Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja L. K., sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant pareiškėjo V. K. atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, Panevėžio regioninio aplinkos apsaugos departamento atstovams - Rokiškio rajono agentūros vedėjui Vidmantui Bražiūnui, teisės ir personalo skyriaus vedėjui Albertui Kilevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo V. K. skundą dėl Panevėžio regioninio aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros 2013 m. balandžio 3d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. S1-35(3-12) AM 087525 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo teisenos dėl ATPK 78 str.1d. jo atžvilgiu nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarime nurodyta, jog 2012 m. kovo 13 d. pagal gautą telefoninį pranešimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie neeksploatuojamų fermų, vandenvietės bei kitos paskirties pastatų, buvusioje sodybvietėje, vietinės reikšmės kelio juostoje ir kelio sanitarinės apsaugos zonoje neteisėtai (pažeidžiant leidimų išdavimo tvarką) be leidimo nukirsti ir išvežti medžiai. Šie medžiai LRV nutarimu 2008-03-12 Nr. 206 pagal II sk. 3.4 p., 3.10 p., 3.11 p. kriterijų sąrašą priskiriami prie saugotinų, t.y. 20 vnt. drebulių, 4 - beržų, 30 - uosių ir 5 - klevai. Nukirsti medžiai augo žemės ūkio paskirties privačioje žemėje, kurios savininkai yra L. K. ir J. L.. Nukirstų medžių kiekių matavimo aktas 2012-04-16 d. Nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) ŽŪB nukirto saugotinus medžius be leidimo padarydami žalą gamtai, kuri skaičiuojama vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo", 2008 m. birželio 26 d. Nr. D1-343. N. A. konstatavo, kad tuo pareiškėjas pažeidė LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintą 2008-01-31 d. Nr. Dl- 87 „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo” III sk., 9.13 p. nustatytą tvarką .

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 35 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne

vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tačiau pareigūnas

skundžiamame nutarime nurodydamas, kad inkriminuojamas teisės pažeidimas padarytas 2012

m. kovo 13 d., nevertino aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo dieną yra suėję nuobaudos skyrimo

terminai ir tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis

teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pasibaigus LR ATPK 35 straipsnyje nustatytiems

administracinės nuobaudos skyrimo terminams, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena

negali būti pradedama, o pradėtoji turi būti nutraukiama, remiantis LR ATPK 250 straipsnio 7

punktu. Kadangi administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės

pažeidimo bylos teiseną daro negalimą, tai byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti

sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, negali

būti priimamas bei įsiteisėti nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Agentūros pareigūnas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir administracinę bylą dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nutraukti LR ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Kita priežastis dėl ko pareiškėjas nesutiko su priimtu nutarimu yra tai, jog priimant skundžiamą nutarimą padaryti esminiai įrodinėjimą reglamentuojančių LR ATPK normų pažeidimai, akivaizdžiai netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos, neatskleista inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o pats nutarimas yra neaiškus ir nemotyvuotas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos taisyklę administracinio teisės pažeidimo padarymą asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, kaltę ir kitas nustatytinas aplinkybes administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti tą bylą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju tokia pareiga tenka Agentūros darbuotojui), o asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Jis jau ne kartą nurodė, kad 2012 m. kovo 5d. gavo (duomenys neskelbtini) ŽŪB darbuotojų pranešimus, kad aplink Rokiškio raj., (duomenys neskelbtini) kaime esančias (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuosavybės teise priklausančias fermas ir po fermų pamatais auga savaiminio augimo krūmai ir medžiai, kurie gadina fermų pastatus. Taip pat per šiuos medžius ir krūmus neįmanoma apvažiuoti su žemės ūkio veiklai reikalinga technika, tuo yra apsunkinama nepertraukiama bendrovės gamybinė veikla, sklandi žemdirbystė ir ūkininkavimas. Dėl to buvo nuspręsta aplink fermas ir kelią, kuriuo privažiuojama prie fermų, išpjauti savaiminio augimo krūmus ir medžius.

2012 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB kreipėsi su prašymu Nr. 2-52 į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, kuriuo prašė leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus žemės sklype, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kadangi jie kenkia fermų bei kitų gamybinių objektų pamatams.

2012 m. kovo 13 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė "Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams" Nr. 17-3. Jame nurodyta, jog leidžiama pagal pateiktą prašymą (duomenys neskelbtini) ŽŪB žemės sklype (duomenys neskelbtini) fermų teritorijoje, pašalinti medžius ir krūmus teritorijos bei pastatų pamatų apsaugojimui ir valymui.

Gavus leidimą,2012 m. kovo 13 d., nedelsiant buvo pradėti medžių ir krūmų šalinimo darbai, kuriuos pavedė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojams vykdyti V. K., tačiau darbai buvo sustabdyti Rokiškio rajono agentūros inspektorių, kurie pareiškė, jog neva be leidimo ir be savininkų suderinimo nukirsti saugotini medžiai ir surašė patikrinimo aktą .

Agentūra nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr.D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo „ III sk., 9,13 p. Pareiškėjas nurodė, kad jis elgėsi priešingai ir laikėsi minėto aprašo reikalavimų. Buvo išduotas ir medžių bei krūmų šalinimo darbai vyko tik turint leidimą (Aprašo 9 p.). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė laikėsi ir leidimo išdavimo tvarkos reikalavimų (Aprašo 13 p.).

Nutarime agentūra teigė, kad nukirsti ir išvežti medžiai priskirti saugotiniems (LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimas Nr.206, II sk. 3,4 ,3.10,3.11 p.). Tačiau agentūros darbuotojai visiškai netyrė ir iš surašyto nutarimo nėra aišku kur kokie medžiai augo. Neišsiaiškinus šių aplinkybių, neįmanoma šių medžių priskirti saugotiniems.Visiškai neišsiaiškinta, kurie medžiai kėlė pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) augo deklaruotose laukuose. Nutarime taip pat nėra nurodyta administraciniu teisės pažeidimu padaryta žala gamtai, tik abstrakčiai nurodytas teisės aktas, remiantis kuriuo ši žala galėtų ar turėtų būti skaičiuojama, nors nuostolio įvardijimas yra Agentūros pareiga (ATPK 284 str.1d.).

Pareiškėjas pastebėjo, kad LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) ŽŪB adresuotoje 2012-12-17 pretenzijoje nurodoma, jog neva neteisėtai iškirstų medžių skaičius yra kitoks nei nurodytas skundžiamame nutarime –drebulės-17 vnt., beržai-6 vnt., o uosiai iš viso nėra minimi, kad būtų iškirsti neteisėtai. Pretenzijoje taip pat yra nurodyta, kad departamentas yra davęs Rokiškio rajono agentūrai perskaičiuoti gamtai padarytą žalą, išminusuojant 2012-03-13 leidime Nr.17-3 nurodytus medžius ir tai laiko, kai pripažinimą, jog (duomenys neskelbtini) ŽŪB kirsdama atitinkamus medžius tai darė su leidimu. Agentūros pareigūnas visiškai neanalizavo kokioje vietoje ir kokio skersmens atitinkamame medžio aukštyje medžiai buvo nukirsti, be to visiškai nesiaiškino kiek ir kokių medžių nukirto būtent (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Agentūros pareigūnas suskaičiavo kelmų skaičių, bet nesiaiškino kada atitinkami medžiai buvo nukirsti ir kas šiuos kirtimus vykdė.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis, ATPK 291,292,302 str., teismo prašė :

panaikinti 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl ATPK 78 str.1d. jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Panevėžio apskrities Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūra atsiliepime į skundą (b. l. 33-35) ir teismo posėdyje jos atstovai nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Pažymėjo, kad ši administracinė byla yra nagrinėjama pakartotinai vykdant apeliacinės instancijos - Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį, kuria teismas paliko galioti 2012 m. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį grąžinti V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą tirti agentūrai.

Nurodė, kad Agentūra 2012-03-13 gavo telefoninį skambutį iš žemės paveldėtojos, t. y. pil.

L. K., kad kartu su paveldėtoja J. L. joms nuosavybės teise

priklausančiame žemės sklype, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Rokiškio rajone, prie minėto žemės sklypo esančių fermų bei kitos paskirties pastatų yra kertami medžiai. Žemės

sklypo paveldėtojų J. L. ir L. K. pareiškime Vilniaus apskrities VPK

nurodoma, kad medžiai buvo kertami jau kovo 9 d. bei 12 - 13 d. 2012 m. kovo 12 d. ryte telefonu,

žemės paveldėtojos apie vykdomą savivaliavimą buvo įspėti (duomenys neskelbtini) seniūnas ir (duomenys neskelbtini) ŽŪB direktorius V. K., tačiau medžių kirtimas bei išvežimas sustabdytas nebuvo. 2012 m. kovo 13 d. nuvykus vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui Valdui Paviloniui į vietą buvonustatyta, kad informacija pasitvirtino- medžius pjovė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojai. Paprašius jų, kad parodytų leidimą dėl medžių pjovimo, atsakė, kad jiems medžius pjauti nurodė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės direktorius V. K.. Kirtavietė jau buvo sutvarkyta, medžiai išvežti. A. P. seniūnijos seniūnui R. V. su pavaduotoju V. B. ir jų paklausus ar seniūnija yra išdavusi leidimą medžiams pjauti, jie pasakė, kad medžiams pjauti leidimo nėra išdavę. 2012 m. kovo 13 d. nupjautų medžių kirtavietės nufotografuotos ir buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. S9-14 (3-12).

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-03-13 leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams vykdyti, kurie auga prie esančių fermų ir jų teritorijoje, buvo išduotas jau po medžių nukirtimo. Jis nebuvo suderintas su jų departamentu. A. P. seniūnija jį derinimui pristatė tik 2012-03-27. A. P. seniūnijai 2012-03-28 grąžino nesuderintą leidimą, nes leidime nebuvo nurodyta data, nebuvo nurodytas registracijos numeris, nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės prašymas dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kadangi paaiškėjo, kad medžiai prie (duomenys neskelbtini) fermos teritorijoje jau buvo nukirsti, prieš pateikiant leidimą derinti. Taigi, ad hoc nesant agentūros suderinimo bendrovė neturėjo teisės kirsti medžius ir ginčo medžiai nukirsti be reikalo, nes tiek teritorija apie fermas, tiek gręžinys nenaudojami, medžiai pravažiavimui netrukdė, augo L. K. ir J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, suderinimo su žemės savininkėmis dėl medžių kirtimo nebuvo. (duomenys neskelbtini) ŽŪB 2012-06-11 (duomenys neskelbtini) seniūnijai pateikė prašymą dėl tų pačių iškirstųmedžių, leidimo medžiams kirsti išdavimo, šis prašymas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje registruotas 2012-06-11 rašte Nr. 2-14, tačiau Rokiškio rajono agentūrai pagal šį prašymą, (duomenys neskelbtini) seniūnija leidimo derinti nepateikė.

Nesutinka su V. K. teiginiu, kad yra praėjęs administracinės nuobaudos skyrimo

terminas. Pažymėtina, kad priėmus naują nutarimą toje pačioje administracinėje byloje dėl tų pačių

bylos faktinių aplinkybių, vadovaujantis ATPK 35 str. 5 d., kai padarytas atitinkamas

administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, nutarimas

panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo

nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Klaidinantis pareiškėjo teiginys, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012-12-17 pateiktoje pretenzijoje (duomenys neskelbtini) ŽŪB pripažino, kad kirsdama atitinkamus medžius, tai darė su leidimu. Leidime, išduotame 2012 m. kovo 13 d. buvo leista iškirsti drebulių 15-20 cm diametro - 15 vnt, klevų 10-20 cm diametro - 10 vnt., šermukšnių 5-10 cm diametro - 15 vnt., blindžių 10-25 cm diametro - 10 vnt., buvo iškirsta žymiai daugiau, o kai kurių leidime nurodytų medžių ten iš vis nebuvo, tai matosi 2012 m. balandžio 16 d. nukirstų medžių kelmų matavimo akte, kuris inter alia pasirašytas ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovo V. K., be to dalyvavusio komisijos darbe matuojant nukirstų medžių kelmų diametrus, o būtent ne leidime nurodytų medžių, t. y. neteisėtai, neturint leidimo medžiams kirsti, iškirstų medžių kiekis toks: drebulių 17 vnt., uosių 30 vnt. ir beržų 6 vnt. Bendrovės atstovui V. K. paskambino Rokiškio agentūros vedėjas, informavo, kad važiuos matuoti nukirstų medžių kelmų, jis sutiko, vėliau dalyvavo kelmus matuojant, pasirašė aktą, neįrašė jokių pastabų, akto pasirašyti neatsisakė.

Leidimas privalėjo būti suderintas su Agentūra, nes medžiai iškirsti vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado bei auga valstybinėje ir privačioje žemėje. Bendrovė gavusi Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti netinkamai jį realizavo. Taigi, ir atsakomybė taikytina už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 ir 13 punktų reikalavimų pažeidimus.

Darydamas pažeidimą V. K. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką - žinodamas, kad ginčo medžių iškirtimas neturint aptariamo leidimo, neišvengiamai sukels jam neigiamas pasekmes, t. y. žalą gamtai, ir turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą.

LR Aplinkos apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad aplinkos apsaugos valdymo politika

ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti

gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą

poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą, bei 9 str. nustato, kad piliečiai, visuomeninės

organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir

nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

Valstybiniams aplinkos apsaugos pareigūnams įstatymu suteikta diskrecijos teisė

savarankiškai priimti sprendimus, už kurių priėmimo teisėtumą, atsakomybė tenka pareigūnui (LR

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įst. 4 str. 1 d. 3 p.). Ex officio pareigūnai turi siekti, kad

kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių

įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas administracinėn atsakomybėn,

teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo

sukeltas neigiamas pasekmes.

Šiuo atveju Agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. Pavilonis, nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą, turėjo įgalinimus pats savarankiškai priimti sprendimus dėl reikalingų ir reikšmingų bylai aplinkybių bylai spręsti.

Agentūros pareigūnas V. Pavilonis, vertindamas nuobaudos paskyrimo pagrįstumą, vadovavosi LR ATPK 30 str., 30² str., 32 str. 4 d., 286 str. ir 287 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, susijusiomis su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, jo kaltės laipsnio, bei kitų, turinčių įtakos nuobaudos paskyrimui, aplinkybių įvertinimu. Šis pažeidimas savo pavojingumo laipsniu nėra mažiau pavojingas, nei padaromi analogiški pažeidimai, todėl paskirta 650 Lt dydžio bauda atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Nukentėjusiosios J. L. ir L. K. teismo posėdžiu metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą joms buvo pranešta tinkamai (b.l.67,70) ir jos teismui pateikė prašymą, jog byla būtų nagrinėjama joms nedalyvaujant. Nurodė, kad dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių negali išvažiuoti iš Vilniaus ir atvykti į teismo posėdį. Prašė naudoti jų atsiliepimą, kurį pateikė Rokiškio rajono apylinkės teismui 2012-11-27. Atsiliepime nurodyta, kad 2012 m. kovo 9 d. ,12 bei 13 dienomis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovas V. K. neteisėtai ir neturėdamas leidimo, jiems paveldėjimo teisė priklausančioje buvusios (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., savavališkai iškirto medžius (klevus, beržus, uosius, drebules) ir juos išsivežė. B. V. sodybos teritorijoje buvo likusios apgriuvusios žemės ūkio bendrovės karvidės, dalis bendros 49,16 ha žemės valdos (5,4 ha) skirta servituto teisėmis šių karvidžių pastatų naudojimui. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei leista ribotai naudotis minėta servituto zona-eiti, važiuoti, ginti gyvulius, remontuoti jai priklausančius pastatus. Jų žiniomis, pastaraisiais metais jokio gamybinė veikla minėtose fermose nebuvo vykdoma. Nurodė, kad 2012 m. kovo mėnesio 9 ir 12-13 dienomis vykdytų medžių kirtimų su jomis niekas nederino ir apie vykdomus darbus jos nebuvo informuotos. Kategoriškai paneigė skunde nurodytą teiginį, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė pradėjo medžių ir krūmų šalinimo darbus tik 2012 m. kovo 13 d. ir tik gavusi (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimą. Jau 2012 m. kovo 9 d. jos buvo informuotos , kad priklausančioje žemėje yra kertami ir išvežami medžiai, jos skambino bendrovės vadovo pavaduotojui V. K. bei agronomei Gecevičienei ir prašyta darbus sustabdyti. 2012 m. kovo 12 d. telefonu kalbėjo su (duomenys neskelbtini) seniūnu R. V. ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovu V. K., įspėjant juos dėl vykdomų neteisėtų kirtimų bei savivaliavimo siekiant, kad neteisėti veiksmai kertant medžius jų žemėje būtų nutraukti, tačiau medžių kirtimas ir jų išvežimas nebuvo nutrauktas. 2012 m. kovo 13 d. vėl buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) seniūnu ir su V. K.. V. K. neigė, kad jo bendrovės darbininkai medžius kirto ne tik kovo 9 ir 12 d., bet kad darbai vyksta ir toliau, tačiau pripažino, kad minėtomis dienomis teritorijoje buvo jo vadovaujamos bendrovės darbininkai ir technika.

Bandymas tęsti neteisėtą medžių kirtimą 2012 m. kovo 13 d. buvo nutrauktas tik paskambinus į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūrą ir iškvietus aplinkos apsaugos inspektorių. Joms priklausančioje buvusios (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje nukirsta daugiau nei 50 saugotiniems priskiriamų skirtingų rūšių bei diametro medžių-klevų, uosių, beržų ir drebulių. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, vadovaujama V. K., kirsdama jų žemėje saugotinus medžius, pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 9 ir 13.5,.4 punktų reikalavimus, jog saugotinų medžių kirtimui yra būtinas savivaldybės išduotas leidimas, suderintas ir su želdynų ar želdinių savininku ar valdytoju. Be to pabrėžė, kad tarp savavališkai iškirstų medžių, kurie skunde buvo apibūdinti kaip savaiminio augimo medžiai, augančiais šalia kelio ar po fermų pamatais, buvo ir prie prieš keletą metų nugriautos klėties augę seni aukšti klevai, jų senelių pasodinti daugiau nei prieš 60 metų, ypač vertingi istorinei giminės tradicijai bei šeimos atminčiai. Prašė V. K. skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Valdas Pavilonis dar 2012 m. rugpjūčio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 058215 administracinėje byloje Nr. S1-35(3-12) V. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 78str.1d., nurodydamas, kad „2012m. kovo 13d. nustatyta (patikrinimo aktas Nr. S9-14(3-12), kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), neveikiančioje fermos teritorijoje, kuri priklauso (duomenys neskelbtini) ŽŪB, ir šalia esančioje sodybvietėje, nebeeksploatuojamoje vandenvietėje, bei vietinės reikšmės kelio sanitarinėje zonoje, bei kelio juostoje, nukirsti medžiai, tame tarpe nukirti medžiai priskiriami prie saugotinų, kuriems nustatyta tvarka reikalingas leidimas, šiems darbams leidimo neturėjo. Medžius kirto (duomenys neskelbtini) žemės ūkio darbuotojai. Nupjautų medžių kelmų matavimo aktas 2012-04-16d. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nagrinėdamas V. K. skundą dėl minėto 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarimo panaikinimo, priėmė nutartį, kuria nutarimas buvo panaikintas ir byla buvo grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą iš naujo tirti (b.l.56-59).

Apylinkės teismo nutartis buvo apskųsta Panevėžio apygardos teismui, kuris 2013 m. vasario 20 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą (b.l.60-63).

ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja galimybę numatytus nuobaudų skyrimo terminus pratęsti. ATPK 35 str. 5 d. yra įtvirtinta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, nuobaudų skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. 2AT-7-10-2013) išaiškino, jog ATPK 35 str. 5 d. nuostatos taikomos ir administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo, jeigu išnagrinėjus bet kokią administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Taigi, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina apylinkės teismo nutarimą ir grąžina bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai ar apylinkės teismui tirti (nagrinėti) iš naujo, nepriklausomai nuo to, ar apylinkės teismas buvo paskyręs asmeniui administracinę nuobaudą, ar ne, ATPK 35 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo terminai pradedami skaičiuoti iš naujo, nuo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ir šioje byloje turi būti taikoma analogija ir minėtame straipsnyje nurodytas terminų skaičiavimo būdas, nes priimtas nutarimas dėl tų pačių bylos faktinių aplinkybių buvo panaikintas apylinkės teismo (apeliacine tvarka), byla buvo grąžinta iš naujo tirti, apygardos teismas tokį apylinkės teismo sprendimą paliko galioti, todėl ATPK 35 str.1 d. nurodytas terminas turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o dvejų metų terminas (numatytas LR ATPK 35 str.4d.), kuris yra naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1303/2012, 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-1332/2012 ir kt.), dar nėra praėjęs.

Iš byloje pateikto nukentėjusiųjų J. L. ir L. K. 2012-03-14 pareiškimo policijos komisariatui (b. l. 12-13), jų pateikto byloje atsiliepimo (b. l. 79-81) , J. L. apklausos 2012-12-05 įvykusio teismo posėdžio metu dėl tų pačių bylos aplinkybių (b.l.52-53), matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės vadovas V. K. 2012 m. kovo 9,12 ir 13 dienomis neturėdamas leidimo buvusios (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. savavališkai iškirto saugotinus medžius (klevus, uosius, beržus, drebules jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. B. V. sodybos teritorijoje buvo likusios apgriuvusios žemės ūkio bendrovės karvidės, todėl dalis žemės (5,4 ha) buvo nustatyta servitutui, šių karvidžių naudojimui (b.l.84). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei buvo leista ribotai naudotis minėta servituto zona-eiti, važiuoti, ginti gyvulius, keliu per bendrovės naudojamos žemės sklypo dalį prie priklausančių pastatų bei įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi aptarnaujant bei remontuojant karvidę. Apie medžių kirtimą joms buvo pranešta telefonu 2012 m. kovo 9 d. apie 14.30 valandą. Nuo 2012 m. kovo 9 d. telefonu skambino bendrovės atstovui Kutkevičiui, bendrovės agronomei, prašė sustabdyti medžių kirtimo darbus.2012 m. kovo 12 d. kalbėjosi telefonu su (duomenys neskelbtini) seniūnu bei žemės ūkio bendrovės vadovu V. K., įspėjo, kad niekas nebuvo suderinta, prašė stabdyti darbus, laikytis įstatymų ir nekirsti medžių nesuderinus su sklypo savininkais. 2012 m. kovo 12 d. jau medžiai buvo išvežti.2013 m. kovo 13 d. iškvietus aplinkos apsaugos inspektorių, medžių kirtimo darbai buvo sustabdyti. Iškirsti medžiai buvo skirtingo kamieno diametro, tarp jų ir klevai, nukentėjusiųjų senelių sodinti prieš 60 metų. Buvo nukirsta daugiau nei 50 saugotiniems priskiriamų skirtingų rūšių bei diametro medžių-klevų, uosių, beržų bei drebulių. Skunde melagingai teigiama, kad buvo kertami medžiai augantys po pamatais ar ant kelio.

Nukentėjusiosios J. L. skundas dėl (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) sodyboje nelegaliai iškirstų medžių 2012-03-13 buvo priimtas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūroje (b.l.10).Žemės sklypas, kurio plotas 49,1600 ha, esantis (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. sav. įgytas 2000-09-18 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b. l. 14-19).Minėtas žemės sklypas pagal 2010-12-01 privačios žemės nuomos sutartį išnuomotas V. G. (b.l.20).

Tirdamas nukentėjusiosios skundą 2012 m. kovo 13 d. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Valdas Pavilonis 2012 m. kovo 13 d. nuvyko į vietą, kur surašė patikrinimo aktą Nr. S9-14(3-12), kurio metu nustatė, jog 2012-03-13 agentūra gavo telefoninį skambutį, kad prie (duomenys neskelbtini) kaime esančių fermų bei kitos paskirties pastatų ir buvusioje sodybvietėje yra pjaunami įvairių rūšių bei diametro medžiai. Nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad informacija pasitvirtino, medžius pjovė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojai. Paklausus jų, kad parodytų leidimą medžiams kirsti, jis pasakė, kad medžius pjauti jiems nurodė bendrovės direktorius. Atvyko ir (duomenys neskelbtini) seniūnas su pavaduotoju, kurie pasakė, jog medžių pjovimui jie leidimo nedavė. Kiek rajono agentūrai yra žinoma, visi ten esantys pastatai VĮ Registrų centre neregistruoti (b.l.11). Kaip nurodė teismo posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovas, medžių diametrai tuo metu buvo nematuoti, nes buvo dar sniego, užsnigta, reikėję būtų atkasti ir laukė kol nutirps sniegas. Kai juos buvo galima pamatuoti, Rokiškio rajono agentūros vadovas paskambino (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovui V. K., kurį kvietė dalyvauti matuojant nukirstų medžių kelmus, apie konfliktą jis žinojo (b.l.93). 2012 m. balandžio 16 d. dalyvaujant agentūros specialistams V.Bražiūnui ir V.Paviloniui bei (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovui V. K. buvo pamatuoti (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. nukirstų medžių diametrai ir nustatyti nukirsti medžiai augantys žemės ūkio paskirties privačioje žemėje, o ne kaip teigė pareiškėjo atstovas bei apklausti liudytojai S. V. bei J. B., kad buvo kertami krūmai prie bendrovei priklausančių fermų pamatų (b.l.94-95). Iš viso buvo nukirsta 32 vnt., 755 cm diametro- drebulių; 14 vnt. , 321 cm diametro-beržų; 30 vnt., 645 cm diametro uosių; 5 vnt., 151 cm diametro- klevų. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės atstovas V. K., dalyvavęs nukirstų medžių kelmų matavime, jokių pastabų, papildymų, ar nesutikimų 2012-04-16 akte neįrašė, kitų rašytinių ar žodinių paaiškinimų teismui nebuvo pateikta.

LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems 3.4 punktą buvo nustatyta ,jog 20 vnt. drebulių, kurių diametras-440 cm, augančių vietinės reikšmės kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado yra priskiriamos prie saugotinų medžių. Pagal minėto nutarimo 3.10 punktą (pagal kurį auga privačioje žemėje kaime, vietiniai medžiai-ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai) buvo nustatyta, kad visi iškirsti 30 vnt.; 645 cm diametro uosių; 5 vnt.,151 cm diametro klevų yra priskirti prie saugotinų. Be to pagal minėto Vyriausybės nutarimo 3.11 p. (auga privačioje žemėje kaime ir deklaruotose laukuose-beržai, eglės, pušys, didesnio kaip 20 cm. skersmens (1,30 m.aukštyje), matavimo metu buvo nustatyta jog 4 vnt. ,156 cm. diametro beržų yra priskirtini prie saugotinų medžių (b.l.25).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2012 m. kovo 13 d. išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr.17-3 , kuriame (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei leidžiama žemės sklype (duomenys neskelbtini) fermų teritorijoje atlikti medžių ir krūmų pašalinimą teritorijos bei pastatų pamatų apsaugojimui ir valymui, t.y. 15-20 cm drebulėms-15 vnt., 10-20 cm klevams,10 vnt., 5-10 cm. šermukšniams,15 vnt. ir 10-25 cm. blindėms-10 vnt. (b.l.24). Minėtas leidimas nėra suderintas nei su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūra, nei su žemės sklypo savininkais. Kaip teigė nutarimą priėmusios institucijos atstovai, toks leidimas buvo pateiktas derinimui jau po medžių iškirtimo ir 2012-03-28 raštu Nr. S4-110/1 Rokiškio rajono agentūra grąžino (duomenys neskelbtini) seniūnijai nederintą 2012 m. kovo mėn. (diena leidime net nebuvo nurodyta), nenurodytas taip pat ir registracijos numeris, nebuvo pateiktas ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės prašymas, nes paaiškėjo, kad medžiai (duomenys neskelbtini) fermų teritorijoje jau buvo nukirsti prieš pateikiant leidimą suderinimui. Agentūra informavo seniūniją, kad augę medžiai buvo nukirsti J. L. ir L. K. paveldėjimo teise priklausančioje buvusioje (duomenys neskelbtini) sodybos žemėje (b. l. 22-23).Kaip nurodė nutarimą priėmusios institucijos atstovai, kadangi leidimas yra nepanaikintas, jie atėmė leidime nurodytus medžių kiekius, tačiau vis tiek buvo iškirsta daugiau medžių, be to net tų, kurie nebuvo nurodyti leidime, todėl jie pateikdami pretenziją (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei (b. l. 82-83) dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui, leidime nurodytus medžius išminusavo iš viso nupjautų medžių kiekio ir liko 20 vnt. drebulių,4 vnt. beržų, 30vnt. uosių bei 5 vnt. klevų, kurie priskirti prie saugotinų ir dėl kurių iškirtimo ir išvežimo buvo surašytas protokolas organizavusiam šiuos darbus V. K. ir jis buvo nubaustas pagal ATPK 78 str.1d.

Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklaustas liudytojas V. G., kuris nurodė, kad jis yra nukentėjusiosios J. L. žemės nuomininkas, jis yra vietinis žmogus, nes ten gyvena. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė tris dienas vykdė kirtimus (duomenys neskelbtini) kaime J. L. buvusioje močiutės sodybvietėje. Pirmą dieną kai vyko medžių kirtimas, jis iš karto pranešė žemės savininkėms ir klausė ar su jomis buvo suderintas medžių kirtimas, nes galvojo, kad vėliau jam kaip nuomininkui gali būti reiškiamos pretenzijos. Žemės savininkės apie medžių kirtimą nieko nežinojo ir su jomis kirtimas nebuvo derintas. Nukentėjusiosios skambino ir (duomenys neskelbtini) seniūnui, (duomenys neskelbtini) bendrovės vadovui V. K.. Savininkės sakė, kad jie žadėjo jog darbai bus sustabdyti, tačiau ir antrą dieną medžiai buvo kertami, nors visi garantavo, kad kirtimai nebus vykdomi. Trečią dieną medžius vis tiek kertant, nukentėjusiosios kreipėsi į aplinkos apsaugos agentūrą, atvyko inspektorius V.Pavilonis, jam liepė taip pat atvežti žemės sklypų dokumentus ir kai jis važiavo į vietą matė, kaip išvyksta (duomenys neskelbtini) seniūnas su pavaduotoju. Nuvykus į vietą, inspektoriaus medžių kirtimo darbai jau buvo sustabdyti, medžiai buvo iškirsti, išvežti, tiksliai negalėjo skaičiaus pasakyti. Medžiai buvo iškirsti tarp fermos ir silosinės, pakelėje buvo išretinti geresni medžiai, kurie tinka malkoms. Buvo iškirsti medžiai stovėję klėties vietoje, buvo nupjauti krūmai, kad būtų galima privažiuoti prie medžių. Iškirsti medžiai pravažiavimui netrukdė, nes du ūkininkai dirba tą žemę ir jiems 9 metrų kelio užtenka pravažiuoti su technika. Šiek tiek medžių buvo kirsta ir apie vandenvietę (b.l.54-55, 93-94).

Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog nutarime nėra nurodyta kokia inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu padaryta žala gamtai.2013 m. balandžio 3 d. nutarime yra nurodyta, kad Gerkonių žemės ūkio bendrovės saugotinų medžių nukirtimas be leidimo padarė žalą gamtai, kuri skaičiuojama vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, tikslus jos dydis nenurodytas. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas V. K. administracinės atsakomybės pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį klausimas, o institucijos nutarime nurodymas kokiu teisės aktu skaičiuojama žala padaryta gamtai nėra privalomai vykdytinas, nes jis nelaikytinas pagal ATPK 37 straipsnį priimtu įpareigojimu atlyginti padarytą nuostolį, todėl tuo atveju, jeigu asmuo nesutiks savanoriškai atlyginti žalos, ji gali būti išieškota tik institucijai pradėjus atskirą bylą civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2006 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N4-57/2006, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-447/2012 ir kt.). Be to Gerkonių žemės ūkio bendrovei jau yra pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui, tikslus jos apskaičiavimas (b.l.82-83), apie kurį pareiškėjas žino, nes jį nurodė savo skunde (b.l.5).Žalos dydis nėra šios bylos ginčo dalykas, jo tikslus nenurodymas nepaneigia pačio pažeidimo padarymo fakto, be to pareiškėjas iš viso nesutinka su tuo, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą.

Posėdyje apklaustų liudytojų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojų J. B. ir S. V. parodymai, jog jie žemės ūkio bendrovės vadovo V. K. nurodymu kirto krūmus , o ne medžius, apie bendrovei priklausančias fermas, aplink buvo matomi iškirstų medžių kelmai, tačiau jie nesidomėjo kas juos iškirto. Krūmus kirto tik vieną dieną ir tik kelias valandas, nes jau 11 val. atvyko apsaugos inspektorius ir paprašė leidimo krūmams kirsti (b.l.94-95) vertintini kritiškai, neatitinkantys tikrovės, nes jie yra (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, kurios atstovas yra baudžiamas, darbuotojai, leidimas kirsti krūmus yra nereikalingas , be to liko neaišku, kodėl bendrovė tuomet pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) seniūnijai leisti iškirsti ne tik blindes, bet ir 35 vnt. kitų medžių, kurių nurodyti net diametrai , net nurodė kada numatoma pradėti darbus-2012-03-08(b.l.21), o atvykus aplinkos inspektoriui jau kirtavietė buvo sutvarkyta, iškirsti medžiai išvežti . Vadinasi V. K. buvo žinoma apie leidimo kirsti saugotinus medžius išdavimo formą ir procedūrą, tačiau aišku, kad šios procedūros jis nesilaikė, teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamo leidimo negavo ir pats pasirinko elgesio variantą – neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, pavedė bendrovės darbuotojams iškirsti saugomus medžius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje.

Nukentėjusiųjų J. L. ir L. K., liudytojo V. G., agentūros atstovų V.Pavilonio ir V.Bražiūno nurodytos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių jie, nagrinėjamu atveju pastebėję ir sužinoję daromą teisės pažeidimą, o pareigūnai vykdę tarnybines pareigas jį užfiksavę, būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų asmenų nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina bylos medžiaga, o aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, pareiškėjas nenurodė.

Byloje medžiaga patvirtina, kad pjauti medžius liepė V. K., ko neginčijo ir jo atstovas, jog leidime nurodytų medžių kirtimo darbus V. K. pavedė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės darbuotojams. Teismo nuomone, byloje neginčytinai nustatytos bylos aplinkybės nurodytos 2013-04-03 administracinio teisės pažeidimo nutarime, tinkamai konstatuoti teisės aktai, kurie buvo pažeisti, administracinė atsakomybė už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą ir naikinimą yra numatyta ATPK 78 str. 1 d. Byloje nustatytos objektyvios ATPK 78 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo aplinkybės patvirtina ir subjektyviosios pusės požymius – tiesioginę tyčią – pareiškėjo veikoje, todėl V. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d. ,o naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, kaip prašoma skunde, nėra teisinio pagrindo.

Paskirta nuobauda atitinka nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles numatytas ATPK 30 str.,30-2 str.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pateiktas V. K. skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas, o 2013 m. balandžio 3 d. LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros nutarimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 300, 302 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

V. K. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistu Lietuvos Respublikos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Valdo Pavilonio 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. S1-35(3-12) .

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.