Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Loreta Kukelkienė Adm. byla Nr. ATP-511-350/2013 Teisminio proceso Nr.4-37-3-00199-2013-2 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

2013 m. gruodžio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra (toliau Institucija) 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu, V. K. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 78 str. 1 d. padarymą, skyrė administracinę nuobaudą – 650 Lt baudą už tai, kad 2012 m. kovo 13 d., (duomenys neskelbtini) k., prie neeksploatuojamų fermų, vandenvietės bei kitos paskirties pastatų buvusioje sodybvietėje, vietinės reikšmės kelio juostoje ir kelio sanitarinės apsaugos zonoje neteisėtai (pažeidžiant leidimų išdavimo tvarką) be leidimo buvo nukirsti ir išvežti medžiai. Šie medžiai LRV nutarimu 2008-03-12 Nr. 206 pagal II sk. 3.4 p., 3.10 p., 3.11 p. kriterijų sąrašą priskiriami prie saugotinų, t.y. 20 vnt. drebulių, 4 - beržų, 30 - uosių ir 5 - klevai. Nukirsti medžiai augo žemės ūkio paskirties privačioje žemėje, kurios savininkai yra L. K. ir J. L.. Nukirstų medžių kiekių matavimo aktas 2012-04-16 d. kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) ŽŪB nukirto saugotinus medžius be leidimo padarydami žalą gamtai, kuri skaičiuojama vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo", 2008 m. birželio 26 d. Nr. Dl-343, Vilnius. Nutarimu konstatuota, kad tuo V. K. pažeidė LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintą 2008-01-31 d. Nr. Dl-87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo" III sk. 9, 13 p. nustatytą tvarką.

Skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs V. K. skundą dėl jo nubaudimo nustatė, kad pažeidėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d., todėl naikinti Institucijos nutarimą, kaip jis prašė skunde, nėra pagrindo.

Liudytojai J. B. ir S. V. nurodė, jog medžius ir krūmus V. K. nurodymu kirto tik 2012 m. kovo 13 d. ir trumpą laiką, nes šį darbų kirtimą sustabdė agentūros pareigūnai. Todėl agentūros nurodomas 81 medžių kiekis iškirstas nebuvo, tai patvirtina ir žemės sklypo savininkių J. L. bei L. K. pareiškime nurodomos aplinkybės „iškirsta ir išvežta apie 30 medžių“, o liudytojas V. G. parodė, jog 2012 m. kovo 13 d. jis matė apie 10-20 kelmų. Agentūros nurodytą medžių kiekį galėjo iškirsti ne tik bendrovės darbuotojai, bet ir kiti asmenys, iki ar po agentūros darbuotojų medžių kirtimo sustabdymo. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė nėra įpareigota saugoti (duomenys neskelbtini) kaime esančiame ir servituto teisėmis valdomame sklype augančių medžių. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl toks sprendimas paremtas tik prielaidomis. Vien (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovo parašo buvimas ant šio akto nerodo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojų kaltės dėl nukirstų medžių.

Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra svarbu nustatyti žalos dydį, nes jos „tikslus nenurodymas nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto". Teismas nenurodė, kiek ir kokių konkrečiai medžių buvo nukirsta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojų bendrovės direktoriaus nurodymu ir be leidimo, nors šiuos prieštaravimus nurodė pašalinti Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartyje.

2012 m. balandžio 16 d. nukirstų medžių kelmų matavimo akte konstatuotas faktiškai nukirstų medžių kiekis: 32 vnt. drebulių; 14 vnt. beržų; 30 vnt. uosių ir 5 vnt. klevų, kuris pasirašytas ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovo V. K., kuris dalyvavo komisijos darbe matuojant nukirstų medžių kelmų diametrus, o būtent ne leidime nurodytų medžių, todėl apelianto skunde nurodytas teiginys, kad agentūros nurodomas 81 medžių kiekis iškirstas nebuvo, neteisingas.

Darydamas pažeidimą V. K. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką - žinodamas, kad ginčo medžių iškirtimas neturint aptariamo leidimo, neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, t. y. žalą gamtai ir turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius duomenis, atsakovo neteisėtus veiksmus ir priėmė tinkamą bei teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo faktą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl šio pažeidimo. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl V. K. kaltės pakankamai argumentuotos, padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančiais J. L. ir L. K. parodymais, kad 2012-03-09 joms V. G. (žemės dalies nuomininkas) pranešė apie tai, kad jų nuosavybės teise priklausančioje žemėje – (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje, kurioje dalis žemės buvo nustatyta servitutui karvidžių naudojimui ir bendrovei dalinai leista naudotis servituto zona, savavališkai kertami medžiai. Tą pačią ir 2012 m. kovo 12 d., jos skambino bendrovės vadovams, prašė nutraukti neteisėtus darbus, o 2012 m. kovo 13 d. iškvietė aplinkos apsaugos inspekciją, kuomet neteisėti kirtimai buvo sustabdyti. Buvo iškirsta daugiau nei 50 medžių, kurie pravažiavimui tikrai netrukdė. Byloje esančiame agentūros patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2012-03-13 nuvykus prie (duomenys neskelbtini) kaime esančių fermų sodybvietę, joje buvo pjaunami medžiai, kuriuos pjovė (duomenys neskelbtini) ŽŪB darbuotojai. Darbuotojai teigė, kad medžius pjauti jiems liepė direktorius, atvykę seniūnijos darbuotojai nurodė, kad leidimo pjauti medžiams jie niekam nedavė. 2012-04-16 buvo pamatuoti nukirstų medžių, pagal LR Vyriausybės 2008-03-12 patvirtinimo kriterijų priskirtinų saugotiniems, diametrai ir jų skaičius (b.l. 25). Byloje esantis leidimas saugotinų medžių kirtimui išduotas 2012-03-13, tačiau jis nėra suderintas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūra, ar žemės sklypo savininkais, leidimas derinimui pateiktas po medžių iškirtimo ir seniūnijai grąžintas nesuderintas paaiškėjus, kad jis derinimui pateiktas jau po medžių iškirtimo. Visais šiais įrodymais teismas pagrįstai rėmėsi kaip apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais ir jų pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą. Visi aptarti įrodymai patvirtina, kad medžiai J. L. ir L. K. nuosavybės teise priklausančioje žemėje, kurie LRV nutarimu 2008-03-12 Nr. 206 pagal II sk. 3.4 p., 3.10 p., 3.11 p. kriterijų sąrašą priskiriami prie saugotinų, V. K. nurodymu buvo kertami neteisėtai (pažeidžiant leidimų išdavimo tvarką), tai yra be leidimo, todėl V. K. pagrįstai nubaustas už ATPK 78 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. padarė ATPK 78 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-27 nutartis yra paliekama nepakeista, o V. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.