- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- AN2-174-651/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00217-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- V. D.
- Advokatai
- Vygintas Kuprys, Vitalijus Burinskis
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 12.30Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato Vitalijaus Burinskio (Vitalij Burinskij) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas 2024 m. balandžio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. D. už tai, kad 2024 m. kovo 25 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareigūnai Klaipėdos kruizinių laivų terminale, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė atsitiktinius patikrinimus kaip žvejai mėgėjai laikosi mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių reikalavimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad apie 17.15 val. Lietuvos Respublikos laiku, vienas iš fizinių asmenų – V. D., su laivu „(duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo iš mėgėjiškos žvejybos Baltijos jūroje su laimikiu – šlakis (TRS) – 1 vnt. ir lašiša (SAL) – 1 vnt. su riebaliniu peleku, kurie buvo skrosti/ išdarinėti (filiuoti), tuo pažeidė Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-36 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. 3D-456 redakcija) (toliau – ir Taisyklių) 6 punktą ir 9 punkto 9.5. papunktį. Protokole nurodoma, kad vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3D-617 „ Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams jūrų vandenyse apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bus paskaičiuota neteisėta veika padaryta žala gamtai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausiosios specialistės 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. ZUV-ANR_N-15-2024 V. D. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daiktų – pramoginio katerio „Ornvik Weekend 640 OB“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir žvejybos įrankių – konfiskavimas. Taip pat nutarimu paskaičiuota neteisėta veika padaryta žala gamtai – 970 Eur . Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovas advokato padėjėjas Vygintas Kuprys priimtą nutarimą apskundė teismui.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 25 d. nutartimi Nr. II-328-718/2024 pareiškėjo V. D. atstovo advokato padėjėjo Vyginto Kuprio skundą tenkino iš dalies, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. ZUV-ANR_N-15-2024 pakeitė, panaikino nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto – pramoginio katerio „Ornvik Weekend 640 OB“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, iš V. D. nuspręsta konfiskuoti pramoginio katerio „Ornvik Weekend 640 OB“ dalį vertės atitinkančią 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą. Taip pat iš Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. ZUV-ANR_N-15-2024 aprašomosios dalies pašalino nustatytas V. D. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitarusių asmenų ir administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovas advokatas Vitalijus Burinskis pateikė apeliacinį skundą, juo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį ir grąžinti bylą Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pakartotiniam nagrinėjimui; arba 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjas V. D. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 7 dalyje, paskiriant administracinę nuobaudą remiantis tik ANK 291 straipsnio 1 dalimi už Taisyklių 9 punkto 9.5 papunktyje įtvirtintą pažeidimą – draudimą žvejybos vietoje apdoroti sugautą žuvį; arba 3) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria V. D. buvo skirta pramoginio katerio „Ornvik Weekend 640 OB“ piniginės dalies vertės konfiskavimo nuobauda (siekianti 5 000 Eur), numatant, kad administracinė nuobauda pareiškėjui V. D. nebūtų skirta. Prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes. Pirmiausia, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad V. D. sprendimą prisiimti atsakomybę už J. Š. pagautą lašišą su riebaliniu peleku lėmė tai, jog 2024 m. kovo 25 d. patikrinimo metu vieninteliam jam iš visų žvejyboje dalyvavusių asmenų buvo surašytas šaukimas atvykti duoti parodymų. Nepaisant to, kad žuvų filė buvo rastos J. Š. ir M. Š. daiktuose, V. D., preziumuojant jo atsakomybę kaip laivo kapitonui, buvo surašytas ir 2024 m. kovo 25 d. daiktų ir dokumentų protokolas. V. D., atsižvelgdamas į tai, kad patikrinimo metu J. Š. ir M. Š. jokie įtarimai nebuvo pareikšti ir manydamas, kad visa atsakomybė tenka jam, kaip laivo kapitonui, nesupratęs galimų padarinių rimtumo, nusprendė neapsunkinti tyrimo eigos ir prisiėmė atsakomybę už J. Š. pagautą lašišą su riebaliniu peleku. Manydamas, kad gaus tik piniginę baudą, kurios dalį vėliau kompensuos J. Š., V. D. 2024 m. kovo 28 d. atsiuntė J. Š. nuotrauką su laikoma lašiša, nurodydamas, kad tai yra jo pagauta žuvis. Akivaizdu, kad tokie parodymai kelia pagrįstų įtarimų. Jei V. D. būtų pagavęs lašišą su riebaliniu peleku, jis Institucijai būtų atsiuntęs savo nuotrauką, o ne J. Š., nes įprasta nuotraukas darytis tam asmeniui, kuris pagavo laimikį. Minėta nuotrauka, kitaip nei nurodė pirmosios instancijos teismas, iš tikrųjų pagrindžia, kad lašišą su riebaliniu peleku pagavo J. Š.. V. D. pakeistais parodymais abejoti nėra pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodo, kad pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo nėra sugalvojęs gynybos versijos ir paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes. Apylinkės teismas suabsoliutino pirminius parodymus ir Institucijos pareigūno duotus teismo posėdžio metu paaiškinimus. Neatsižvelgta, kad vėlesni V. D. ir J. Š. duoti parodymai turi sąsają su aplinkybėmis, jog išfiliuota žuvis rasta ne V. D. daiktuose ir tai, kad nuotraukoje su pagauta lašiša nupaveiksluotas ne V. D., bet J. Š.. Taip pat pažymima, kad patikrinimo metu V. D. buvo vienintelis asmuo ant laivo denio. Vykdydamas pareigūno nurodymus, jis atidarinėjo prašomus parodyti laivo stalčius ir kitas saugyklas. Pareigūno teiginiai, kad V. D. tiksliai žinojo, kur randasi išdarinėta žuvis ir kad ji buvo paslėpta, nes nebuvo padėta matomoje vietoje, yra nepagrįsti. Vykdydamas pareigūno nurodymus V. D. atidarė J. Š. priklausančią kuprinę, kurioje buvo išdarinėta žuvis. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą, pagrindžiančių, kad V. D. neįvykdė ANK 291 straipsnio 7 dalyje nurodyto nusižengimo. Esant įrodymų visumai, pagrindžiančių, kad Taisyklių 6 punkto pažeidimą įvykdė J. Š., V. D. inkriminuotas nusižengimas nepagrįstai nebuvo perkvalifikuotas į ANK 291 straipsnio 1 dalį.
4.2. Be to, skunde nurodoma, kad Institucijos pareigūnai neobjektyviai ir nevisapusiškai atliko tyrimą, tyrimo metu rėmėsi įrodymais, kurie nesudarė administracinio nusižengimo bylos medžiagos, nepašalino prieštaravimų tarp asmenų duotų parodymų. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, V. D. ir jo atstovas pastebėjo, kad Institucijos pareigūnas remiasi aplinkybėmis (įrodymais), kurių nėra jiems pateiktoje tyrimo medžiagoje. Institucijos pareigūnas davė paaiškinimus, kad V. D. jam elektroniniu paštu atsiuntė J. Š. nuotrauką su laimikiu ir prierašu, kad tai neva V. D. laimikis. Tačiau šio pareigūno minėto įrodymo nebuvo tarp V. D. pateiktos tyrimo medžiagos. Vadinasi, Institucija, priimdama nutarimą, rėmėsi aplinkybėmis (įrodymais), kurie nebuvo tyrimo medžiagos apimtyje arba tokie įrodymai buvo tyčia ar dėl neatsargumo nuslėpti nuo V. D., teikiant jam tyrimo medžiagą. Minėtas įrodymas buvo prijungtas prie bylos medžiagos tik teismo posėdžio metu. Be to, Institucijos pareigūnai tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, kadangi tyrimo metu nesiekė ir nepašalino esančių prieštaravimų dėl V. D. ir J. Š. parodymų. Tyrimo metu V. D. iš pradžių prisiėmus atsakomybę, o vėliau tyrimo metu pakeitus savo parodymus bei Institucijos pareigūnams gavus papildomus J. Š. rašytinius paaiškinimus, pareigūnai, siekdami visapusiškai, objektyviai ir išsamiai atlikti tyrimą, privalo atlikti papildomus procesinius veiksmus – kviesti apklausai J. Š. ir papildomai apklausai V. D., siekiant nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes ir tinkamai atlikti tyrimą bei nustatyti kaltus asmenis. Tačiau pareigūnai jokių papildomų procesinių veiksmų, siekiant pašalinti akivaizdžius prieštaravimus, nesiėmė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo užtikrinti ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyti tikslai objektyviai ir visapusiškai atlikti tyrimą ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl yra pagrindas nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai pakartotiniam nagrinėjimui.
4.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirdamas Pareiškėjui 5 000 Eur nuobaudą, visapusiškai neatsižvelgė į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybės bruožus bei į tai, kad iš nutarimo buvo panaikintos sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje visuomenės interesas jau buvo užtikrintas V. D. paskyrus baudą ir konfiskavus meškerę. Be to, V. D. dar bus paskirta sumokėti už padarytą gamtą žalai. Laivo dalies vertės, atitinkančios 5 000 Eur pinigų sumą, konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo ir yra akivaizdžiai per griežta priemonė, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį. V. D. yra žvejys mėgėjas, pažeidęs mėgėjiškos (pramoginės) žvejybos taisykles. Jis įvykdė privalomąjį nurodymą – pristatė nusižengimo įrankį – meškerę, ir būdamas šokiruotas įvykio nusprendė atsisakyti žvejybos Baltijos jūroje pramogos, t. y. pardavė laivą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. D. viso tyrimo metu bendradarbiavo, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie jo padarytus ankstesnius panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės aiškiai parodo, kad V. D., atsiribodamas nuo mėgstamos veiklos, patyrė griežtus padarinius dėl savo įvykdyto nusižengimo. Pažymima, kad teismo posėdžio metu liudytojas J. Š. patvirtino, kad jis, pagavęs dvi žuvis, net negalėjo atskirti, kuri iš jų yra šlakis, o kuri lašiša, tuo labiau negalėjo atskirti ar žuvis yra su riebaliniu peleku ar be jo. Šie duoti parodymai įrodo, kad žvejai iš ties yra tik žvejai mėgėjai, nesiekiantys tikslingai žvejoti į ribotus išteklius įtrauktų lašišų su riebaliniais pelekais, o tai, kad tokia žuvis užkibo J. Š. buvo visiškas atsitiktinumas. Tai reiškia, kad žvejai mėgėjai neturėjo jokio tikslo žvejoti konkrečiai lašišų su riebaliniu peleku, todėl, tai kad ją pagavo ir nesugebėjo atskirti, jog tokią žuvį žvejoti draudžiama, rodo, kad žvejų mėgėjų V. D. ir J. Š. veiksmuose nebuvo tyčios. Todėl 5 000 Eur dydžio baudos skyrimas yra akivaizdžiai perteklinė priemonė, nes jau paskyrus baudą ir konfiskavus meškerę buvo pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti ir atgrasyti asmenis nuo pakartotinio administracinių nusižengimų įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui sumažinus laivo vertės dalies konfiskuojamą sumą iki 5 000 Eur, ši suma yra 10 kartų didesnė už sankcijoje numatytą maksimalią 500 Eur baudos sumą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, proporcingumo principas reikalauja, kad paskirtos nuobaudos atitiktų padaryto pažeidimo sunkumą ir siekiamus tikslus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į ANK 34 straipsnyje įtvirtintus nuobaudos mažinimo kriterijus, nepagrįstai, vietoje nuobaudos neskyrimo, paskyrė laivo vertės dalies, lygios 5 000 Eur, konfiskavimą.
Atsiliepimas
5. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) direktorius pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.
5.1. Nurodoma, kad Baltijos jūroje, tausojant žuvų išteklius, tikslinė komercinė lašišų žvejyba yra uždrausta, tačiau žvejai mėgėjai, nors ir ribojami griežtų sąlygų, lašišas gaudyti gali. Mėgėjų vykdomai lašišų žvejybai bendra kvota nenustatyta – žvejyba leidžiama visoje Baltijos jūroje bet kokiais mėgėjų žvejybos įrankiais, tačiau yra taikomi apribojimai. Vienas žvejys mėgėjas per dieną gali sugauti ir pasilikti sau ne daugiau kaip vieną dirbtinai įveistą lašišą su nukirptu riebaliniu peleku. Į krantą ji turi būti iškrauta neišdarinėta. Pagautos lašišos, kurių riebalinis pelekas nenukirptas, turi būti nedelsiant paleistos atgal į jūrą. Tai reiškia, kad jeigu laivu žvejoti plaukia keli žvejai, jiems leidžiama parsivežti po vieną lašišą ir jos visos turės būti su nukirptu riebaliniu peleku. Žvejai, pažeidę šį reikalavimą, už neteisėtai sugautas ar sunaikintas žuvis privalo atlyginti žalą.
5.2. Pažymima, kad 2024 m. balandžio 29 d. buvo gautas V. D. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas neturėjo būti surašytas, nes jis nepagrįstai prisiėmė kaltę ne už savo padarytą pažeidimą. Be to, paaiškinime nurodo, kad jis pagavo tik vieną šlakį, o lašišą pagavo J. Š.. Taip pat gautas ir J. Š. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad lašišą pagavo būtent jis – J. Š., o kaltę nepagrįstai prisiėmė V. D.. Institucijos manymu, V. D. žinojo, kad jam bus taikoma ANK 291 straipsnio 8 dalyje nurodyta sankcija, t. y. jam bus skirtas priemonių ir įrankių konfiskavimas, todėl kaltę prisiėmė kitas asmuo, J. Š., t. y. suinteresuoto asmens J. Š. aplinkybių paaiškinimas buvo pateiktas tik siekiant išvengti turto konfiskavimo. Šioje situacijoje akivaizdus materialinis suinteresuotumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad asmens parodymų keitimas turi būti vertintinas kritiškai, nes vėliau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti savo gynybos versiją, siekdamas išvengti atsakomybės. Šiuo atveju, V. D. iš karto po įvykio inspektoriams nenurodė tokios svarbios aplinkybės, kad lašišą su riebaliniu peleku pagavo būtent J. Š.. 2024 m. kovo 25 d. patikrinimo metu nei vienas asmuo, plaukusių ir žvejojusių laivu, inspektoriams, atliekantiems patikrinimą, nenurodė, kad lašišą ir šlakį pagavo J. Š., priešingai pats V. D. jau po įvykio, t. y. 2024 m. kovo 28 d. paaiškinime nurodė, kad būtent jis pagavo lašišą ir šlakį, taip pat pridėjo nuotrauką, kurioje matyti ir pagautas laimikis, kaip ir pats nurodė Institucijai adresuotame elektroniniame laiške. Versiją, jog būtent J. Š. pagavo, o jis prisiėmė atsakomybę, nes norėjo palengvinti tyrimą, iškėlė tik po 2024 m. balandžio 26 d., t. y. po administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir gresiančios administracinės atsakomybės. Versiją tiek J. Š., tiek V. D. iškėlė praėjus itin ilgam laiko tarpui, t. y. beveik mėnesiui po patikrinimo atlikimo ir reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Šalies argumentai
5.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismui pateiktas apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės analogiškas apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčių ir jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Be to, nurodoma, kad apeliaciniu skundu prašo arba grąžinti bylą institucijai pakartotiniam nagrinėjimui, arba pakeisti nutarties dalį, pakeičiant ANK 291 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, paskiriant administracinę nuobaudą remiantis tik ANK 291 straipsnio 1 dalimi, arba pakeisti nutarties dalį, kuria skirta laivo piniginės dalies vertės konfiskacija, numatant, kad administracinė nuobauda V. D. išvis nebūtų skirta. Institucijos nuomone, šie prašymai tik dar kartą įrodo, kad V. D. įvykdė administracinį nusižengimą ir siekia išvengti paskirtos administracinės baudos, žalos gamtai atlyginimo ir piniginės dalies vertės konfiskavimo nuobaudos.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra taisyklė, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyje numatytas išimtis. Teismas nagrinėja bylas žodinio proceso tvarka, kai pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas – paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, ir kai asmuo pateikia motyvuotą prašymą. Pabrėžtina, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju nėra pateikti jokie nauji įrodymai, apeliaciniame skunde nesutinkama tik su jau atliktu aplinkybių vertinimu. Be to, apeliaciniame skunde nepateikiami išsamūs motyvai, dėl ko byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kaip tą numato analizuojamo straipsnio 4 dalis. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra, tad byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju V. D. ir jo atstovas advokatas Vitalijus Burinskis nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad apylinkės teismas tinkamai, teisingai, objektyviai bei visapusiškai neįvertino visų bylos duomenų, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl V. D. kaltės padarius administracinį nusižengimą.
8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina V. D. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 291 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja apeliantas, nereiškia, kad pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Žemesnės instancijos teismas
10. V. D. nubaustas už tai, kad su laivu „(duomenys neskelbtini)“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo iš mėgėjiškos žvejybos Baltijos jūroje su laimikiu – šlakis (TRS) – 1 vnt. ir lašiša (SAL) – 1 vnt. su riebaliniu peleku, kurie buvo skrosti/išdarinėti (filiuoti).
11. ANK 291 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu, numatė, kad limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 4, 6, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.
12. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-36 patvirtintos Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės, kurių 6 punktas numato, kad vienos žvejybos (per dieną) metu vienam žvejui leidžiama paimti ne daugiau kaip: vieną lašišą Salmo salar (tik su nukirptu riebaliniu peleku), vieną šlakį Salmo trutta trutta, vieną syką Coregonus lavaretus, penkis otus Psetta maxima, penkis sterkus Sander lucioperca. Žvejojant lašišas ir šlakius, viename laive gali būti naudojama ne daugiau kaip dvylika vienetų įrankių, skirtų šių žuvų žvejybai, ir į laivą leidžiama paimti ne daugiau kaip šešias šių rūšių žuvis. Vienos žvejybos (per dieną) metu vieno žvejo sugautų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 15 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Juodažiočių grundalų Neogobius melanostomus sugavimo kiekiai neribojami. Taisyklių 9.5. punktas numato, kad draudžiama žvejybos vietoje apdoroti sugautas taisyklių 11.2 papunktyje nurodytų rūšių žuvis: supjaustyti dalimis, smulkinti, malti ar kitaip pakeisti žuvų rūšiai būdingą išvaizdą ir struktūrą. Visi šių rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti.
13. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, jog iš mėgėjiškos žvejybos grįžta su skrosta/išdarinėta žuvimi – šlakiu ir lašiša su riebaliniu peleku, tačiau, kaip teigė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodo, kad lašiša sugauta ne V. D., o kartu žvejojusio J. Š.. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog tokie V. D. paaiškinimai vertintini kritiškai, t. y. jie vertintini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad V. D. 2024 m. kovo 28 d. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis 2024 m. kovo 25 d. su dviem asmenimis žvejojo Baltijos jūroje. Jie pagavo 4 žuvis: vieną šlakį pagavo J. Š., dar vieną šlakį pagavo M. Š., ir jis pagavo dvi lašišas. Kadangi pagrindinis laivo variklis sugedo jūroje ir jie ilgai plaukė į uostą, jie tris žuvis išfiliavo. Viena iš jo pagautų lašišų buvo su riebaliniu peleku, tačiau traukiant labai susidraskė burna, todėl nusprendė jos nepaleisti. Kita žuvis taip pat buvo lašiša, nors jis galvojo, kad tai legalus šlakis. M. Š. pagavo vieną filiuotą šlakį. J. Š. pagavo vieną filiuotą šlakį. Jis pagavo dvi filiuotas žuvis: išdraskytą lašišą ir šlakį (arba lašišą), kurią paėmė nustatymui. Jis gailisi dėl administracinio nusižengimo ir pažada daugiau nenusižengti (b. l. 38). Apygardos teismas pritaria apylinkės teismui, jog pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo nėra sugalvojęs gynybos versijos ir paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, Asmens parodymų keitimas turi būti vertintinas kritiškai, nes vėliau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti savo gynybos versiją, siekdamas išvengti atsakomybės.
14. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, svarbi aplinkybė yra tai, jog J. Š. paaiškinimas gautas tik jau surašius administracinio nusižengimo protokolą. Institucijai 2024 m. balandžio 26 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą, t. y. 2024 m. balandžio 29 d. J. Š. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis nori plačiau nurodyti 2024 m. kovo 25 d. įvykio aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas dėl to, kad jis grįžo iš žvejybos su skrostu/išdarinėtu laimikiu – šlakiu. Jis sužinojo, kad už jo padarytus žvejybos taisyklių pažeidimus atsakomybėn buvo patrauktas V. D. nepagrįstai, jis norėjo padėti jam kaip draugui. Jis paaiškina, kad minėtoje žvejyboje jis sugavo ne tik šlakį, bet ir lašišą. Dėl jos nepagrįstai atsakomybę prisiėmė V. D. (b. l. 20). Iš esmės tas pačias aplinkybes tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D., tiek liudytojas J. Š. nurodė ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Taigi versija, jog lašišą su riebaliniu peleku, kurie buvo išdarinėta sugavo ne V. D., bet J. Š., iškelta tik paaiškėjus, jog už administracinio nusižengimo padarymą gali būti paskirta administracinio poveikio priemonė – pramoginio katerio konfiskavimas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog V. D. nuosekliai laikosi versijos, iškeltos po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, neduoda pagrindo besąlygiškai jo versiją laikyti teisinga.
15. Be to, patikrinimu metu užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir Institucijos įgaliotas atstovas G. M.. Liudytojas G. M. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad pirminiu paaiškinimu V. D. pripažino ir neginčijo pažeidimo padarymo, t. y. pripažino, kad jis pagavo lašišą su riebaliniu peleku ir šlakį. Patikrinimo metu jam paprašius parodyti nuotraukas, kokias jie žuvis pagavo, visi laive buvę asmenys nurodė, kad laive nuotraukų nedarė. Vėliau pats V. D. pateikė nuotrauką ir paaiškinimą, kad jis pagavo lašišą ir šlakį. Po to jau teikė kitokias versijas. Be to, liudytojas pažymėjo, kad patikrinimo metu, V. D. pareigūnams parodė, kur yra žuvys, t. y. jis tiksliai žinojo, kur yra sudėti išdarinėtų žuvų gabalai, nors žuvys buvo paslėptos. Pažymėtina, kad liudytojas G. M. dalyvavo patikrinime, jo duoti parodymai sutampa su paties V. D. pateiktais pirminiais rašytiniais paaiškinimais, todėl netikėti pareigūno parodymais nėra pagrindo. Be to, pareigūno G. M. teisme duoti parodymai atitinka 2024 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, pareigūno parodymai yra aiškūs, neprieštaringi, jis parodymus davė teisme būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų šališkas, suinteresuotas apkalbėti ar duoti V. D. kaltinančius parodymus, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio asmens parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas.
16. Atstovo teigimu, Institucijos pareigūnams gavus papildomus J. Š. rašytinius paaiškinimus, pareigūnai, siekdami visapusiškai, objektyviai ir išsamiai atlikti tyrimą, privalėjo atlikti papildomus procesinius veiksmus – kviesti apklausai J. Š. ir papildomai apklausai V. D., siekiant nustatyti tikrąsias įvykių aplinkybes ir tinkamai atlikti tyrimą bei nustatyti kaltus asmenis. Taip pat nurodoma, jog nuotrauka su prierašu pateikta ir prie administracinio nusižengimo bylos prijungta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, nagrinėjamoje byloje apylinkės teisme skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis teikė teismui paaiškinimus, naudojosi profesionalaus advokato padėjėjo paslaugomis, buvo apklausti liudytojai, išnagrinėjus skundą buvo priimta išsamiai kaltės klausimu motyvuota nutartis, su kuria nesutikdamas V. D. padavė apeliacinį skundą. Taigi, V. D. turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir įrodymus tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, visi jo argumentai buvo išnagrinėti ir motyvuotai įvertinti.
17. Apeliaciniu skundu prašoma V. D. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 291 straipsnio 7 dalies į ANK 291 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodoma detalesnių argumentų, kodėl V. D. veiksmai turėtų būti inkriminuoti kaip nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog V. D. grįžo iš mėgėjiškos žvejybos su 1 vnt. šlakiu ir 1 vnt. lašiša, kurie buvo išdarinėti, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 291 straipsnio 7 dalį, kadangi buvo pažeistos ne Mėgėjų žvejybos taisyklės, o Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės. Pagrindo perkvalifikuoti V. D. padarytą nusižengimą iš ANK 291 straipsnio 7 dalies į ANK 291 straipsnio 1 dalį šiuo atveju nėra.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 7 dalyje.
19. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu dėl turto vertę atitinkančio sumos konfiskavimo, advokatas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, iš V. D. konfiskuoti pramoginio katerio „Ornvik Weekend 640 OB“ dalį vertės atitinkančią 5 000 Eur sumą. Nurodo, kad ši administracinio poveikio priemonė iš vis neturėjo būti skirta. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Pažymėtina, kad pagal ANK 291 straipsnio 8 dalį poveikio priemonės paskyrimas pagal V. D. inkriminuotą straipsnį yra imperatyvus.
20. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
21. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).
22. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
23. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad šiuo atveju V. D. padarė administracinį nusižengimą, savo pobūdžiu mažiau pavojingą veiką nei nusikalstama veika, taip pat įvertino tai, kad jis anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus baustas nebuvo, ir sprendė, kad yra pagrindas taikyti pramoginio katerio „Ornvik Weekend 640 OB“, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tačiau pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jos dydį nustatyti 5 000 Eur sumai. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, kurios šiuo metu sudarytų pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį dalyje dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės, nėra nurodoma, o be to, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
24. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad V. D. yra žvejys mėgėjas, jis neturėjo jokio tikslo žvejoti konkrečiai lašišų su riebaliniu peleku, jis pagavo ir nesugebėjo atskirti, jog tokią žuvį žvejoti draudžiama. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, minimos aplinkybės, negali būti vertinamos kaip išimtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. Pažymėtina, kad V. D. buvo laivo savininkas ir organizavo žvejybą kitiems asmenims, todėl jo paaiškinimai, kad jis yra tik žvejys mėgėjas ir neatskyrė, jog pagauta būtent lašiša, vertinti kaip deklaratyvūs, siekiant išvengti turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimo. Be šių argumentų byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ir rodytų išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą V. D. neskirti administracinio poveikio priemonės, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
25. Įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo taikytas dalinis turto vertės konfiskavimas – 5 000 Eur sumai, šiuo atveju, įvertinus tiek V. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, tiek ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis nėra per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui administracinio poveikio priemonė. Dar labiau mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį ar, kaip prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, visiškai neskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kurie, be kita ko, jau buvo įvertinti ir apylinkės teismo, nėra jokio pagrindo.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. atstovo advokato Vitalijaus Burinskio (Vitalij Burinskij) skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.