duomenys neskelbtini) fermų teritorijoje, pašalinti medžius ir krūmus teritorijos bei pastatų pamatų apsaugojimui ir valymui. Minėto leidimo pagrindu G. žemės ūkio bendrovė įgijo teisę pašalinti šiuos medžius ir krūmus: drebules, 15-20 cm. (medžio diametras 1,3 m. aukštyje), 15 vnt.; klevus, 10-20 cm. (medžio diametras 1,3 m. aukštyje), 10 vnt.; šermukšnius 5-10 cm. (medžio diametras 1,3 m. aukštyje), 15 vnt.; blindes, 10-25 cm. (medžio diametras 1,3 m. aukštyje), 10 vnt. bei krūmus, karklus (duomenys neskelbtini) fermų teritorijoje.
2012 m. kovo 13 d. buvo pradėti Leidime saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams įvardintų medžių ir krūmų šalinimo darbai, kurie buvo sustabdyti Rokiškio rajono agentūros inspektorių, nepagrįstai motyvuojant, jog neva šie medžiai ir krūmai kertami be leidimo. Atsakovas neneigia aplinkybės, jog 2012 m. kovo 13 d. prie (duomenys neskelbtini) kaime esančių fermų bei kitos paskirties pastatų ir buvusioje sodybvietėje buvo pjaunami įvairių rūšių bei įvairaus diametro medžiai, kadangi tokią teisę atsakovas įgijo gavęs 2012 m. kovo 13 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, tačiau kategoriškai teigia, kad atsakovo nurodymu buvo kertami tik tie medžiai ir krūmai, kurie buvo įvardinti leidime. Kadangi atsakovas darbus vykdė pagal gautą leidimą, atsakovo elgesys buvo visiškai teisėtas, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė nesant būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų ( CK 6.246 str.).
2012 m. kovo 13 d. patikrinimo aktas, kuriuo kaip įrodymu remiasi ieškovas, patvirtina būtent atsakovo nurodytas aplinkybes, kadangi minimame akte yra užfiksuotas tik pats medžių kirtimo faktas. Civilinėje teisėje egzistuoja teisėtumo prezumpcija, todėl įrodinėjimo pareiga, kad asmens veiksmai buvo neteisėti, tenka ieškovui (CPK 178 str.), kuris minimų aplinkybių neįrodė. Nurodo, jog atsakovas naudojasi (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu servituto pagrindais, tarp atsakovo ir žemės savininkų nėra pasirašyta jokia žemės savininkams priklausančio sklypo nuomos, panaudos ar kitokio pobūdžio prievolinė sutartis, todėl atsakovui nekyla materialinė atsakomybė už žemės savininkams priklausančiame sklype augančių augalų neišsaugojimą ir/ar kitų asmenų žemės sklypo savininkams galimai padarytą žalą.
Ieškovas taip pat remiasi nukirstų medžių kelmų matavimo aktu, kuris datuojamas 2012 m. balandžio 16 d. data, todėl negali būti laikomas pakankamu įrodymu pagrįsti atsakovo neva neteisėtų veiksmų buvimui. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog šiame akte prie saugotinų medžių grupės yra įvardinti 4 vnt. beržų - 156 cm. diametro, kas paneigia ieškovo nurodytą 6 vnt. 200 cm. diametro beržų kiekį, nurodytą ieškinyje.
Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokiu įrodymų, jog atsakovo neva iškirsti beržai buvo didesnio nei 20 centimetrų skersmens 1,3 metro aukštyje, o drebulės ir uosiai augo vietinės
4
reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, kad juos būtų galima laikyti saugotinais, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas, prašydamas ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais, nurodė ir tai, kad atliekant nupjautų medžių kelmų matavimus 2014 04 16, praėjus pakankamai ilgam laikui po užfiksuoto medžių kirtimo fakto 2012 03 13, ieškovo atstovai neįsitikino, ar V. K. turi įgaliojimus ir gali būti laikomas tinkamu atsakovo atstovu, todėl minėtame dokumente gali būti nurodomas tik kaip liudytojas, o ne bendrovės atstovas. Ieškovas, skaičiuodamas neva padarytą žalą, remiasi Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. Dl-343, kurių 13 p. yra aiškiai numatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę turi būti mažinami, išskyrus geros būklės želdinius: 13.1. patenkinamos būklės želdiniams - 25 proc; 13.2. nepatenkinamos - 50 proc. Ieškovas, neva atsakovo nupjautiems medžiams taikydamas geros būklės želdiniams taikytinus atkuriamosios vertės įkainius, privalo šią aplinkybę įrodyti, ko šiuo atveju ieškovas nepadarė, todėl reikalaujamas priteisti iš atsakovo žalos dydis turėtų būti mažinamas 50 procentų, laikant, kad želdiniai buvo nepatenkinamos būklės. Nurodo, kad dalį medžių atsakovas iškirtęs seniūno V. prašymu, kas rodo, tarp jų buvus sudarytą rangos sutartį, dėl konkrečių darbų atlikimo, kurios nesudarymas rašytine forma, nedaro negaliojančia. Kad seniūnas dėl seniūnijos sunkios finansinės padėties galėjęs prašyti kirsti medžius ir krūmus, esančius vietinės reikšmės kelio juostoje, neginčija ir savivaldybės administracija. Rokiškio rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje Nr. II-4-620/2013, kuria ieškinio reikalavimus grindžia ieškovas, buvo sprendžiamas ne atsakovo, tačiau trečiojo asmens administracinės atsakomybės klausimas, t.y. atsakovas minimoje byloje nedalyvavo, todėl ir toje byloje nustatytų faktų prejudicija remiantis CPK 182 str. 2 d., nėra galima. Prašo priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis asmuo V. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje, nedalyvavo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime nurodė (b.l.77-79) ir jo atstovė teisme paaiškino, kad sutinka, kad žala už nuostolius, padarytus gamtai turi būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nesutinka, kad žala galėjo atsirasti dėl neteisėtų savivaldybės administracijos veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. kovo 8 d. G. žemės ūkio bendrovės prašymu Rokiškio savivaldybės administracijos P. seniūnijos seniūnas 2012 m., kovo 13 d. išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (leidimo Nr. 17-3), kuriuo leista (duomenys neskelbtini) fermos teritorijoje pašalinti medžius ir krūmus teritorijos bei pastatų pamatų apsaugojimui ir valymui. LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir personalo skyrius 2012 m. spalio 30 d. rašte Nr. P13-2028 „Dėl aplinkai padarytos žalos perskaičiavimo" LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūrai nurodė perskaičiuoti G. ŽUB aplinkai padarytą žalą, kadangi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos 2013 m. kovo 13 d. leidimu Nr. 17-3 leisti kirsti medžiai neįeina į žalos paskaičiavimą. Šiame rašte nebuvo nurodyta, kad pagal leidimą iškirtus medžius būtų atsiradusi žala gamtai.
„Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų kirtimo vertės atlyginimo tvarkos aprašo" Nr. D1-87, patvirtinto 2008 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro įsakymu 13 punkte nurodyta, kad savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia leidimą ir jį derina su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūra. Aprašo 13.2 punkte aiškiai nurodyta, kad leidimu paruošia savivaldybė, o esant neaiškiai argumentacijai gali būti prašoma papilomos informacijos iš
5
želdynų ir želdinių savininko ir valdytojo ar sukviečiama prie savivaldybės sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija. To paties aprašo 10.2 punkte yra nurodyta, kad leidimų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga ant pastatų stogų, pamatų ar kitokių jo dalių, todėl laiko, jog G. žemės ūkio bendrovė, šalindama medžius nuo pastatų pamatų galėjo net neprašyti leidimo.
Kelių įstatymo ( Žin. 2002, Nr. 101-4492) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kelio juosta tai žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, o 1 I straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, vietinės reikšmės III kategorijos kelių juostos minimalus plotis 10 metrų. Tai reiškia, kad kelių juostos plotis po 5 metrus į abi puses nuo kelio. Kelių įstatymo 21 straipsnio I dalies 4 punkte nurodyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šalinti kelių juostoje medžius ir krūmus. 2004 m. vasario I I d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin. 2004, Nr. 25-771, aktuali redakcija nuo 2008-12-12) 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja jų techninę priežiūrą. To paties nutarimo 7 punkte nurodyta, kad vietinės reikšmės vidaus kelių savininkai (valdytojai) atlieka šių kelių taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcija, vykdo šių kelių naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūra, o 12.3 punkte nurodyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostose augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, neleisti, kad kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin. 2008, Nr. 1 13-4290) 32 straipsnio 2 dalies 17 punktu seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į šiuos įstatymu bei seniūnijų veiklos nuostatus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos seniūnas privalo rūpintis vietinės reikšmės kelių būkle, privalo kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostose augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Kadangi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos finansinė padėtis yra sunki, P. seniūnijos seniūnas galėjo paprašyti G. žemės ūkio bendrovės, kad ši pašalintų medžius, augančius vietinės reikšmės kelio juostoje. Toks susitarimas turėtų būti forminamas raštu bei vadovaujantis „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų kirtimo vertės atlyginimo tvarkos aprašo" Nr. D1-87, patvirtinto 2008 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro įsakymu 14 punktu numatyti kirsti medžiai turėjo būti pažymėti dažais. Kadangi byloje tokių duomenų nėra, G. ŽŪB savavališkai neturėjo teisės kirsti medžių, o vadovaujantis jau anksčiau minėtu aprašu P. seniūnijos seniūnas, galėjęs tartis tik dėl kelio juostoje augančių medžių šalinimo, o dėl kelio apsaugos zonoje augančių medžių turėjo būti išduotas nustatytos formos, tinkamai suderintas leidimas. Raštiškas leidimas nebuvo išduotas, todėl seniūnas įstatymų reikalavimų nepažeidęs.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš delikto, nurodydamas, jog reikalaujama priteisti 28500 Lt žala gamtai atsirado dėl kaltų atsakovo, G. žemės ūkio bendrovės direktoriaus V. K., kuris į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, veiksmų, dėl ko jis 2013 04 03 Panevėžio aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vyresn. valstybinio apsaugos inspektoriaus V. P. nutarimu nubaustas už tai, kad 2012 03 13 G. žemės ūkio bendrovė, kurios direktoriumi yra V. K., (duomenys neskelbtini) prie neeksploatuojamų fermų, vandenvietės bei kitos paskirties pastatų, buvusioje sodybvietėje, vietinės reikšmės kelio juostoje ir kelio sanitarinės apsaugos zonoje, neteisėtai, pažeidžiant leidimų
6
išdavimo tvarką be leidimo nukirto ir išvežė medžius, kurie pagal Vyriausybės 2008 03 12 nutarimo Nr.206 II sk. 3.4, 3.10, 3.11 punktų kriterijų sąrašą priskirti prie saugotinų, t.y. 20 vnt. drebulių, 4 beržus, 30 uosių ir 5 klevus (b.l.6-7). 2013 04 03 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 09 27 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4-620/2013 bei Panevėžio apygardos teismo 2013 12 05 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-511-350/2013 (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-4-620/2013 b. l. 99-109; 125-126). Įsiteisėjusioje Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 09 27 nutartyje, kuria atmestas V. k. skundas, konstatuota V. K. veikoje tiesioginė tyčia jam organizuojant, pavedant bendrovės darbuotojams iškirsti saugomus medžius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje.
Aplinkybė, kad V. K., į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, yra atsakovo G. žemės ūkio bendrovės direktorius, ir šias pareigas ėjo neteisėtos veikos, vadovaujant ir duodant nurodymus dėl medžių kirtimo 2012 03 13 bendrovės darbuotojams metu, šalių nėra ginčijama.
Aplinkos apsaugos įstatyme imperatyvia forma įtvirtinti visuotinas aplinkos apsaugos (4, 9, 32¹ straipsniai) ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (34 straipsnio 1 dalis) principai. Pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybėn neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas gamtos išteklių naudotojų ir ūkio subjektų pareigą imtis visų priemonių, kad žalos aplinkai būtų išvengta, o ją padarius, įpareigoja atkurti aplinkos būklę, esant galimybei iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, 2008 11 18 nutartimi (civilinė byla Nr.3K-7-465/2008), suvienodino teisės normų dėl žalos aplinkai sampratos, jos atsiradimo ir dydžio nustatymo tvarkos taikymo bei aiškinimo praktiką, įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, civilinėse bylose dėl žalos aplinkai atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo.
Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais įsigaliojus teismo sprendimui.
Nesutiktina su atsakovo atsiliepime ir jo atstovo teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad 2013 04 30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktų prejudicija CPK 182 str. 2 d. pagrindu, sprendžiant atsakovo G. žemės ūkio bendrovės civilinės atsakomybės klausimą, netaikytina. 2013 04 03 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje yra konstatuota, kad 2012 03 13 G. ŽŪB nukirto nutarime nurodytus saugotinus medžius be leidimo, padarydama žalą gamtai, kuri skaičiuojama vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministro 2008 06 26 įsakymu Nr.D1-343 “Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo„. Pagal juridinių asmenų registro duomenis (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l.72-75), V. K. nuo 2011 08 11 būdamas G. žemės ūkio bendrovės direktoriumi, pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymą vadovauja bendrovės ūkinei ir komercinei veiklai, todėl nurodydamas bendrovės darbuotojams kirsti krūmus, medžius, esančius kitiems asmenims priklausančioje žemėje, kelio apsaugos zonoje, priskirtinus saugotiniems, turėjo pareigą užtikrinti, kad tokie darbai
būtų pradėti atlikti tik gavus teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiems darbams atlikti. Būdamas bendrovės vadovu, V. K., kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo visas galimybes teikti visus įrodymus, ginčydamas, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, padaryta 2012 03 13 veika, nėra susijusi su bendrovės darbuotojų ar jo paties kaip vadovo neteisėtais veiksmais.
Tai, kad administracinė atsakomybė dėl neteisėto G. žemės ūkio bendrovės saugotinų medžių iškirtimo fakto 2012 03 13 buvo taikyta bendrovės vadovui-direktoriui V. K., nepaneigia 2013 04 30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktų prejudicijos.
Nors atsakovas nurodo, kad bendrovės darbuotojai, pradėjo medžių kirtimo darbus fermų teritorijoje tik 2012 03 13, kai jau buvo išduotas leidimas, šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais nepatvirtintos.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad prie krūmų šalinimo, direktoriaus K. nurodymu, jis dirbo 2 dienas, išpjautus krūmus vėžė kūrenti bendrovės patalpoms, o antrą darbo dieną darbai buvo nutraukti atvykus aplinkos apsaugos pareigūnams. Iš dalies S. V. parodymus patvirtina J. B. duoti parodymai, jog jis dirbęs prie fermų kertant krūmus vieną dieną, tą dieną kai jis dirbo, jau matė, jog prie fermų dalis medžių buvo išpjauta.
Liudytoju apklausto R. V. - Rokiškio rajono savivaldybės P. seniūnijos seniūno, nurodyta aplinkybė, kad gavus bendrovės prašymą dėl leidimo kirsti medžius ir krūmus (duomenys neskelbtini) fermų teritorijoje prie pastatų pamatų, jis prašė bendrovės vadovo V. K., jog būtų pašalinti ir menkaverčiai krūmai palei vietinės reikšmės kelią, kaip trukdantys pravažiavimui, nepaneigia neteisėto saugotinų medžių iškirtimo fakto, kuris nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nors atsakovo atstovas nurodo, kad galimai tarp atsakovo-G. žemės ūkio bendrovės ir P. seniūnijos buvo sudaryta rangos sutartis dėl krūmų, medžių, augančių kelio juostoje šalinimo, tam jokio leidimo nereikėjo, nes prižiūrėti vietinės reikšmės kelius yra seniūnijos pareiga, tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų, kad bendrovės direktoriui V. K., pavedus bendrovės darbuotojams atlikti su P. seniūnijos seniūnu sutartus, krūmų, medžių, augančių kelio juostoje šalinimo darbus, šie darbai buvo atliekami kontroliuojant ir jiems vadovaujant P. seniūnijos darbuotojams. Todėl laikytina, kad net ir buvus sudarytai atsakovo nurodomai žodinei rangos sutarčiai, šiuo atveju savarankiškai veikusi G. žemės ūkio bendrovė, vadovaujama direktoriaus V. K., turi pareigą atsakyti už padarytą žalą.
Ieškovo atstovo A. K. duoti teisme paaiškinimai, jog į reikalaujamą iš atsakovo priteisti žalą neįskaičiuoti iškirsti medžiai, kuriems buvo išduotas leidimas kirsti 2012 03 13, patvirtinti ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l.10-13).
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad ieškovas įrodė atsakovo žalos aplinkai padarymo faktą, o atsakovas nenuginčijo Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytos kaltės prezumpcijos, ir neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl žalos aplinkai, dėl kurios ieškovas teikia ieškinį, atsiradimo.
G. žemės ūkio bendrovė atlyginusi aplinkai padarytą žalą, turi teisę pareikšti regresinį reikalavimą bendrovės administratoriui, t.y. direktoriui V. K. ( Žemės ūkio bendrovių įstatymo 25 str., CK 6.111str.).
Padaryta žala gamtai, ieškovo pagrįstai paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtintą "Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką" (Žin., 1996, Nr. 39-973) ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343
patvirtintus "Želdinių atkuriamosios vertės įkainius" (Žin., 2008, Nr. 74-2907), atsižvelgiant į medžių grupę, kur drebulės priskiriamos I grupei ir drebulės kamieno skersmens 1 cm bazinis įkainis nustatytas 10 Lt, beržai priskiriami II grupei - bazinis įkainis 20 Lt, uosiai priskiriami III grupei -bazinis įkainis 32 Lt.
Tačiau nustatant priteistinos žalos dydį, įvertintina ir atsakovo atstovo išsakyti argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2012 04 16 akte, kur užfiksuoti duomenys apie nukirstų medžių kelmų diametrus (b.l.25) nurodyta, kad prie saugotinų yra priskirti 4 vnt. beržų, kurių diametras 156 cm, tuo tarpu ieškovas reiškia reikalavimą, remdamasis patikslintu žalos perskaičiavimu, kur nukirstų beržų diametras nurodytas-200 cm, ieškinyje nurodyta jog nukirsti šeši beržai. Iš dalies, šias atsakovo nurodytas aplinkybes pripažino ir ieškovo atstovas A. K., 2014 04 09 teismo posėdyje nurodydamas kad buvo nukirsti 4 vnt. saugotinų beržų, kurių diametras 156 cm., kaip yra nurodyta 2012 04 16 nukirstų medžių kelmų matavimo akte, todėl paskaičiuota gamtai žala už nukirstus beržus turėtų būti mažinama 880 Lt.
Nesutiktina su atsakovo atstovo argumentais, kad ieškovo paskaičiuota žala nepagrįstai taikant geros būklės želdiniams taikytinus atkuriamosios vertės įkainius. Teismo posėdyje, duodami paaiškinimus ieškovo atstovai V. P., A. K. nurodė, kad nukirstų medžių būklė buvo įvertinta pagal likusius nukirstų medžių kelmus, kurie nebuvo pažeisti, kas rodo, kad buvo nukirsti sveiki medžiai. Atliekant nukirstų medžių kelmų matavimą 2012 04 16, kuriame dalyvavo ir G. ŽŪB direktoriaus pavaduotojas V. K., nėra užfiksuota, kad apmatuotų medžių kelmai būtų pažeisti. Įvertinus tai, kad žala aplinkai buvo padaryta neteisėtais G. ŽŪB veiksmais, t.y. nukirtus saugotinus medžius neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo, laikytina, kad aplinkybę, jog nukirsti saugotini medžiai buvo blogos būklės, turi pareigą įrodyti atsakovas, kuris tokių įrodymų teisminio nagrinėjimo metu nepateikė.
Dėl išdėstyto, priteistina iš G. žemės ūkio bendrovės 27620 Lt žalos aplinkai atlyginimo, priteistą sumą išieškant į ieškovo, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Swedbank“ Panevėžio skyriuje (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d. ; CK 6.263-6.264str.), bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 01 13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210str.).
Likusioje dalyje ieškinys netenkintinas.
Priteistina iš atsakovo, G. žemės ūkio bendrovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 829 Lt žyminio mokesčio (CPK 96str.1d.) ir 38,80 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1 d.3 p.).
Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (3 proc.), priteistina iš ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atsakovui G. žemės ūkio bendrovei, 45Lt atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. žemės ūkio bendrovės (kodas (duomenys neskelbtini)) dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt Lt žalos aplinkai atlyginimo, priteistą sumą išieškant į ieškovo, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742529, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Swedbank“ Panevėžio skyriuje bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos , t.y. 2014 01 13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento keturiasdešimt penkis Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo G. žemės ūkio bendrovės naudai.
Priteisti iš atsakovo G. žemės ūkio bendrovės aštuonis šimtus dvidešimt devynis Lt žyminio mokesčio ir trisdešimt aštuonis Lt 80 ct bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokų kodai 5660), valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos dali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.