Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja N. S. 2014 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo neturtinę 1 448,10 Eur (5 000 Lt) žalą.

Pareiškėja nurodė, kad jai administracinėje byloje Nr. A2.11.-6640-540/2013 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.45 val. „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė teisėto tyrėjo K. R. reikalavimo apleisti tuščias patalpas (sėdėjo ant grindų ir atsisakė išeiti), kadangi antstolis M. L., vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 ir vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 13 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-606 priverstinai iš buto iškeldino gyventojus. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjos atžvilgiu buvo nutraukta nesant įvykio bei pažeidimo sudėties. Kauno apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti pareiškėjos tėvus O. S. ir A. S. iš gyvenamųjų patalpų „(duomenys neskelbtini)“, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 buvo išaiškinta 2002 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl O. ir A. S. iškeldinimo civilinėje byloje ir nurodyta, kad kartu su O. ir A. S. iš gyvenamųjų patalpų „(duomenys neskelbtini)“, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, turi būti iškeldinti ir sprendimo priėmimo dieną buvę nepilnamečiai jų šeimos nariai – N. S., L. S. ir G. S.. Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1256/2004 Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606/2002 palikta galioti. Tačiau naujas vykdomasis raštas išduotas nebuvo. 2013 m. rugpjūčio 7 d. šeimos iškeldinimas vyko, vadovaujantis 2003 m. gegužės 13 d. išduotu vykdomuoju raštu, kuriame iškeldinti nurodyta tik O. ir A. S.. Tyrėjas K. R. dalyvavo pagal gautą antstolio M. L. raštą dėl policijos pareigūnų dalyvavimo užtikrinimo vykdant iškeldinimą. Iškeldinimo metu tyrėjas K. R. turėjo tik antstolio M. L. raštą. Pareiškėja rėmėsi Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 769 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys, ir mano, kad antstolis M. L., turėdamas 2003 m. gegužės 13 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl O. ir A. S. iškeldinimo, negalėjo spręsti klausimo dėl kitų šeimos narių iškeldinimo. Vykdomasis raštas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Pareiškėja atsisakė išeiti ir liko sėdėti ant grindų. Antstoliui M. L. pareikalavus atlaisvinti patalpas, o jai nepaklusus, tyrėjas K. R. priėjo prie jos ir paragino gera valia išeiti iš kambario, jai atsisakius tai padaryti, jis ir R. M. paėmė pareiškėją už parankių ir išvedė iš buto. Pareiškėja mano, kad neteisėtai vykdant iškeldinimą pareigūno K. R. veiksmai, reikalaujant, kad pareiškėja vykdytų jo ir antstolio M. L. reikalavimą apleisti tuščias patalpas, yra neteisėti. Pareikšto reikalavimo pagrindas atlyginti žalą kildinamas iš atsakovo veiksmų neteisėtumo, aplaidžiai atliktų jo įstaigos pareigūnui vykdant tarnybines pareigas, t. y. reikalaujant vykdyti neteisėtą nurodymą, o vėliau dėl šio nurodymo nevykdymo inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nusiunčiant bylą į teismą. Dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų pareiškėja nurodė patyrusi moralinę žalą, buvo priversta neteisėtą sprendimą ginčyti teismuose. Dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, nepatogumus, pažeminimą ir kt. Po iškeldinimo pareiškėja jautėsi labai blogai: labai išsigando, nes šeima neturėjo kitos gyvenamosios vietos, neturėjo kur išsikelti, buvo bloga, silpna. Dėl pablogėjusios savijautos buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai, buvo nuvežta į Kauno klinikinę ligoninę, kur buvo diagnozuota reakcija į stresą. Stacionariai gydyta nebuvo, tačiau vėliau daug kartų kreipėsi į medikus, nes sutriko miegas. Po pavartotos prievartos jai buvo patemptas peties sąnarys, po kurio laiko prasidėjo niekada nebuvę nugaros skausmai, kuriuos taip pat teko gydytis, lankantis pas gydytojus ambulatoriškai.