- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-528-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00125-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Darius Kantaravičius, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. D.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
- 1.1.1.5.3Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą (BK 2 str. 6 d.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.20.12Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (BK 242 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir E. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. D. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atvirosios kolonijos sąlygomis, adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. sprendimą turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, 2021 m. kovo 5 d. nuo 07.25 val. iki 18.10 val. buvo išleistas vykti pas gydytoją konsultacijai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę, adresu Josvainių g. 2, Kaune, tačiau į Kauno ligoninę nenuvyko ir be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2021 m. kovo 5 d. 18.10 val. negrįžo į bausmės atlikimo vietą, o 2021 m. kovo 10 d. apie 11 val. buvo surastas ir sulaikytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų (duomenys neskelbtini) mieste, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto apleistoje patalpoje, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1-156 patvirtintų Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių 4.2 punkto reikalavimus laikytis nustatyto maršruto.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog E. D. pareikštas kaltinimas yra įrodytas, jo veiksmai atitinka BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslams pasiekti E. D. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į nuoširdžią nuteistojo atgailą, kritišką savo veiksmų vertinimą, jauną amžių, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis E. D. pateikė skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriame nurodė, jog už tą patį nusižengimą buvo nubaustas du kartus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis neišreiškė konkretaus reikalavimo, tik nurodė, jog, jo manymu, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai nubaustas antrą kartą, kadangi po to, kai buvo grąžintas į bausmės atlikimo vietą, jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas trisdešimčiai parų, kurią yra atlikęs. Nuteistojo gynėja prašė pakeisti nuteistajam pagal BK 242 straipsnį paskirtą bausmę – vietoje laisvės atėmimo bausmės paskirti baudą. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti. Ji nurodė, kad asmens nubaudimas drausmine tvarka už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nešalina asmens baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą. Taip pat pažymėjo, jog apeliantui paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiuo atveju apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis E. D.. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 242 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Byloje esantys ir nuteistojo neginčijami duomenys patvirtina, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, buvo išleistas išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų tikslu nuvykti į gydymo įstaigą, tačiau į ją nenuvyko ir be svarbios priežasties nustatytu laiku į bausmės atliko vietą negrįžo. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje E. D. išdėstytų minčių, apeliantas neginčija atlikęs paminėtus veiksmus, t. y. neneigia, kad jo veiksmai visiškai atitinka BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau nuteistasis mano, kad už šiuos savo veiksmus, t. y. už vengimą negrįžti į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku, jis jau buvo nubaustas perkeliant jį trisdešimčiai parų į kamerų tipo patalpas, dėl ko priėmus jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis yra baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Taigi, nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas klausimas dėl galimo jo dvigubo nubaudimo.
7. Vertindama tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kartu su apeliaciniu skundu E. D. nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jam pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu už aptariamą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą iš tiesų buvo paskirta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimties parų. Tokie duomenys nebuvo prijungti prie bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo metu, ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2021 m. kovo 12 d. pažyma apie nuteistojo nuobaudas bei paskatinimus patvirtina tik tai, kad į kamerų tipo patalpas trisdešimčiai parų E. D. buvo patalpintas už 2020 m. lapkričio 26 d. bei 2021 m. sausio 18 d. padarytus pažeidimus, t. y. už pažeidimus, kurie buvo įvykdyti dar iki nusikalstamos veikos, už kurią apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Kita vertus, net jei ši nuteistojo nurodoma aplinkybė yra teisinga, ji, bet kokiu atveju, nedraudžia teismui taikyti E. D. ir baudžiamąją atsakomybę.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje, ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kurie draudžia dvigubą baudžiamąjį persekiojimą. Principas non bis in idem taip pat yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Kita vertus, Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
9. Jei nuteistasis E. D. iš tiesų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas trisdešimčiai parų po to, kai 2021 m. kovo 10 d. buvo surastas ir sulaikytas Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų (duomenys neskelbtini) mieste, pastato, esančio (duomenys neskelbtini) antro aukšto apleistoje patalpoje, bei konvojuotas atgal į (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirąją koloniją, akivaizdu, kad jam buvo pritaikyta ne baudžiamoji, o drausminė atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Tuo tarpu drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimu. Priešingai, nei teigia apeliantas, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę, o bausmės skyrimas pagal BK, nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2/2007, 2K-418/2012, 2K-507-788/2015, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019). Todėl nuobaudos už bausmės atlikimo režimo pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį pritaikymas apeliantui, nereiškia, kad jam negalima taikyti ir baudžiamosios atsakomybės, nustačius, kad jo veiksmuose yra būtent ir nusikalstamos veikos požymių.
10. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apelianto argumentas apie jo dvigubą nubaudimą, yra nepagrįstas ir, remiantis juo, naikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.
11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis nesutinka ir su jam pagal BK 242 straipsnį pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, tačiau atsižvelgusi į nuteistojo gynėjos apygardos teisme vykusio posėdžio metu išsakytą prašymą pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl E. D. paskirtos bausmės t. y. pagal BK 242 straipsnį nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą, teisėjų kolegija pasisako ir šiuo klausimu.
12. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
13. Už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad E. D. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančia aplinkybe - tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas nuteistojo asmenybę, žemesnės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas neigiamai, kaip blogai įsisavinęs vidaus tvarkos taisykles, už režimo pažeidimus turi dvi galiojančias nuobaudas. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad už vengimą sugrįžti į įkalinimo vietą E. D. jau buvo teistas, bet tai jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo - jis ir vėl nusikalto, kas rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kurių nuteistasis nėra linkęs keisti. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskiriant apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgdamas į nuoširdžią jo atgailą, kritišką savo veiksmų vertinimą, jauną amžių, nustatė mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, nei BK 242 straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės minimumo ir maksimumo vidurkis – paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu.
15. Teisėjų kolegija įvertinusi visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi, nei su jos dydžiu. E. D. bausmė pagal BK 242 straipsnį individualizuota tinkamai, ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnio nuostatų, yra teisinga, proporcinga tiek padarytam nusikaltimui, tiek nuteistojo asmenybei, todėl būtina BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Konstatuojant šią išvadą, pažymima, kad šis teistumas E. D. nėra pirmasis. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus – 23 metų, tačiau praeityje už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje jis teistas net 9 kartus. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo paskirtos ir savo pobūdžiu švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, bauda, areštas, viešieji darbai), tačiau jos nebuvo efektyvios, E. D. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstamų, nepaveikė. Šiame kontekste itin svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad už nusikalstamą veiką, analogišką šioje byloje nuteistajam inkriminuotam nusikaltimui, E. D. jau buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu. Paminėtu nuosprendžiu apeliantui pagal BK 242 straipsnį buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nepaisant to, nepraėjus nei keturiems mėnesiams po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio priėmimo, nuteistasis ir vėl nustatytu laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą, už ką nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai yra akivaizdus patvirtinimas, kad nuteistajam paskirta 9 mėnesių bausmė, kuri yra vos 1 mėnesiu mažesnė nei pagal BK 242 straipsnį paskirtoji šioje byloje, jo nuo analogiško nusikalstamo elgesio nesulaikė. Nepaisydamas jam taikomų sankcijų, E. D. ir toliau ignoruoja įstatymų reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju jam pagal BK 242 straipsnį paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė ar nustatytas trumpesnis jos terminas, būtų pakankami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
16. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl E. D. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį pilna apimtimi.
17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta 2021 m. rugsėjo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33 Mr) PT-6305. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. D., sudaro 99,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
19. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš apelianto klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Svarbu įvertinti ir tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškė pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, todėl rašytinis jo apeliacinio skundo nagrinėjimas, nedalyvaujant gynėjui, nebuvo galimas. Jokių duomenų apie E. D. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo neišgalėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 99,00 Eur, priteisimo iš nuteistojo yra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo E. D. valstybės naudai 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2021 m. rugsėjo 12 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-6305, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.