Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal transporto priemonės savininkės E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal BK 243 straipsnį areštu 25 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, T. P. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. lapkričio 12 d. 4.03 val. iki 2025 m. lapkričio 12 d. 13.46 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, T. P. pripažintas recidyvistu.

Nuspręsta nepriteisti valstybei iš T. P. 147,92 Eur proceso išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos suteikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. T. P. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. lapkričio 12 d., apie 3.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Be to, T. P. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o, būtent: būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, 2023 m. sausio 20 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2023 m. sausio 19 d. baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei 2024 m. vasario 27 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. 4DN-180, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2025 m. lapkričio 12 d., apie 3.40 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,66 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu transporto priemonės savininkė E. P. prašo panaikinti T. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą ir T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, konfiskuojant iš jo automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, o jai priklausantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jai.

3.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į jos duotus paaiškinimus, neteisingai vertino tyrimo metu nustatytas aplinkybes, dėl to nepagrįstai jai priklausantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė konfiskuoti. Mano, jog teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus bei išsamiai neišanalizuodamas visų bylos aplinkybių, pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.2. Nesutinka su teismo nuosprendyje nurodytais teiginiais, jog ji įvykio metu kartu su apsvaigusiu kaltinamuoju buvo įsėdusi į automobilį, matė, kaip pastarasis vairavo automobilį, neužtikrino, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs, nevairuotų jos transporto priemonės. Nurodo, jog ji nesutiko su sugyventinio T. P. veiksmais, jam neblaiviam neleido vairuoti jai priklausančio automobilio, T. P. automobilio raktelius pasiėmė be jos leidimo, ji jam jų nedavė, nesutikdama su tuo, kad T. P. be jos leidimo neblaivus vairuoja jai priklausantį automobilį, pati apie tai pranešė policijos pareigūnams. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į šias jos nurodytas aplinkybes ir, priimdamas sprendimą, padarė klaidingas išvadas. Nurodo, kad automobilis jai reikalingas kasdien vykti į darbą, pavežti savo mamą pas gydytojus, kadangi jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini) mieste ir šiuo metu susilaukė kūdikio, savaitgaliais ji (apeliantė) turi vykti pas ją jai padėti, o, neturėdama automobilio, susiduria su visa eile problemų.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu apeliantė E. P. ir jos atstovė advokatė Naina Lanzbergienė prašė apeliacinį skundą tenkinti bei nekonfiskuoti valstybės naudai E. P. automobilio, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti nekonfiskuojant paties automobilio, o konfiskuojant automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, netaikant PVM, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Transporto priemonės savininkė E. P. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, konfiskuojant apeliantei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, o ne šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Dėl to teisėjų kolegija apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose, t. y. tik dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas tiesiogiai yra susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu <....>, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos įvykdymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

9. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai vykdyti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

10. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog tokie jo veiksmai yra neteisėti, darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, panaudojo transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o tai pagal teismų praktiką leidžia daryti išvadą, jog šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri galėtų būti konfiskuota. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilis, kurį darydamas nusikalstamą veiką vairavo T. P., nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – E. P. (1 t., b. l. 29, 60).

12. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – E. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį, nurodė, jog pastaroji įvykio metu su apsvaigusiu T. P. buvo įsėdusi į minėtą automobilį, matė, kaip pastarasis vairavo automobilį, neužtikrino, kad T. P., būdamas apsvaigęs, nevairuotų jos transporto priemonės.

13. Transporto priemonės savininkė E. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji, išėjusi iš T. P. mamos J. P., buvo neadekvati, labai išgėrusi, todėl nepamena, ar tada sėdėjo automobilyje, bet prisimena, kad, eidama gatve namo, pamatė pro ją važiuojančius policijos pareigūnus su švyturėliais, jie važiavo paskui jos automobilį. Teismui tvirtino, jog T. P. nėra davusi automobilio raktelių, jam neleido vairuoti automobilio, raktelius laikydavo savo rankinėje, T. P. kartais raktelius paimdavo tam, kad iš automobilio parneštų daiktus (2 t., b. l. 61). Ikiteisminio tyrimo metu E. P. taip pat tvirtino, jog įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus pas T. P. mamą, prie kurios namų buvo pasistačiusi savo automobilį, dėl tą dieną suvartoto alkoholio kiekio ne viską prisimena, pamena, kad ėjo pėsčiomis namo be T. P., buvo degalinėje, esančioje prie autobusų stoties, nes dėl kažko norėjo pasiskambinti, eidama namo, pamatė važiuojantį policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais, priešais važiavo jos automobilis, kurį vairavo T. P. (1 t., b. l. 52-53). E. P. parodymus, jog ji įvykio dieną buvo neblaivi, kad ji T. P. neleisdavo vairuoti jos automobilio, patvirtino pats nuteistasis T. P. (1 t., b. l. 89-90; 2 t., b. l. 57-58). Pažymėtina, kad nuteistasis T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme tapačiai parodė, kad išėjus iš jo mamos namų, kol atvyks taksi automobilis, jis su E. P. įsėdo į E. P. automobilį, kuris buvo paliktas prie jo mamos namų, belaukiant taksi automobilio, E. P. buvo „palūžusi“, o kai pabudo, ji „pablūdo“, jį keikė necenzūriniais žodžiais, išlipusi iš automobilio, pėsčiomis nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, o jis, nesulaukęs taksi automobilio, sugalvojo parvažiuoti automobiliu namo, nes vakare gatvės tuščios, E. P. siūlė sėsti į automobilį ir važiuoti į namus, bet ji nesėdo, ėjo toliau. Pažymėtina, jog tokias nuteistojo T. P. nurodytas įvykio aplinkybes paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Dėl to nepaneigta nuteistojo T. P. nurodyta aplinkybė, jog jis ir E. P. automobilyje sėdėjo tik laukdami taksi automobilio, nei ketinimo, nei tikslo važiuoti E. P. automobiliu tuo metu nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pati E. P. sėdėjo automobilyje ir taip neužtikrino, jog T. P., būdamas apsvaigęs, nevairuotų jos transporto priemonės, vertinama kritiškai. Be to, teismo išvada, kad E. P. matė, kaip T. P. vairavo jos automobilį, ir neužtikrino, jog pastarasis, būdamas apsvaigęs, jos transporto priemonės nevairuotų, yra nepagrįsta, ją paneigia byloje surinkti duomenys.

14. Nuteistasis pripažino, kad jis, važiuodamas automobiliu, E. P. siūlė sėsti į automobilį bei važiuoti namo, jog E. P. į automobilį nesėdo. Tai patvirtina ir policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo D. M. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (1 t., b. l. 33-34, 42). Taip pat E. P. parodymus, jog ji T. P. neleido vairuoti jos automobilio ir nedavė raktelių, patvirtina tai, kad 2025 m. lapkričio 12 d. 2.45 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog „prieš 15 min. (duomenys neskelbtini) g. iš moters atėmė telefoną ir automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis (1 t., b. l. 44). Tokius policijos pareigūnų BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis patvirtina ir skambučio Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokole užfiksuota informacija, jog degalinės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja pranešė: „Pas mane atvyko moteris, kuri sako, kad atėmė iš jos mašiną, telefoną, jog atėmė buvęs sugyventinis, moteris atėjo sumušta, automobilis yra „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 15 minučių asmuo dabar važinėja po miestą“ (1 t., b. l. 46-48). Taip pat patvirtina ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniosios tyrėjos G. L.-R. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys – 3.08 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja E. P., kuri akivaizdžiai buvo neblaivi (neblaivumą pasitikrinti atsisakė), paaiškino, kad išgėrinėjo pas draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) g., jai paskambino buvęs sugyventinis T. P., kuris pakvietė pasikalbėti į lauką, išėjus į lauką, minėtas T. P. iš E. P. atėmė automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir greitai nuvažiavo, kuria kryptimi nuvažiavo, pasakyti negalėjo, E. P. paaiškino, kad T. P. ją patempė už rankos, taip atimdamas automobilio raktelius, 3.45 val. policijos ekipažas sustabdė automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31). Šie duomenys patvirtina, kad E. P. nors ir buvo neblaivi, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užkirsti kelią T. P. vairavimui, t. y. ji pranešė policijos pareigūnams apie tai, jog T. P. iš jos atėmė automobilio raktelius ir jos automobiliu važinėjasi po miestą. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų motyvuotai skundžiamame nuosprendyje nepasisakė.

15. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, E. P. apie T. P. be jos leidimo paimtą automobilį ir vairavimą pranešė policijos pareigūnams, apklausų metu tvirtino, jog ji T. P. neleido vairuoti jos automobilio, o tokiais jos parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, nes juos patvirtina ne tik paties nuteistojo paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, tokiais duomenimis nepagrįstai nesirėmė. Be to, nagrinėtinu atveju negalima daryti išvados, jog E. P. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. P. būtų perleidusi, kas atitiktų BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatytos sąlygos, leidžiančios konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilį natūra, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

16. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog automobilio „Honda Civic“ vertė 4 218,60 Eur (be PVM) ar 5 340 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 30). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra neproporcingai didelė ar galinti sukelti nepakeliamą finansinę naštą kaltininkui. Bylos duomenimis, nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, dirba, t. y. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 14-15), duomenų apie jo sveikatos problemas ar sunkią materialinę padėtį byloje nėra, teistas daugiau nei penkiolika kartų, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 118-141), baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 1-13). Šios aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, taip pat aplinkybės, apibūdinančios įvykdytos veikos pavojingumą, kai asmeniui buvo nustatytas net 2,66 promilių girtumas, neleidžia daryti išvados, kad T. P. atžvilgiu, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turėtų būti sprendžiama dėl konfiskuotino turto vertės dalies konfiskavimo, priešingai, manytina, jog nagrinėtinu atveju būtina skirti automobilio „Honda Civic“ visą vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. P. gynėjas advokatas taip pat prašė, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, netaikyti PVM. Šis prašymas yra nepagrįstas.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 2020 m. birželio 19 d. nutartyje pažymėjo, jog, sprendžiant klausimą, kokia pinigų suma (automobilio kaina su PVM ar be PVM) atitinka konfiskuotino turto vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis), būtina analizuoti teisės aktus, susijusius su turto vertės nustatymu. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktuose nėra pateikiamos vieningos turto vertės definicijos. Aptariant turto vertę, kaip tapačios sąvokos yra vartojama „turto rinkos kaina“, „turto mokestinė vertė“, „turto tikroji vertė“, „turto rinkos vertė“ ir pan. Vis dėlto, sistemiškai aiškindama kasacinėje nutartyje išdėstytas teisės aktų nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti, taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM. Šios teisės normos taikytinos skirtingu (specifiniu) ir tik baudžiamajai teisei svarbiu aspektu, tai yra, apskaičiuojant, kokia yra reali transporto priemonės (t. y. konfiskuotino automobilio) rinkos kaina (vertė). Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, jog nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, jog pagal teisės aktų nustatytą tvarką konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kurią yra įskaičiuotas PVM, tačiau, realizavus konfiskuotą automobilį, gautas PVM buvusiam automobilio savininkui negrąžinamas. Be to, turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas pagal savo pobūdį yra labai panašūs veiksmai ir neturi jokių ypatingų požymių, dėl kurių toks skirtumas tarp minėtų asmenų (konfiskuotos transporto priemonės buvusio savininko ir kaltininko, iš kurio išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma) būtų objektyviai pateisinamas.

19. Remdamasi šiuo kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog automobilio „Honda Civic“ rinkos vertė nėra itin didelė, iš nuteistojo T. P. išieškotina visa šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 5 340 Eur (su PVM), o automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomu prie baudžiamosios bylos viršelio) grąžintinas automobilio savininkei E. P..

20. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad transporto priemonės savininkės E. P. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas ir iš nuteistojo konfiskuojamas ne pats automobilis „Honda Civic“, o jo vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), iš nuteistojo T. P. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 340 Eur.

21. 2026 m. vasario 16 d. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2026-01905 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 83,33 Eur už nuteistajam T. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

21.2. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistajam T. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys (2 t., b. l. 94).

21.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

21.4. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal transporto priemonės savininkės E. P. apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, E. P. apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog nors nuteistasis T. P. dirba, t. y. vykdo individualią veiklą, išlaikytinių neturi, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tačiau įvertinusi ir tai, jog šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal transporto priemonės savininkės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas bei skundžiamas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu keičiamas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo taikyto baudžiamojo įstatymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistojo T. P. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

transporto priemonės savininkės E. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, T. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, ir priimti naują sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra, 5 340 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų).

Automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomu prie baudžiamosios bylos viršelio) grąžinti automobilio savininkei E. P..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo T. P. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.