Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-07-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-14736-527/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
2YT-14736-527/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00775-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
I. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-14736-527/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00775-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.10; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 10 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. D. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuotas asmuo – antstolis N. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo advokatas J. G. 2019 m. balandžio 26 d. skundu, patikslintu 2019 m. gegužės 17 d., kreipėsi į teismą, prašydamas iš dalies panaikinti antstolio N. A. (toliau ir – Antstolis) 2019 m. balandžio 18 d. patvarkymą Nr. V/TA-DU-7865 dėl skolos išieškojimo, 2019 m. balandžio 18 d. nurodymą Nr. V/TA-BS-33911 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2019 m. balandžio 18 d. patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo dalį dėl 561 Eur išlaidų išieškojimo ir 2019 m. balandžio 18 d. turto arešto aktą. Patikslintame skunde nurodoma, kad pareiškėjas informaciją apie Antstolio atliktus veiksmus gavo 2019 m. balandžio 25 d. (voko kopija pridedama), o skundą Antstoliui pateikė 2019 m. balandžio 26 d. Baudžiamojoje byloje pareiškėjui buvo paskirta 3 388,50 eurų piniginė bauda. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai pateikė Antstoliui vykdomąjį raštą Nr. 1-10-749/2018. 2019 m. balandžio 1 d. Antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau procesinis dokumentas pareiškėjui nebuvo įteiktas ir pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis. 2019 m. balandžio 18 d. Antstolis priėmė šiuos procesinius sprendimus: Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. V/TA-DU-7865, Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. V/DOK-49014, Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. V/TA-BS-33911, Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. V/TA-DU-7866, Turto arešto aktą Nr. 2288, Patvarkymą dėl areštuoto turto ir reikalavimo pateikti dokumentus Nr. V/DOK-49015, Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. V/DOK-49013, Pranešimą I. D. su dokumentais. Pareiškėjui nebuvo išaiškinta nuosprendžiu paskirtos baudos apmokėjimo tvarka ir priverstinio išieškojimo tvarka. Skolos suma 3 388,50 eurų pagal vykdomąjį dokumentą buvo nurašyta, kartu nurašant ir 561 eurų vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nesutinka su nurašyta vykdymo išlaidų 561 eurų suma, kuri bei Antstolio priimti procesiniai dokumentai dėl šios sumos išieškojimo yra ginčo dalykas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) XLVI skyrius reglamentuoja vykdymo tvarką. Pagal CPK 655 straipsnį Antstolis privalėjo pareiškėjui įteikti raginimą ir sudaryti galimybę pačiam gera valia įvykdyti teismo sprendimą ir nustatyti terminą. CPK 661 straipsnis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolis pagrįstai teigia, kad paskirta bauda turėjo būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2018 m. vasario 26 d. I. D. buvo paskelbtas nuosprendis ir nurodyta, kad „paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinę mokesčio inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 352 straipsnis numato nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą. Įstatyme kategoriškai pasakyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savarankiškai sumokėta bauda. Tokių duomenų, kad teismas nuteistajam (skolininkui) būtų išaiškinęs priverstinio vykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas, nėra. Skolininkui nebuvo išaiškinta, kad priverstinis vykdymas yra sietinas su vykdymo išlaidomis, nebuvo paaiškinta skolos išieškojimo tvarka, kad bauda vykdoma antstolio tiesiogiai be raginimo įteikimo, dėl ko skolininkas buvo suklaidintas, tuo labiau, jog skolininkas nėra teisininkas, o CPK numato raginimo įteikimo tvarką. Antstolis, gavęs iš teismo procesinius dokumentus, privalėjo matyti, kad skolininkui nebuvo išaiškintos vykdymo sąlygos, pasekmės, teisės ir pareigos, ir negalėjo vykdymo atlikti BPK 352 straipsnio 2 dalies pagrindu, o turėjo vadovautis CPK XLVI skyriuje nustatyta tvarka. Teismui nesilaikius BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, Antstolio veiksmai darosi neteisėti, nes iš esmės pažeistos skolininko teisės. Teismo nuosprendyje teigimas, kad ,,privalo per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą“ nėra lygiareikšmė BPK 352 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms ir teismą įpareigojančioms sąlygoms. Nebuvo išpildytas BPK 352 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai išaiškinti savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, nebuvo atskleisti skirtumai tarp tų tvarkų, pasekmės, sąlygos bei skolininko teisės ir pareigos. Antstolis procesinius dokumentus priiminėjo CPK straipsnių nustatytais pagrindais ir tvarka. Antstolis, esant BPK 352 straipsnio 1 dalies pažeidimui, neįteikus skolininkui raginimo dėl skolos sumokėjimo, Antstolio priimti dokumentai dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo naikintini.

Antstolis N. A. 2019 m. gegužės 7 d. patvarkyme Nr. V/DOK-49458 nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. gautas 2019 m. balandžio 26 d. skundas iš esmės grindžiamas vienintele aplinkybe, kad Antstolis, pradėdamas baudos išieškojimą iš karto, neįvykdęs įstatymo reikalavimų, numatytų CPK 654–656 straipsniuose, t. y. neįteikęs raginimo, taikė priverstinio vykdymo priemones. Antstolis, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi ir 613 straipsnio 1 dalimi, šį skundą atsisakė patenkinti. BPK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Baudos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso II dalies V skyrius. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnio 1 dalis). Nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį (BVK 22 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti, Antstoliui buvo pateikti duomenys, kad nuteistajam (skolininkui) buvo išaiškinta, kad jam paskirta bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (nuosprendžio įsiteisėjimo data 2018 m. birželio 18 d.) į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o, laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 25 d. patvarkymas vykdyti nuosprendį). Vykdomasis raštas įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu yra išduodamas pasibaigus teismo nustatytam terminui, per kurį bauda turėjo būti savanoriškai sumokėta (BPK 352 straipsnio 1–2 dalys). Pagal BVK 24 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bauda pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Pagal BVK 24 straipsnio 4 dalį Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Šios teisės normos, reglamentuojančios nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, yra specialiosios (bendrųjų taisyklių išimtis nustatančios teisės normos) CPK 655 straipsnio atžvilgiu (CPK 1 straipsnio 2 dalis, 661 straipsnio 1 dalis). Antstolio skundžiamų veiksmų atlikimo metu nebuvo jokių aplinkybių, paneigiančių BVK 24 straipsnio 4 dalyje nustatytą Antstolio pareigą (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) iš karto, neįteikus raginimo, vykdomąjį dokumentą vykdyti priverstinai, ir atitinkamai išieškoti iš skolininko visas vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 ir 41 punktai). Atsižvelgiant į tai, jog skunde keliamas klausimas nėra sudėtingas (iš esmės skundas argumentuojamas vienintele aplinkybe dėl CPK 654–656 straipsnio taikymo/netaikymo), skolininko nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis yra neadekvačiai didelis, tuo labiau šioje proceso stadijoje, kai įstatymas numato galimą ikiteisminį ginčo išsprendimą (CPK 510 straipsnio 2–3 dalis), o pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, nesant teismo sprendimo, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Akivaizdu, jog Antstoliui tenkinus skundo reikalavimą grąžinti skolininkui 661 Eur iš 3 949,50 Eur areštuotų lėšų, likusios 3 288,50 Eur sumos nepakaktų ne tik skolai ir skolininko skunde minimoms būtinoms vykdymo išlaidoms ar kitoms vykdymo išlaidoms padengti, bet ir vien 3 388,50 Eur skolai pagal vykdomąjį dokumentą padengti. Be to, toks reikalavimas prieštarauja paties skolininko 2019 m. balandžio 30 d. prašymui iš 3 949,50 Eur sumos vis tik padengti skolą pagal vykdomąjį dokumentą (šiuo atveju – 3 388,50 Eur), ko Antstolis negalėtų padaryti, jei CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tenkintų skundą ir grąžintų skolininkui 661 Eur.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) 2019 m. birželio 5 d. atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad Antstolis šioje vykdomojoje byloje yra išieškojęs iš pareiškėjo 3 388,50 Eur baudą, kuri suinteresuotam asmeniui pervesta 2019 m. gegužės 9 d. (įmokos kodas 6801) ir užskaityta Antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/06155 išieškotinai skolai iš pareiškėjo. Įvertinus tai, neginčytina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/06155 iš pareiškėjo valstybei išieškotina skola yra visiškai sumokėta ir valstybės, kaip išieškotojo, kurią atstovauja VMI, reikalavimai yra visiškai patenkinti. CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 straipsnyje, reglamentuojančiame ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas jį šaukia dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Neabejotina, kad ypatingosios teisenos bylose asmuo turėtų būti įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo tik tuo atveju, jeigu jis materialiuoju teisiniu atžvilgiu suinteresuotas (tiesiogiai arba netiesiogiai) bylos, kurios nagrinėjimas susijęs su jo teisėmis ir pareigomis, baigtimi. įvertinus tai, jog Antstolių informacinės sistemos duomenimis šiuo metu vykdomoji byla Nr. 0165/19/06155 yra užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 str. 1 d. 1 p.), o Pareiškėjas šiuo Skundu ginčija Antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/06155 paskaičiuotas ir išieškotas vykdymo išlaidas 561 Eur sumoje, darytina pagrįsta išvada, kad ši Teismo nagrinėtina byla šiuo metu nėra susijusi su VMI teisėmis ir pareigomis ir jis materialiuoju teisiniu atžvilgiu nėra suinteresuotas (tiesiogiai arba netiesiogiai) šios bylos baigtimi, be to, teismo šioje byloje priimtas sprendimas VMI atžvilgiu nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl Pareiškėjas nepagrįstai įtraukė šioje byloje VMI kaip suinteresuotą asmenį, kuris šalintinas iš tolimesnio šios bylos nagrinėjimo (CPK 47 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes ir įvertinus jas, suinteresuotas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis nėra susijusi ši nagrinėtina byla ir kurios išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, iš esmės nevertina Pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių teisėtumo ir pagrįstumo bei teismo prašo pašalinti VMI, kaip suinteresuotą asmenį, iš šios bylos.

Teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir suinteresuotą asmenį Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pašalino iš civilinės bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.

Kaip nustatyta iš voko kopijos, pareiškėjas informaciją apie antstolio atliktus veiksmus gavo 2019 m. balandžio 25 d.. Kadangi skundas dėl atliktų veiksmų Antstoliui pateiktas 2019 m. balandžio 26 d., konstatuotina, jog CPK numatytas terminas skundui paduotas nėra praleistas.

Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje 2018 m. vasario 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų paskelbtu nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 18 d., pareiškėjui buvo paskirta 3 388,50 Eur piniginė bauda ir nurodyta, kad ,,bauda turi būti sumokėta per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinę mokesčio inspekcijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai“.

Vykdomosios bylos Nr. 0165/19/06155 duomenys patvirtina, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 28 d. pateikė Antstoliui teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-10-749/2018 kartu su 2019 m. kovo 25 d. Patvarkymu vykdyti nuosprendį, kuriame nurodyta ,,išaiškinti I. D., kad jam nuosprendžiu paskirta bauda tiri būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą“, o Antstolis 2019 m. balandžio 1 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-165-988 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Vykdomosios bylos Nr. 0165/19/06155 duomenys taip pat patvirtina, jog 2019 m. balandžio 18 d. Antstolis priėmė šiuos procesinius sprendimus:

1) Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. V/DOK-4901 (vykd. bylos lapas 17), kuriame nurodytas 561 Eur vykdymo išlaidų paskaičiavimas;

2) Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. V/DOK-49014, adresuotą pareiškėjui (vykd. bylos lapas 18), kuriuo nutarta išieškoti iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų apskaičiuotas vykdymo išlaidas;

3) Turto arešto aktą Nr. 2288 (vykd. bylos lapas 19–20), kuriuo 3 949,50 Eur sumoje apribota disponavimo teisė į skolininkui I. D. priklausantį turtą: ½ dalį buto, esančio Jonava, Chemikų g. 8-103, ir į kelių transporto priemones TRUMPH, ROCKET 3, v. Nr. 66AGG, ir MERCEDES BENZ, S420, v. Nr. GZR2016;

4) Patvarkymą dėl areštuoto turto ir reikalavimo pateikti dokumentus Nr. V/DOK-49015 (vykd. bylos lapas 21), adresuotą pareiškėjui;

5) Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. V/TA-DU-7865, adresuotą VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriui (vykd. bylos lapas 23)

6) Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. V/TA-DU-7866, adresuotą viešajai įstaigai Jonavos ligoninei (vykd. bylos lapas 22);

7) Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. V/TA-BS-33911, adresuotą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (vykd. bylos lapas 24).

2019 m. balandžio 18 d. lydraščio Nr. D/S-32488 ir voko kopijos patvirtina, jog visi šie Antstolio 2019 m. balandžio 18 d. priimti procesiniai sprendimai ir 2019 m. balandžio 1 d. patvarkymas Nr. S-19-165-988 pareiškėjui buvo įteikti 2019 m. balandžio 25 d..

Dėl antstolio pareigos siųsti skolininkui raginimą

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).

BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nepervedė nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 24 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjui paskelbto Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-749/2018, bauda turėjo būti sumokėta į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. birželio 18 d., per 4 (keturis) mėnesius, t. y. iki 2018 m. spalio 18 d., visiškai pritartina Antstolio argumentams, jog, vadovaujantis CPK 661 straipsniu, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo būti siunčiamas, kas reiškia, jog Antstolis, baudai esant nesumokėtai ne tik per nuosprendyje nustatytą terminą, o net per gerokai (penkiais mėnesiais) ilgesnį terminą, visiškai pagrįstai 2019 m. balandžio 1 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2019 m. balandžio 18 d. iš karto, nesiųsdamas raginimo, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus priimdamas ginčijamus patvarkymus, kurių, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo naikinti skunde nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog būtent tokia yra ir aukštesnių teismų formuojama teisminė praktika (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-942-730/2015 ir kt.).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai neišaiškino jo teisių BPK 351 straipsnio 1 dalies kontekste. Teismas pažymi, kad teismo priimto nuosprendžio turinio išaiškinimas yra išskirtinai nuosprendį priėmusio teismo, o ne vykdomąjį raštą priėmusio vykdyti antstolio pareiga. Teismo vertinimu, 2018 m. vasario 26 d. nuosprendyje yra aiškiai nustatytas 4 mėnesių terminas paskirtai baudai susimokėti ir aiškiai nurodyta, jog, per nustatytą terminą baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai, kas reiškia, jog pareiškėjas buvo informuotas ne tik apie nustatytą prievolę įvykdyti teismo nuosprendį per 4 mėnesių terminą, bet ir apie baudos nesumokėjimo pasekmes, ko, teismo nuomone, visiškai pakanka CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taikymui. Teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas vis tik iki galo nesuprato baudos nesumokėjimo pasekmių, jis galėjo kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus) dėl tų pasekmių detalesnio išaiškinimo.

Vienu iš patikslinto skundo reikalavimų pareiškėjas prašo teismo panaikinti Antstolio 2019 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktą Nr. 2288, kuriuo 3 949,5 Eur sumai buvo areštuota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kelių transporto priemonės TRIUMPH, ROCKET, v. Nr. (duomenys neskelbtini) bei MERCEDES BENZ, S420, v. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0165/19/06155 medžiagos nustatęs, kad Antstolis 2019 m. gegužės 2 d. Patvarkymu Nr. V/DOK–49343 pats panaikino areštą šiam turtui, šioje dalyje pareiškėjo patikslintą skundą atmeta ir dėl šios priežasties.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su nurašyta 561 Eur vykdymo išlaidų suma.

Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles. CPK 609 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija), kurios 2018 m. spalio 10 d. redakcija taikytina šio ginčo atveju.

Instrukcijos 41 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos.

Jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, tai yra, tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. V/DOK-49013 matyti, kad didžiausią Antstolio paskaičiuotų ir išieškotų 561 Eur vykdymo išlaidų dalį sudaro 414,16 Eur atlyginimas antstoliui ir 79,99 Eur būtinosios vykdymo išlaidos. Instrukcijos 50 punkte numatyta, kad vykdymo išlaidų dydžiai priklauso nuo išieškotos sumos. 50 punkto 1 lentelės 12 eilutėje numatyta, kad, išieškotinai sumai esant nuo 3 185,82 Eur iki 4 344,30 Eur, būtinąsias vykdymo išlaidas sudaro 79,99 Eur, o atlygį antstoliui sudaro 12 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 414,16 Eur. Konstatuotina, jog Antstolio paskaičiuotos 79,99 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 414,16 Eur atlyginimas antstoliui atitinka Instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 12 eilutėje numatytus dydžius.

Kadangi šiuo atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo būti siunčiamas, o pareiškėjas jokių kitų argumentų dėl Antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio neteikė, konstatuotina, jog Antstolis, vadovaudamasis Instrukcijos 41 punktu, visiškai pagrįstai jo paskaičiuotas 561 Eur dydžio vykdymo išlaidas iš pareiškėjo išieškojo priverstinai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą patyrė 4,18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų proceso dalyviams įteikimu. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas pareiškėjo skundo netenkina, iš pareiškėjo priteistinos visos 4,18 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų proceso dalyviams įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 96 straipsnio 3 dalimi, 513 straipsniu ir 661 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) patikslinto skundo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660) 4,18 Eur (keturių eurų 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartį siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė