Kauno apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Aurelijai Genienei, Vaivai Paulauskaitei, Vildai Verikaitei, Gitanai Levčenkaitei, Indrei Veselkaitei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. A., jo atstovui advokatui Ruslanui Mazurov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. kovo 29d. pareiškėjui UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui A. B. pateikus rašytinį prašymą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. A. (toliau- bendrovės direktorius) per 10 dienų pateikti sekančius dokumentus (jų kopijas): bendrovės įstatus: bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2017 metus; bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31; bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai; bendrovės turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo bei perleidimo sandorius patvirtinančius dokumentus (sutartis ir pan.) už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2018-03-31. Bendrovės direktorius pareiškėjo prašomų dokumentų per 2018 m. kovo 29d. prašyme nurodytą terminą nepateikė bei su pareiškėju nebendradarbiauja, tuo pareiškėjo, kaip bendrovės akcininko teises, ignoruoja. Šiais veiksmais V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Akcinių Bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje numatytas akcininko teises.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis iki 2017 m. gegužės 11d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, o direktorius buvo A. B.. Po 2017 m. gegužės 11d. akcininkų susirinkimo buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Kol direktoriumi buvo A. B., visi įmonės dokumentai buvo laikomi A. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi tarp jų prasidėjo konfliktai, A. B. 2017 m. gegužės mėn. V. A. dokumentų neperdavė. V. A. po 2016 m. pabaigoje atlikto VMI patikrinimo atsiėmė dokumentus, kurie buvo pateikti VMI pareigūnams patikrinimo atlikimui. Kadangi A. B. užblokavo priėjimą prie įmonės elektroninio pašto bei neperdavė likusių dokumentų, tame tarpe ir bendrovės įstatų, todėl V. A., neturėdamas visų bendrovės duomenų apie sudarytus sandorius bei esamus kreditorius, neturėjo galimybės sudaryti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nei už 2017 m. nei tarpinių ataskaitų rinkinių už 2018 m. Nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki šiol bendrovė faktiškai veiklos nevykdo, tik siekiant dengti banko kreditus bei sumokėti mokesčius pardavė kelis bendrovei priklausančius žemės sklypus. Šių sutarčių pareiškėjui nepateikė, nes šiuo metu tarp jų vyksta teisminiai ginčai ir jis A. B. nepasitiki.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: UAB (duomenys neskelbtini) akcininko A. B. pareiškimas dėl nuobaudos skyrimo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. A. pažeidus bendrovės akcininko teises (b. 1. 2-4); VĮ Registrų centro standartiniai išrašai apie UAB (duomenys neskelbtini) su istorija (b. l. 7-10); UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 3 (b. l. 11); 2017-03-29 prašymas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. A. dėl dokumentų pateikimo (b. l. 12-14); perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 15); VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 16-18); duomenys iš VĮ Registrų centro apie (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad V. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 29-38), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų valdybos informacija, iš kurios matyti, kad Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, kur įtarimai įteikti A. B. ir J. B.. Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-22 V. A. pateikė bendrovės buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2017-05-11, viso 30 segtuvų (b. l. 57-59), Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2017-05-17 informacija, iš kurios matyti, kad buvo priimtas A. B. pareiškimas dėl V. A. neteisėtų veiksmų ir įmonės dokumentų (b. l. 60), 2017-05-26 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad pagal A. B. pareiškimą V. A. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 straipsnio 1 dalį (b. l. 62-64), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-10- 30 raštas, iš kurio matyti, kad 2017-10-26 buvo surašyta specialisto išvada, „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės ir finansinės veiklos“ bei prijungtas ūkinės finansinės veiklos tyrimo medžiagos aprašas (b. l. 65-68), duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) metinių finansinių ataskaitų teikimą, balansas, pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 77-78, 79-80, 81), UAB (duomenys neskelbtini), pasirašyto V. A., 2017-05-19 pareiškimas Kauno AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai dėl svetimo turto pasisavinimo, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnį (b. l. 92-93), UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos V. A., 2017-05-22 reikalavimas A. B. dėl įmonei priklausančių daiktų grąžinimo, iš kurio matyti, jog yra reikalaujama grąžinti įmonės spaudus, kompiuterius ir automobilį (b. l. 94), 2017-05-11 UAB (duomenys neskelbtini) patikslintas perdavimo - priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad J. Š. perdavė, o direktorius V. A. priėmė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ir skolų likučius (skolas įmonei bei įmonės skolas) bei kasos likutį (b. l. 104), 2017-04-28 atlygintinos paskolos suteikimo sutartis (b. l .105).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už <.. .> uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, <...> nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, <...> ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, <...> turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), kas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Ši veika įstatymo leidėjo apibrėžiama blanketine teisės norma, todėl norint patraukti juridinių asmenų vadovus administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti neturtinę akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovę reglamentuojančių įstatymų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 18 straipsnio 1 dalis, 2 dalis) ar kitų teisės aktų pažeidimą.

Byloje nustatyta, kad V. A. priklauso 66 procentai UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, A. B. – 34 procentai. Taigi, pareiškėjas A. B. atitinka asmens, turinčio teisę teikti pareiškimą dėl ANK 119 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. ABĮ 16 straipsnis numato akcininkų neturtines teises, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta akcininko teisė gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Pažymėtina, kad akcininkas turi teisę susipažinti su Bendrovės parduodamo turto sandoriais ir tai negali būti laikoma komercine paslaptimi, nes tai yra finansinę atskaitomybę sudarantys duomenys.

Byloje nekilo ginčas ar pareiškėjas turi teisę gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog gavus akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 505 straipsnyje numatytus požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016). Taigi, aiškiai išreikštas atsisakymas pateikti prašomą informaciją (dokumentus), remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra viena iš Bendrovės vadovo teisėto veikimo alternatyvų. Šiuo atveju, tai negali sukelti administracinės atsakomybės. Tik nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius.

Byloje nustatyta, kad 2018-03-29 rašytiniu prašymu pareiškėjo A. B. atstovas advokatas Algis Lukoševičius kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių V. A., prašydamas pateikti prašyme nurodytus dokumentus. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 13-14, 15) matyti, kad šis prašymas buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. A. elektroninio pašto adresu bei per kurjerį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. neneigė, kad tokį pareiškėjo prašymą buvo gavęs.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bei proceso dalyvių pateiktų rašytinių duomenų, matyti, kad konfliktas tarp V. A. ir A. B. prasidėjo 2017 metais ir abi konfliktuojančios pusės aktyviai naudojasi tarpusavio santykių aiškinimusi teisminiu būdu, tiek civilinėse, tiek ir administracinėje bei baudžiamojoje bylose, tai šalys patvirtino ir administracinio nusižengimo bylos teisminio nagrinėjimo metu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. buvo atleistas įvykus jo ir kito akcininko V. A. konfliktui, pastarajam įtarus, kad A. B. galimai neteisėtai išvaistė bendrovės pinigines lėšas. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo V. A. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad jis, įtardamas, kad A. B. galimai neteisėtai išvaistė bendrovės pinigines lėšas, dėl ko V. A. kreipėsi į teisėsaugos organus dėl ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu pradėjimo, nepasitiki A. B. ir dėl šios priežasties nepateikė kai kurių turimų jo prašomų bendrovės dokumentų (bendrovės turto perleidimo sandorius, akcininkų susirinkimų protokolus). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai įvairūs tarpusavio ginčai ir konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, siekiant bet kokiomis priemonėmis ir būdais vieną iš konfliktuojančių pusių apkaltinti kriminalinės veikos padarymu. Būtent dėl šių priežasčių teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas nutarimą turi labai atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, atsižvelgti į tai, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, gali siekti, kad vienokio ar kitokio teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje pagrindu tai būtų panaudota teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose (pvz. pagal antstolio pareiškimus dėl teismo sprendimo nevykdymo ir kt.), siekti turtinės naudos sau ir pan.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A., nepripažindamas kaltės, paaiškino, kad jis pareiškėjo prašomų dokumentų nepateikė, nes jam ir A. B. sukonfliktavus, pareiškėjas neatidavė jo gyvenamojoje vietoje laikytus bendrovės dokumentus: įstatus, įvairių sandorių sudarymo, skolų bendrovei bei bendrovės įsiskolinimų kitiems kreditoriams pagrindžiančius dokumentus, užblokavo prieigą prie bendrovės elektroninio pašto, dėl ko V. A. neturi galimybės sudaryti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius bei tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius. Pareiškėjas A. B. paneigė bet kokių bendrovės dokumentų turėjimą, teigdamas, kad visi bendrovės dokumentai buvo pas buhalterę J. Š., o 2017-05-16 jo laikino nedarbingumo laikotarpiu sužinojus apie buhalterės J. Š. išėjimą iš darbo bei jos paprašius perduoti jam bendrovės dokumentus, buhalterė nurodė, jog visus dokumentus pasiėmė pas ją atvykęs V. A.. Iš 2017-05-26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 62-64) esančio V. A. paaiškinimo matyti, kad jis buvo nurodęs, jog iš įmonės buhalterės J. Š. įmonės apskaitos dokumentus ir antspaudus pasiėmė jis pats, kad nebūtų klastojami įmonės dokumentai. Iš V. A. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad po jo 2017-05-11 paskyrimo bendrovės direktoriumi, buvo sušaukti keli akcininkų susirinkimai bei parduoti keli bendrovei priklausantys žemės sklypai, siekiant sumokėti mokesčius bei dengti banko kreditus.

Nors teismui dėl aukščiau nurodytų priežasčių ir atsargiai vertinant proceso dalyvių parodymus, pakanka duomenų konstatuoti, jog dalį pareiškėjo prašomų dokumentų, t. y. bendrovės turto perleidimo sandorius, akcininkų susirinkimų protokolus V. A. turėjo ir turėjo galimybė juos pareiškėjui pateikti. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad bendrovės vadovas V. A. per teisės aktų nustatytus terminus būtų įgyvendinęs akcininko A. B. teisę gauti prašomą informaciją ir nesudarė galimybės susipažinti su prašomais dokumentais, taip pat aiškiai neišreiškė atsisakymo pateikti prašomą informaciją (dokumentus), ką pareiškėjas būtų galėjęs ginčyti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad šiuo atveju svarbus kriterijus yra tai, ar vadovas, naudodamasis jam suteikta teise, nepiktnaudžiauja ja ir pareigą vykdo ne formaliai, o kokybiškai (LAT 2016-02-09 nutartis byloje Nr. 2AT-10-697/2016), todėl bendrovės vadovas V. A. privalėjo laikytis ABĮ reikalavimų.

Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad V. A. neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų, numatytų ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokiu neveikimu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir tuo pažeidė akcininko A. B. neturtines teises.

V. A. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į V. A. nurodytus motyvus dėl dalies dokumentų nepateikimo, V. A. skirtina minimalaus dydžio administracinė nuobauda, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. A. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank", įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.